Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Ambasadorius Petras Vaitiekūnas: Ukraina negalėjo apginti Krymo

 
2017 03 17 12:32
2014 metų vasario pabaugoje per Rusijos karinę operaciją pajėgos be atpažinimo ženklų pirmiausia užėmė Krymo parlamentą. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas mano, kad Kijevas situaciją Kryme turėjo suvaldyti per keturias ar šešias valandas, kai paryčiais netikėtai pasirodė būrys labai gerai ginkluotų karių be atpažinimo ženklų ir užėmė pusiasalio Aukščiausiąją Tarybą. Ukraina tam nebuvo pasiruošusi. O vėliau nebūtų įmanoma išvengti civilių aukų. Pasak P. Vaitiekūno, Lietuva iš to pasimokė ir yra pasirengusi atremti galimą tokio pobūdžio agresiją.

Kovo 18 dieną Rusija skambiai minės trečiąsias „Krymo prijungimo“ metines. O pasaulis prisimins, kad 2014 metų pavasarį Rusija, naudodama hibridinę taktiką, nuo Ukrainos atplėšė šį Juodosios jūros pusiasalį ir jį aneksavo.

Tuo metu P. Vaitiekūnas buvo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, apie įvykius žinojo ir juos matė iš arti. „Manau, jog buvo labai išmintingai pasielgta, kad Kryme nebuvo pralietas civilių žmonių kraujas, išvengta didžiulių aukų, – įsitikinęs jis. – Mat Rusijos Federacija (RF) buvo pasirengusiai bet kokiai situacijai. Prezidentą Vladimirą Putiną tenkino bet kuris scenarijus – ir su aukomis, ir be jų.“

Diplomatas Petras Vaitiekūnas. LŽ archyvo nuotrauka

Rusija pasirengė bet kuriam scenarijui

Kaip teigė buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, jeigu ukrainiečiai būtų priešinęsi, Krymo problema būtų tapusi tokia, kaip Padniestrės, Pietų Osetijos ir Abchazijos. „Atvažiavusios Jungtinių Tautų (JT) ir Europos Sąjungos komisijos teigė, kad abi pusės šaudė, yra daug civilių aukų, todėl abu pusės kaltos“, – sakė jis. Priminė, kad tokio pobūdžio išvada buvo padaryta dėl 2008 metų Rusijos-Gruzijos karo, nors Gruzija gynė savo teritoriją, į kurią įsiveržė Rusija.

P. Vaitiekūno teigimu, Lietuva pasimokė iš to, kas atsitiko Krymą, ir yra pasirengusi atremti galimą agresiją.

Pasak P. Vaitiekūno, Kryme ir priešinti nelabai buvo kam, nes pusiasalyje kariuomenėje tarnavo patys krymiečiai, kurių šeimos buvo už dalinių sienų. Tais laikais Ukrainos valdžia tai darė dėl taupumo: einantys į kariuomenę vaikinai nebūdavo siunčiami į kitus regionus, tarnaudavo šalia namų.

Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje priminė, kad Rusijos operacija Kryme buvo organizuota taip, kad civilių aukų nebūtų įmanoma išvengti. Karinius Ukrainos dalinius apsupdavo žmonių žiedas, už kurio – kariai be atpažinimo ženklų.

2014 metais Kryme prie ukrainiečių karinio dalinio - Rusijos pajėgos be atpažinimo ženklų.

„Jei Kryme nebūtų išvengta civilių aukų, JT pasakytų: „Mes negalime palaikyti nei vienos pusės, abiejų rankos kruvinos“, – teigė P. Vaitiekūnas. – Taip neatsitiko, todėl JT vienareikšmiai įvardijo RF įvykdžius agresiją, okupaciją ir tada aneksiją, įjungiant Krymą į RF sudėtį. Todėl manau, kad žiūrint ir iš humanistinės, ir iš politinės, ir iš karinės pusės, buvo pasielgta optimaliai, nors daug kas su tuo nesutinka.“

Per mažai laiko ir pajėgų Ukrainai apsiginti

Pasak diplomato, yra tokia hipotezė, kad Ukrainai reikėjo kariauti Kryme, tada nebūtų karo Donbase. „Tokiai nepritariu. Visų pirma, šalis neturėjo reikiamų pajėgų. Po prezidento Viktoro Janukovyčiaus per visą Ukrainą buvo gal penki tūkstančiai pasirengusių kariauti karių“, – teigė P. Vaitiekūnas.

Jis priminė 2014 metų vasario 27-osios įvykius, kai paryčiais netikėtai pasirodęs būrys labai gerai ginkluotų karių be atpažinimo ženklų užėmė Krymo Aukščiausiąją Tarybą. Diplomato nuomone, ukrainiečiai turėjo kokias keturias ar šešias valandas suvaldyti situaciją, nes apie devintą valandą ryto aplink pradėjo burtis civiliai asmenys. Pasak R. Vaitiekūno, Krymo Aukščiausiąją Tarybą „apsupo ir natūralių, ir samdytų rėmėjų minia“. Todėl tokiu metu be didelių civilių aukų išlaisvinti pastatą nuo užpuolikų nebebuvo įmanoma.

„Tačiau kas buvo pasiruošęs staigiai apsiginti? Visiems tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – sakė buvęs Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ukrainoje.

P. Vaitiekūno teigimu, Lietuva pasimokė iš to, kas atsitiko Krymą, ir yra pasirengusi atremti galimą agresiją.

Apklausa: rusai pritaria sprendimui

Rusijoje atlikta apklausa parodė, kad praėjus trejiems metams, 78 proc. rusų palaiko „Krymo prijungimą“. Tiek yra įsitikinusių, kad tai atnešė naudos, o ne žalos. Tai didžiausi procentai nuo pat 2014 metų. Pernai pritariančių buvo 60 proc., 2015 metais – 69 proc, o 2014-aisiais iškart po įvykių – 75 proc. Dar daugiau yra manančių – 89 proc. – kad tai buvo naudinga krymiečiams.

Kad šie įvykiai turi neigiamas pasekmes Rusijai, pažymi 13 proc. apklaustųjų, Krymo gyventojams – 5 proc.

Be to, dauguma rusų – net 97 proc. – Krymą laiko Rusijos dalimi. Prieš metus taip manančių buvo 96 proc. Prieš trejus metus, dar prieš Krymo „referendumą ir prijungimą“ tokią nuomonės buvo 89 proc. apklaustųjų.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"