TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Alytiškiai pateko į "balanos gadynę"

2006 12 28 0:00
Panemunės kvartale buvo suformuota 250 sklypų.
Ritos Krušinskaitės nuotrauka

Dešimtys alytiškių naujakurių tapo buvusio ūkio ministro Petro Čėsnos įsakymo, kuriuo patvirtinta nauja elektrifikavimo tvarka, įkaitais. Nepajėgdami įvykdyti keliamų reikalavimų, žmonės jau antrus metus priversti gyventi be elektros.

Alytiškiai nė neįtarė, kad jiems, įsigijusiems sklypą vienoje gražiausių Alytaus vietų šalia Nemuno ir pušyno, vos už poros kilometrų nuo miesto centro, taps neprieinama elektra. Be jos šių dienų gyvenimas sunkiai įmanomas.

Negali įsikurti

Prieš aštuonerius metus parengtame miesto detaliajame plane Panemunės kvartale buvo suformuota apie 250 sklypų. Vieni, gavę sklypus, iš karto suskubo statytis namus, kiti juos pardavė, dar kiti, įgiję nuosavybės teisę į geroje vietoje esantį žemės lopinėlį, laukia palankesnio meto pradėti statybą arba, pabrangus žemei, tikisi pelningai jį parduoti.

Liūdniausioje padėtyje atsidūrė jau pasistačiusieji namus. "Žmonės pasiėmė paskolas, skubėjo pagerinti gyvenimo sąlygas, tačiau viskas įstrigo. Žinau ne vieną šeimą, kuri, laukdama kvartalo elektrifikavimo, priversta nuomotis butą. Juk vaikai negali ruošti pamokų šviečiant žvakei", - teigė vienas naujakurių Valdas Albutavičius.

Arbatos grafikas

Į Panemunės kvartalą elektros linija, kuria naudojosi keletas gyventojų, atvesta prieš daugelį metų, tačiau dabar ji nepajėgia tenkinti išaugusio vartotojų skaičiaus poreikių.

"Reikės grafiką su kaimynais sudaryti, kuriam kada arbatą virti, kad neperkrautume linijos", - liūdnai juokavo Albutavičius. Anot vyriškio, elektros problemą sprendžia kaip kuris išmano. Vieni įkurtuves atidėjo, kiti elektros laidus per laukus iš senųjų gyventojų nusitiesė, pažeisdami saugaus eksplaotavimo taisykles, dar kiti naudojasi laikinais statybiniais įvadais.

Vadovaujasi įsakymu

"Mes pasirengę imtis elektrifikavimo darbų iš karto, kai tik bus parengti dokumentai ir atliktos kitos procedūros, numatytos įstatymų. Tačiau Alytaus miesto savivaldybė nevykdo jai priklausančios darbų dalies. Iki šiol negavome nei detaliojo plano, nei geodezinės nuotraukos", - teigė Rytų skirstomųjų tinklų (RST) Alytaus regiono

Alytaus skyriaus viršininkas Vitas Klimas.

Pagal 2004-aisiais patvirtintas Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų taisykles, savivaldybės administracija pirmiausia privalo skirstomųjų tinklų operatoriui pateikti patvirtintą kvartalo detalųjį planą ir vertikalaus išlyginimo geodezinę nuotrauką. Po to naujieji vartotojai turi sudaryti grupę iš asmenų, pageidaujančių savo gyvenamųjų namų elektros įrenginius prijungti prie skirstomųjų tinklų, išsirinkti įgaliotąjį atstovą ir pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Gavęs techninių sąlygų sąvadą naujųjų vartotojų grupės įgaliotasis atstovas organizuoja prijungimo prie skirstomųjų tinklų projekto rengimą.

Už patį projektą ir 40 proc. projekto sąmatinės vertės prijungimo mokestį skirstomiesiems tinklams sumoka naujų vartotojų grupė. Vėliau prisijungsiantiems vartotojams tektų mokėti tik prisijungimo mokestį.

Detaliojo plano mįslė

Alytaus miesto savivaldybės Ūkio departamento direktorius Sigitas Stumbras kategoriškai nesutinka su RST tvirtinimu, kad savivaldybė nėra pateikusi detaliojo plano.

"Nors iki šiol nesame sulaukę raštiško prašymo pateikti detalųjį planą, atsižvelgdami į žodinius prašymus, esame jį pateikę, ir ne vieną kartą. Problema yra kita", - tvirtino Stumbras.

Kad plano nėra, nesutinka ir Panemunės gyventojas Albutavičius: "RST piktnaudžiauja savo galia. Pats mačiau detalųjį planą, jame yra suformuota apie 80 sklypų, padarytos gatvių sankasos, sklypų ribos aiškios."

Anot Klimo, prieš kelerius metus RST savivaldybės pateiktame preliminariame kvartalo plane nėra nurodyta aiškaus sklypų skaičiaus, jų išdėstymo. Be to, neva savivaldybė juridiniams ir fiziniams asmenims pateikia skirtingus planus ir nenurodo, kuriuo vadovautis.

Stumbras ir Albutavičius sutinka, kad vieni savininkai sklypus dalija, kiti - jungia, tačiau tai nėra labai svarbu. Dėl tokio judėjimo sklypų skaičius padidėtų arba sumažėtų vos keliais procentais.

Nesuburia vartotojų grupės

"RST atstovai pasitarime nurodė, kad pagrindinė Panemunės elektrifikavimo problema ta, jog gyventojai nesuburia vartotojų grupės ir negali sumokėti 40 proc. elektrifikavimo išlaidų", - teigė Stumbras.

