TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Amatų centrai duris praveria tik kartkartėmis

2015 10 15 6:00
Kupiškio rajono Uoginių kaime šiemet atidarytame amatų centre veikla nevykdoma. Kupiškio etnografijos muziejaus archyvo nuotraukos

Tradicinių amatų centrų steigimo banga Lietuvos kaimuose neslūgsta, nors jų steigėjams jau tenka sukti galvas, kaip juos išlaikyti, įpūsti gyvybės, kad nereikėtų grąžinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gautos finansinės paramos.

Šiuo metu Lietuvos kaimuose įsteigta arba baigiama steigti dvi dešimtys tradicinių amatų centrų. Tačiau nesulaukiant lankytojų vis dažniau girdėti svarstymų, ar iš tiesų jie, ypač orientuoti į iš tolėliau atvykstančius lankytojus, yra reikalingi. Deja, į juos investavus net iki 90 proc. ES finansinės paramos lėšų, projektuose numatyta veikla privalo būti vykdoma bent penkerius metus.

Idiliška svajonė

Atokiame Kupiškio rajono Uoginių kaime amatų centras, kainavęs apie 200 tūkst. eurų, įkurtas vietos kolekcininko Adomo Petrausko muziejaus teritorijoje. Šiame centre lankytojams turėjo būti suteikta galimybė susipažinti su „vilnos keliu“: pradedant avies kirpimu ir baigiant mezgimu. Buvo sumanyta, kad viename pastato kambaryje bus įkurdinta avis, kurios kirpimą amatų centro lankytojai ir galėtų išvysti.

Tačiau planas liko tik popieriuje, o centro durys dažniausiai būna užrakintos. „Pastato durų raktą jau turime, bet teisiškai statinys mums dar neperduotas“, – LŽ teigė Kupiškio etnografijos muziejaus, kuriam pavesta rūpintis Uoginių amatų centru, direktorė Violeta Aleknienė. Anot jos, sakyti, kad centre jokia veikla nevykdoma, būtų netiesa, nes organizuojama viena kita edukacinė valandėlė vaikams. Tačiau lankytojų beveik nesulaukiama, nors jiems parengtos keturios plačios edukacinės programos. V. Aleknienė pripažino, kad nesant lankytojų neverta tikėtis ir apčiuopiamesnės naudos.

Lankytojais pastaraisiais mėnesiais negali pasigirti ir netoli Tauragės įkurtas Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras. Tačiau didesnę dalį vasaros jo durys lankytojams buvo uždarytos. Pasak Tauragės kultūros centro direktoriaus Virginijaus Bartušio, taip įvyko dėl to, kad keitėsi darbuotojai, o viena jų ilgai sirgo. „Dabar priimta nauja specialistė, tad rudenį centro veikla bus atgaivinta“, – žadėjo jis. V. Bartušis pasakojo, kad lankytojai galės susipažinti su „duonos keliu“, taip pat audimu, pynimu, kitais senaisiais amatais. Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras, įgyvendinant keletą kaimo atnaujinimo ir plėtros projektų, įkurtas buvusiame vaikų darželyje. Šio centro įsteigimas kainavo apie 440 tūkst. eurų.

Utenos, Rokiškio rajonuose įkurtų panašių tradicinių amatų centrų darbuotojai taip pat neslepia, kad jaučiamas lankytojų stygius. Todėl jie dirba vos po keletą valandų per dieną.

Problemos neįžvelgia

Kaip LŽ informavo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Lietuvoje 2010 metais buvo numatyta įkurti 20 tradicinių amatų centrų. Tam iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos buvo skirta 14 mln. eurų. 75 proc. šių pinigų sudarė ES lėšos, o likusią dalį – mūsų valstybės biudžeto pinigai. Iš šiuo metu vykdomos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos jiems numatyta skirti 3,7 mln. eurų. 85 proc. sudarys ES, o likusieji 15 proc. – valstybės biudžeto lėšos. Skiriant lėšas konkretiems projektams vienas svarbiausių reikalavimų yra tas, kad tradicinis amatų centras turi apimti ne mažiau kaip 3 skirtingų sričių tradicinius amatus, o iš jų ne mažiau kaip pusė turi būti pripažinti tautinio paveldo produktais.

