TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ambasadorė pataria nevažiuoti į Airiją

2006 12 07 0:00
Ambasadorė Izolda Bričkovskienė teigė, kad Airijoje lietuviai turi gerą reputaciją.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuvos ambasados Dubline vadovė nuogąstauja, kad išeivijoje augantis vaikai Lietuvai gali tapti prarastąja karta

Šiandien vakare dviejose Europos šalių - Lietuvos ir Airijos - sostinėse vienu metu nušvis dvi visiškai vienodos kalėdinės eglutės,

o Vilniaus Rotušės ir Dublino Smithfieldo aikštes susies televizijos tiltas.

Kalėdų eglutė - Vilniaus dovana Dublinui, kuriame pastaruoju metu antruosius namus atrado apie 100 tūkst. lietuvių. Viena iš šio šventinio projekto iniciatorių Lietuvos ambasadorė Airijoje Izolda Bričkovskienė, antradienį vienai dienai atskridusi į Vilnių baigti derinti detalių, rado laiko pasikalbėti su LŽ - ne tik apie mūsų tautiečių šventes, bet ir jų kasdienybę.

- Airijoje dirbate jau trejus metus - dvejus kaip laikinoji reikalų patikėtinė, vienerius - kaip ambasadorė. Kaip per tą laiką kito lietuvių įvaizdis?

- Jis ir pasikeitė, ir ne. Jau atvažiavusi tą įvaizdį radau visai neblogą. Kai atsirado ambasada, į mus pradėjo kreiptis nemažai žmonių, apie lietuvius išgirdau dar gražesnių atsiliepimų - kad jie geri darbininkai, išsilavinę žmonės, kad labai panašūs į airius. Per pastaruosius metus teigiamas tautiečių įspūdis tik stiprėjo.

Susivienijo ir patys lietuviai, atsirado stipri, energinga bendruomenė. Jos nariai vilki marškinėlius su užrašu "Lietuvos ambasadoriai". Tokie jie ir yra, o Airijos gyventojai pagal jų veiksmus, elgesį, darbus pirmiausia ir sprendžia apie Lietuvą. Man tikrai labai malonu, nes lietuvius giria.

Kiek mūsų tautiečių šiuo metu gyvena Airijoje, pasakyti gana sunku, nes tikslių skaičių nėra, jie daugiau išmąstomi. Šiuo metu lietuviams išduota apie 80 tūkst. darbo leidimų. Jei pridėsime jų vaikus, mamas ar tėvus, atvykusius prižiūrėti vaikaičius, priskaičiuosime apie 120 tūkstančių.

- Žiūrint iš Lietuvos atrodo, kad pagrindinė Airijoje įsikūrusių tautiečių problema yra švietimas?

- Pagrindinė problema ta, kad jie gyvena ir dirba ne Lietuvoje. O švietimas iš tiesų yra aktualus, nes tai yra investicija į Lietuvos ateitį. Dauguma atvykusiųjų į svetimą šalį dirbti yra jauni žmonės. Lietuvoje jie baigė mokyklas, aukštuosius mokslus, ten liko jų tėvai, draugai, giminės, tad jų ryšys su tėvyne labai stiprus.

Tačiau jų vaikai jau gali tapti prarastąja karta. Tų keturių šeštadieninių mokyklėlių (dar dvi steigiamos) tikrai neužtenka. Jas lanko apie 400 vaikų, kurių būtų tikrai daugiau, bet dėl patalpų stokos nebegalima daugiau priimti. Ir jei Lietuva neinvestuos į švietimą, be abejo, ir Airija turėtų padėti, ateitis labai miglota.

Žinoma, ne viską galima pamatuoti vien pinigais. Kyla vadovėlių, mokytojų, mokymo programų klausimai. Pagaliau, reikia mąstyti ir apie tai, ar vaikas, baigęs šeštadieninę lietuvišką mokyklą toliau galės studijuoti Lietuvoje.

- Būta kalbų ir apie "normalios", kasdien veikiančios mokyklos steigimą.

- Kol kas tai tik idėja, kurią reikia konkrečiai subrandinti, atlikti tyrimus, kiek tokia mokykla kainuotų, kiek vaikų ją lankytų, kiek mokytojų reikėtų. Jei tokią mokyklą pavyktų atidaryti, manau, ji būtų užpildyta.

Su Švietimo ir mokslo ministerija jau kalbėjome apie galimybę kartu su vaiku iš Lietuvos išsivežti ir vadinamąjį mokinio krepšelį. Žodžiu, reikia išbandyti visas galimybes, kad emigrantų vaikai galėtų išmokti lietuvių kalbą, savo šalies istoriją.

- Kas dar kelia nerimą svetimoje šalyje įsikūrusiems lietuviams?