"Galiojantis ūkio ministro įsakymas mus pasmerkė gyventi tamsoje. Sukurti bendrijos neįmanoma, nes žmonės namus stato ne vienu metu, skirtingose vietose. Net jei ir pavyktų suburti grupę, įgaliotasis asmuo pasmerktų save. Vargu ar jam pavyktų surinkti tuos reikalingus 40 proc. sumos, nes surasti sklypų savininkus labai sunku, kai kurių net nėra Lietuvoje", - kalbėjo Albutavičius.

Žmogus įsitikinęs, kad, neįvykdžius sutarties sąlygų, įgaliotasis asmuo gali atsidurti teisme.

Pasigenda teisingumo

Elektrifikavimo stabdys yra ne tik vartotojų grupės nebuvimas, bet ir didelis pirmųjų naujakurių įnašas. Elektrifikuoti Panemunės kvartalą reikėtų apie pusės milijono litų. Maždaug dviem dešimtims naujakurių sumokėti 40 proc. šios sumos būtų per didelė našta. Be to, turtas, už kurį sumokėtų pirmieji naujakuriai, taptų RST nuosavybe.

"Pagal galiojančią tvarką pirmieji gyventojai už savo pinigus turi pastatyti pastotes ir nutiesti kabelius visam kvartalui, o vėliau prisijungusiesiems užtektų sumokėti tik prisijungimo mokestį. Tai didžiulė neteisybė", - piktinosi Albutavičius.

Anot alytiškio, savivaldybė, kuriai mokame mokesčius, turėtų organizuoti infrastruktūros sutvarkymą vietoje, o Ūkio ministerija savo ruožtu pakeistų netinkamą tvarką, kuri neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų.

Ir šis, ir kiti naujakuriai sutiktų mokėti tuos 40 proc., jei jie būtų išskirstyti proporcingai visų sklypų savininkams, o kvartalą elektrifikuoti už savo lėšas imtųsi RST. Kiekvienas sumokėtų savo dalį tada, kai pasistatytų namą. Tačiau to padaryti neleidžia įstatymas.

Savivaldybė ieško pagalbos

Negalėdami sulaukti elektrifikavimo, Panemunės gyventojai ne kartą prašė miesto savivaldybės pagalbos.

Daugiau nei prieš metus meras Vytautas Kirkliauskas kreipėsi į Ūkio ministeriją, prašydamas išimties tvarka leisti RST finansuoti visus Panemunės kvartalo magistralinių tinklų ir pastočių projektavimo bei statybos darbus. Investuotus 40 proc. lėšų bendrovė galėtų susigrąžinti pamažu, kai šiame kvartale būtų prijungiami nauji vartotojai.

Atsakymas buvo neigiamas - 40 proc. prisijungimo mokestis yra numatytas, siekiant bent iš dalies padengti elektrifikacijos išlaidas, nes šios paslaugos išlaidos nėra įtrauktos į elektros energijos tarifus ir nėra kitokių galimybių šias išlaidas susigrąžinti.

Savivaldybei kredituoti gyventojus draudžia Vietos savivaldos įstatymai. Šiemet savivaldybė dėl neišsprendžiamos problemos kreipėsi į prezidentą, Seimo pirmininką, ministrą pirmininką, prašydama keisti Energetikos įstatymo ir Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių taisyklių nuostatas ir suderinti jas su Civilinio kodekso nuostatomis. Tačiau ir po šio kreipimosi elektrifikacijos reikalai iš nulinio taško nepajudėjo.

Įžvelgia prieštaravimus

Į absurdišką padėtį pakliuvusiems alytiškiams mėgino padėti ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Jis nusiuntė ir buvusiam ir dabartiniam ūkio ministrui raštus, kuriuose atkreipė dėmesį, kad dabartinės elektrifikacijos taisyklių nuostatos, įpareigojančios naujus elektros vartotojus prisidėti prie energetikos objektų statybos, nesuteikia jiems nuosavybės teisės į šiuos objektus, prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms ir Konstitucijoje įtvirtintam principui, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo numatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

"Tenka tik apgailestauti, kad gyvename ne teisinėje, bet teismų valstybėje. Iš šios situacijos matau vienintelę išeitį - teismą. Gyventojai dėl elektrifikavimo tvarkos pakeitimo turi kreiptis į administracinį teismą, o Seimo narys Sabatauskas - į Konstitucinį, kad būtų išaiškinta, ar elektrifikacijos taisyklės neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui", - teigė Stumbras.

Alytaus miesto savivaldybės narys Gediminas Daukšys tvirtina, kad šią problemą turi galimybių ir privalo išspręsti pati savivaldybė: "Išeitis labai paprasta - savivaldybė investuoja reikalaujamus 40 proc. sąmatinės projekto vertės, nes ji privalo apšviesti tą rajoną, o atlikus šį darbą, būtų nutiesti elektros tinklai ir įvadai iki kiekvieno sklypo. Kai įsikurtų naujas vartotojas, jis sumokėtų savo dalį savivaldybei ir problema išsispręstų."

Kai kurie naujakuriai liberalo Daukšio pareiškimą laiko tik priešrinkiminiu veiksmu. Anot panemuniškių, jei būtų taip lengva išspręsti šį klausimą, kodėl per dvejus metus to nebuvo padaryta. Beje, Varėnos ir Druskininkų savivaldybės randa, kaip išspręsti tokias problemas be teismų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"