„Tradicinių amatų centrų steigimas buvo svarstomas Tautinio paveldo produktų tarybos posėdžiuose. Į šios tarybos sudėtį įeina atstovai iš įvairių institucijų – Kultūros ministerijos, Etninės kultūros globos tarybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Kaimo turizmo asociacijos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos“, – LŽ teigė ŽŪM Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Krivickienė. Ji bandė tikinti, esą veikia visi tradicinių amatų centrai, tik vienų veikla yra aktyvesnė, kitų – ne tokia aktyvi.

Pasak S. Bucevičiaus, tradicinių kaimo amatų centrų kūrimo problema Seimo Kaimo reikalų komitete aptarta jau ne kartą / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pasigenda atsakomybės

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Saulius Bucevičius pripažino, kad tradicinių kaimo amatų centrų kūrimo problema jau ne kartą buvo aptariama komitete. Anot jo, kai kurių vietovių bendruomenės, vietos veiklos grupės labai entuziastingai rodo iniciatyvą kurti tokius centrus, ieško finansinių rėmėjų. Bet taip yra tik tol, kol pastatas pastatomas. Vėliau jų veikla dažniausiai apmiršta. „Vietos veiklos grupės, bendruomenės turėtų prisiimti didesnę atsakomybę. Tai, kas rašoma projektuose, turėtų būti ir įgyvendinama. Ir ne apie pinigų panaudojimą turėtų būti galvojama realizuojant tokius projektus, bet apie žmonių poreikius“, – tvirtino S. Bucevičius. Jis nenorėjo diskutuoti apie tai, kad pinigai tokiems projektams įgyvendinti dalijami lengvai.

Kito KRK nario Eugenijaus Gentvilo teigimu, visų įkurtų tradicinių kaimo amatų centrų nereikėtų tempti ant vieno kurpalio. „Žinau ir tokių centrų, kuriuose gyvenimas verda: susirinkę žmonės su vaikais kuria keramikos dirbinius, o savo darbus bendruomenės nariai pardavinėja įvairiose mugėse bei kitur“, – tvirtino parlamentaras. Jo įsitikinimu, kuriant kaimo tradicinių amatų centrus naivu tikėtis, kad jie išgyventų iš lankytojų, nes tai nėra nei muziejai, nei parduotuvės. Amatų centrai esą pirmiausia turėtų tenkinti vietos gyventojų poreikius ir reikmes. „Jei kas siekia ko daugiau ir nepavyko, atsakomybę turi prisiimti bendruomenės ir vietos veiklos grupių projektų atrankos komisijos, sprendžiančios apie projektų gyvybingumą“, – tvirtino E. Gentvilas.

Vien pastatyti nepakanka

Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys LŽ teigė, kad belieka apgailestauti, kad tradicinių amatų centrų, ypač orientuotų į lankytojus, kūrimas su šia institucija nebuvo derinamas. Tad dabar belieka tik stebėti tokią situaciją, kokia yra. O juk buvo galima numatyti, kiek tradicinių amatų centrų reikėtų kuriame regione – gal vienam būtų užtekę ir vieno, o didesniems – ir dviejų ar trijų. Tačiau bent nebūtų jų pristeigta tokia gausybė kaip dabar. Be to, gal tuomet jie būtų geriau atspindėję ir etnografinių regionų savitumus. Juolab kad dabar panašia veikla, kuria siekiama pritraukti lankytojų, užsiima ne vien tradicinių amatų centrai, bet ir senųjų amatų meistrai, triūsiantys savo namuose ar dirbtuvėlėse. Šie patys be jokių amatų centrų pagalbos taip pat rengia edukacinius užsiėmimus, kuriuose supažindina su savo amatais. Tokia pat veikla vykdoma ir kai kuriose kaimo turizmo sodybose.

„Pripažįstu, kad mes, lietuviai, mokame gražiai pastatyti, mokame ir juostelę gražiai perkirpti. Tačiau to nepakanka, kad statiniui būtų įpūsta gyvybė“, – pažymėjo V. Jocys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"