TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Alvydas Jokubaitis: siūlyčiau tam tikra sielos dalimi būti žydais

2014 09 15 6:00
Prof. hab. dr. Alvydas Jokubaitis Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Lietuva kaip problema“ – neseniai knygynuose pasirodžiusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorių Alvydo Jokubaičio ir Raimundo Lopatos knyga. 

Ne vieną stebina jos pavadinimas. Kokia prasme galime kalbėti apie Lietuvą kaip apie problemą? Filosofas A. Jokubaitis atsako, kad XIX amžiuje dėl tautinio sąjūdžio Lietuva tapo problema Rusijos imperijai, o šiandien tautinė valstybė kaip tokia kai kuriems atrodo problematiška. Teigiama, jog ji per ankšta, nors profesoriaus teigimu, taip kalbėti pavojinga.

Skaitytojams knyga pristatoma kaip lietuviško filosofinio ir istorinio mąstymo apie šalies kultūra bei politiką tradicijos tąsa. Tarpukariu daugelio kalbų išmanymu pasižymėję intelektualai garbės reikalu laikė knygos lietuvių kalba ir apie Lietuvą parašymą, užtenka prisiminti Antaną Maceiną ar Stasį Šalkauskį. Šiandien A. Jokubaitis pastebi jaunų žmonių troškimą spausdintis tarptautiniuose leidiniuose. Taip, tai prestižas moksline prasme, tačiau negalvojama apie skaitytojų auditoriją, neskiriama energijos apmąstyti savo šalies būklei.

Knygoje nagrinėjamos įvairios temos: mokslinis politikos pažinimas, sunkumai, įgyvendinant tautinę valstybę ir kuo ji skiriasi nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), vyskupas Motiejus Valančius kaip politiškai reikšmingas asmuo, demokratijos ir religijos santykis, ne vienas skyrius skirtas istorijos politikai – koks Algirdo Brazausko, Vytauto Landsbergio, Valdo Adamkaus požiūris į istoriją, kodėl liberalai siekia ją apskritai pašalinti? Telieka jų įvertinimas bei pasirinkimas būsimų skaitytojų teismui, o profesoriui A. Jokubaičiui portalas lzinios.lt uždavė kelis klausimus, kilusius vartant knygos puslapius. Ne apie trūkumus ar problemas, kaip dažniausiai nutinka, pradėjus pokalbį apie Lietuvą. Pats filosofas tai yra įvardijęs negeru įpročiu. Šį kartą – klausimai apie meilę.

XVII amžiaus prancūzų filosofas Blaise'as Pascalis yra svarstęs, ar mylime asmenį dėl jo savybių ar dėl jo paties. Juk jei myli žmogų dėl grožio, nustosi jam susirgus raupais ar praradus atmintį, jei myli dėl sveiko proto. Panašiai ir knygos autoriai klausia: „Jeigu Lietuvą mylime tik dėl pragyvenimo lygio ir etnografijos, tai ar mylime ją? Juk ji gali prarasti šias savybes, bet mūsų meilė jai išliks. Kodėl?“ Kiekvienam meilės santykiui reikalingi asmenys, taigi A. Jokubaičio klausiame apie tam tikrų asmenų kategorijų meilę Lietuvos valstybei.

- Pilietis. Teigiate, kad jis nemoka rūpintis valstybe.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

- Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pilietis pagal apibrėžimą turi rūpintis valstybe. Tačiau taip nėra. Liberalios visuomenės pilietis pirmiausiai rūpinasi savimi ir net įrodinėja, kad tai politiškai geras dalykas. Tai atspindi garsioji liberalų tezė, kad valstybės įtakos mažinimas yra gėris. Valstybė suvokiama kaip potencialus blogio šaltinis. Paskaitykite populiarių lietuvių intelektualų prieš dešimt metų rašytus tekstus. Vienas garsus filosofas sakė, kad patriotas yra idiotas. Jis klydo. Vis labiau agresyvėjančios Rusijos veiksmų kontekste tampa aišku, kad jį šiandien gali apginti tik patriotai, galbūt net savo gyvybės kaina.

Kam būtų įdomi Lietuvos istorija, jeigu lietuviai neturėtų savo valstybės ? Nesinori būti etnografine tauta. Valstybės reikia, kad būtume politinė tauta. Knygos pavadinime „Lietuva kaip problema“ vietoje žodžio „Lietuva“ galima įrašyti bet kurios kitos valstybės pavadinimą. Tačiau tik lietuviai turi Valančių, Basanavičių, Kudirką, Smetoną ir Romą Kalantą.

Pilyje gyvenantis, bet ja nesirūpinantis žmogus gali būti vadinamas piliečiu, bet tik formaliai. Tam, kad pilis būtų tvirta, reikia ja besirūpinančių žmonių, vadinamų piliečiais. Izraelyje negyvenantys žydai rūpinasi Izraelio valstybe, ir būtent todėl ji rodo išgyvenimo sunkiomis sąlygomis stebuklus. Siūlyčiau tam tikra sielos dalimi būti žydais.

- Valstybininkas. Esate sakęs, jog reikia melsti Dievo mūsų šaliai valstybininkų.

- Tikrai didis valstybininkas yra retai duodama Dievo dovana. Dabar turime valstybininkų, nors gal ir ne didžių, bet jie viešumoje piešiami kaip Velnio dovana. Belieka Dievą melsti, kad vėl išmoktume daiktus vadinti savo vardais. Prezidento ar ministro pirmininko pareigas einantis žmogus dar nėra valstybininkas. Suomiai turi Mannerheimą. Būtų gerai, kad Rusijos agresyvumo akivaizdoje turėtume didžių valstybininkų.

- Istorikas. Kokias Lietuvos savybes jis myli? Ar savo tyrimuose jis gali būti įsipareigojęs bendruomenei?

- Norėdamas būti moksliškas, istorikas turi būti neutralus ir nešališkas. Į Lietuvos istoriją jis turi žiūrėti jai abejingo egiptiečio ar meksikiečio akimis. Istorikai keistai myli Lietuvą. Jie ją myli kaip eiliniai piliečiai, bet įėję į mokslo bažnyčią turi šios meilės atsisakyti. Joks mokslas nieko nemyli, išskyrus save patį.

Istorikai turi būti įsipareigoję tyrimo metodologijai. Tautiškumas yra tikėjimo, o ne mokslinio įrodymo dalykas. Priešingai negu tautinė valstybė, mokslinis istorijos pažinimas nėra saistomas įsipareigojimo tautai. Dėl mokslo poveikio apie tautinę valstybę pradedama kalbėti iš niekieno pozicijų. Tautinio atgimimo laikais tauta buvo tikėjimo, o ne tik pažinimo objektas. Kai tikėjimas ir pažinimas susikeitė vietomis ir antrasis tapo svarbesnis už pirmąjį, tauta praranda savo anksčiau turėtą autoritetą.

Ne visada istorikai yra reikšmingi politikai. Kartais galima kalbėti apie istorijos žalą. Istorija nėra gyvenimo mokytoja, nes negyvename vien tik praeitimi. Politikai daugiau kalba apie ateitį, o ne praeitį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"