TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ambasados puošmena užtraukė tamsą

2012 09 14 6:33
Taip dabar "papuošti" Ispanijos ambasados kaimynystėje esančio gyvenamojo namo pirmojo aukšto langai. /Oresto Gurevičiaus nuotraukos  

Ispanijos ambasados teritoriją Vilniuje papuošusi sienelė įrengta mažiau nei per sprindį nuo greta esančio daugiabučio langų. Todėl pirmo aukšto gyventojai dabar pasmerkti gyventi prieblandoje.

Teisybės ne vieną mėnesį įvairiausiose valdžios institucijose ieškantys Algirdo gatvės 6-ojo namo, esančio Ispanijos ambasados kaimynystėje, gyventojai atsimuša į valdininkų abejingumo sieną. "Dieną naktį esame priversti gyventi įsijungę šviesą. Tačiau niekas iki šiol mums taip ir nesiteikė paaiškinti, kodėl be mūsų žinios buvo užstatyti langai. Nejaugi nėra jokių natūralaus apšvietimo normų ar nustatyto atstumo, kurio būtina laikytis statant tokius statinius?" - piktinosi gretimo namo gyventoja.

Žmonėms atsakymų nepateikia nei pati ambasada, nei Užsienio reikalų ministerija (URM). Esą pastatas nuomojamas iš privačios bendrovės, tad tik darbus atlikę savininkai gali paaiškinti, kodėl taip pasielgta. O nuosavybės teise pastatą valdanti įmonė "Baltijos laikas" atkerta, neva lango ten, kur jis yra, neturėtų būti, tad į gyventojų interesus atsižvelgti jie neprivalo.

Vilniaus miesto merijos ir Visuomenės sveikatos centro (VSC) atsakingi valdininkai, išdavę leidimą užstatyti langus, realiai net nesidomėjo, kokioje prieblandos zonoje dabar gyvena žmonės.

Bijo šnipų?

LŽ žurnalistams apsilankius prietemoje paskendusiame viename iš Algirdo g. 6 namo butų, jo savininkė Rima pasakojo vieną balandžio mėnesio rytą nustebusi, kai už virtuvės lango išvydo statybininkus. "Niekas nieko neklausė, o kas vyksta susigaudžiau tik tada, kai jie jau buvo pastatę tą sienelę. Kai drauge su namo pirmininku apie tai pasiteiravome, mums prieš nosį buvo pamojuota popieriais ir paaiškinta, kad statybos leidimai yra. Ėmė ir pastatė, o rezultatas toks, kad namuose dabar tamsu dieną naktį. Saulėtą dieną šviesos vos vos patenka, tačiau kas bus rudenį ir žiemą?" - piktinosi ji.

Buto savininkė pasakojo, kad šiaurinėje namo sienoje iškirstas langas yra teisėtas ir įrengtas iškart po karo, kai name buvusią ligoninę nutarta paversti gyvenamuoju namu. Butai esą buvo įrenginėjami atsižvelgiant į tai, kad jie tiktų gyventi. "Išsiaiškinau, kad šitas langas čia gali būti, jis visiškai įteisintas. Jeigu jie bijo, kad galiu šnipinėti, žiūrėti, kas pas juos atvyksta, tegul apsaugines pertvaras stato prieš savo langus, bet neuždengia manųjų", - nepasitenkinimo neslėpė vilnietė.

Nieko nežino

Apie konfliktinę situaciją pasiteiravus Ispanijos ambasados atstovų, šie pažymėjo, kad kreiptis derėtų į pastato savininkus. "Maloniai informuojame, kad Jūsų paminėtus rekonstrukcijos darbus atliko savininkai, ir būtent jie yra kompetentingi atsakyti į pateiktus klausimus", - teigiama LŽ atsiųstame atsakyme.

Ne ką daugiau tvirtino žinanti ir URM, kurios Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Rimašauskaitė užsiminė tik tiek, kad Lietuvoje veikiančioms ambasadoms netaikomi jokie išskirtiniai rekonstrukcijos darbų reikalavimai. Esą kad ir kas būtų statoma, privalu laikytis įstatymų. "URM nėra įgaliota aiškinti su statybos leidimais susijusių teisės aktų. Į visus klausimus dėl statybų, rekonstrukcijų ir remonto kvalifikuotai galėtų atsakyti tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. Mat jis išduoda reikiamus leidimus", - atsakyta LŽ.

Papildomų duomenų neprireikė?

Šio departamento direktorius Artūras Blotnys LŽ teigė, kad statybos leidimas išduotas įvertinus statytojo ir projekto vadovo pateiktą informaciją bei gavus teigiamą VSC išvadą ir bendrosios ekspertizės aktą. Anot jo, projekte, pateiktame statybos leidimui gauti, nebuvo nurodyta, kad reikalingi papildomi tyrimai šalia esantiems pastatams.

Statybos darbų autorė UAB "Baltijos laikas" LŽ netruko pateikti savo versiją. Anot neprisistačiusio bendrovės atstovo, tvoros dalis pietinėje sklypo pusėje buvo įrengta pagal 2011 metais išduotą statybos leidimą. Pagal statybos darbus reglamentuojančius dokumentus bendrovė neprivalėjo gauti gretimo žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimo. "Pastatas, adresu Algirdo g. 6, yra pastatytas ant sklypo šiaurinės pusės ribos su autentiška ugniasiene, kurioje buvo iškirsti ir įrengti varstomi langai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ugniasienėje negali būti numatomas langų įrengimas, nes tai prieštarautų priešgaisrinės sienos įrengimo principams, todėl asmuo, įsirengęs joje langą, pats prisiėmė neigiamas pasekmes, o reikiamas patalpų apšvietimas gali būti užtikrinamas kitokiais techniniais sprendimais", - aiškinama bendrovės pateiktame atsakyme. Esą tokie išaiškinimai reiškia tai, kad pastatydama tvorą bendrovė nepažeidė įstatymų. "Jos paskirtis - priešgaisrinė sauga ir teritorijos estetika", - teigiama rašte.

Rankų nenuleidžia

Tokie ambasados pastato savininkės ir valdininkų atsakymai gerokai suglumino vilniečius. Tačiau daugiabučio pirmo aukšto gyventoja nusprendė nebetylėti. Anot Rimos, skamba juokingai, kai tvirtinama, kad būtinos normos nepažeistos. Juk niekas neatliko jokių skaičiavimų, kokį efektą apšvietimui iš tiesų padarė nauja sienelė. "Iš tokio savivaldybės valdininkų atsakymo akivaizdu, kad duomenys galėjo būti sąmoningai iškraipyti tam, kad būtų gautas statybos leidimas. Kaip VSC valdininkai galėjo duoti sutikimą užstatyti langus, prieš tai realiai neįvertinę, kaip tai atsiliepia mūsų namo apšvietimui?" - LŽ piktinosi ji.

Pasak Rimos, tarsi pasityčiojimas atrodo ir bendrovės "Baltijos laikas" pateikti paaiškinimai apie savavališkai įrengtus langus ugniasienėje. "Langai buvo įrengti tuoj pat po karo, kai namas buvo pritaikomas gyventi žmonėms. Tuomet ir buvo padarytas sprendimas, kaip gyvenamai patalpai sukurti pakankamą apšvietimą. Matyt, telieka vienintelis kelias - kreiptis į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę", - nusivylimo neslėpė vilnietė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"