- Lietuva nebuvo pasiruošusi tokiai didelei jaunų žmonių išvykimo bangai. Visi džiaugėmės įstoję į Europos Sąjungą, kovojome už darbo rinkos atvėrimą mūsų žmonėms, bet negalėjome pagalvoti, kad jų gali tiek daug išvažiuoti. Taip pat Airija nebuvo pasirengusi priimti tiek daug atvykėlių. Airiai net pasimetė, nes iki šiol iš šalies visi tik išvažiuodavo, o ne į ją atvykdavo. Dėl to jiems kartais trūksta supratimo, kad, pavyzdžiui, vaikams reikia mokyklos gimtąja kalba. Airiai tuo stebisi, nes jų išeiviams JAV neteko įveikti kalbos barjero. Čia turiu galvoje ne tik lietuvius, bet visus atvykėlius.

Tačiau pamažu ir airiai pradeda suvokti, kad jų kultūrą naujieji emigrantai tik praturtina, tad neretai pasiūlo paramą rengiant kad ir kultūros fesivalius.

- Kaip jums sekasi bendrauti su oficialiąja Airijos valdžia?

- Kaip ir bet kuriam kitam ambasadoriui bet kurioje valstybėje. Jie labai geranoriški, pakliūti ambasadoriui pas kokį nors oficialų pareigūną nėra sunku.

Apskritai airiai - labai paprasti žmonės. Manau, kad tokiam jų būdui įtakos turėjo 800 metų patirtos priespaudos. Kad galėtų išgyventi, jie turėjo būti labai vieningi, visada vienas kitą remdavo. Matyt, dėl to jie supranta ir atjaučia kitus, ypač naujųjų ES šalių žmonės. Dar ne taip seniai, sulaukus ES paramos, įvyko stebuklas - Airijos ekonomika suklestėjo. Jie mano, kad teisę į šį stebuklą turi visi.

- Kaip vertintumėte Lietuvos ir Airijos verslo ryšius?

- Kaip beprasidedančius, nes kol kas galima kalbėti tik apie investicijas. Atvykę į Lietuvą airiai perka nuosavybę, tiesa, yra tokių, kurie čia turi savo verslą.

Airijoje veikia Airijos ir Lietuvos verslo asociacija. Jai priklauso daugiausia verslininkai arba airių kompanijose dirbantys žmonės, suinteresuoti, kad airių pasiekimai, finansai ateitų į Lietuvą.

Manau, kad prie verslo kontaktų skatinimo prisidės ir mūsų naujasis garbės konsulas, vadovaujantis neseniai atidarytam pirmajam garbės konsulatui. Jis pats yra verslininkas, kartą jau lankėsi Lietuvoje, po Naujųjų metų vėl rengiasi atvykti kartu su didele verslo misija.

- Kokius darbus mūsų tautiečiai daugiausia dirba Airijoje?

- Airija išsiskiria tuo, kad čia yra pakankamai daug kvalifikuotos darbo jėgos. Kiekvienas atvykėlis pirmiausia dirba tokius darbus, kokius pasiseka rasti, tik vėliau pradedama galvoti, kad jie būtų dar ir širdžiai artimi.

Šiaip jau dauguma jaunų tautiečių save realizuoja pakankamai neblogai. Žinoma, daugiausia jų dirba aptarnavimo sferoje, bet nemažai yra kvalifikuotų statybininkų, kompiuterininkų ir net mokslininkų. O štai lietuvių medikams Airija neatrodo patraukli. Gal ir ne be pagrindo - Airijos sveikatos apsaugos sistema, palyginti su šalies išsivystymo lygiu, iš tiesų silpnoka.

- Ar mūsų emigrantai jaučia Lietuvos politikų paramą ar bent domėjimąsi jų reikalais?

- Kartais man atrodo, kad airiškoji tema dabar Lietuvoje net madinga. Pirmiausia mums labai reikėjo dėmesio. Atsiliepė įvairių Lietuvos institucijų pareigūnai - Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Užsienio reikalų, Žemės ūkio, Švietimo ir mokslo, Socialinių reikalų ir darbo ministerijų. Šis reiškinys buvo naujas visiems - ir valstybės struktūroms, ir patiems išvykėliams, nes tai nebuvo ta emigracija, apie kurią žinojome iš istorijos. Tad reikėjo patyrinėti patį reiškinį.

Dabar nuo dėmesio, dalijimosi informacija pereiname prie konkrečių projektų, konkrečios paramos. Pati bendruomenė rengia daug projektų, todėl manome, kad atėjo laikas įsteigti informacijos centrą. Be kita ko, tautiečiai čia galėtų sužinoti, kaip jiems grįžti į Lietuvą - kur apsistoti, įsidarbinti ir t.t. Dėl centro jau kalbamės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

- Ką galėtumėte patarti lagaminus jau susikrovusiems vykti į Airiją tautiečiams?

- Nevažiuoti. Niekada niekur nebus taip gerai, kaip yra Lietuvoje. O jei jau apsisprendė išvažiuoti, dar kartą gerai pagalvoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"