TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Amerika niekada neišdavė mūsų laisvės

2015 07 23 6:00
JAV lietuvių bendruomenės nuotrauka

Penkis dešimtmečius trukusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacija niekada nebuvo pripažinta Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų Vakarų valstybių. Pagrindu tam tapo prieš 75 metus Vašingtone paskelbta vadinamoji Welleso deklaracija, kurios sukaktį minime šiandien.

1940 metų liepos 23 dieną JAV valstybės departamento sekretorius Sumneris Wellesas suformulavo Vašingtono poziciją nepripažinti Baltijos šalių aneksijos. Šis svarbus dokumentas palaikė Lietuvą, Latviją ir Estiją kritiniu metu ir garantavo tarptautinį pripažinimą bei galimybę jų diplomatinėms misijoms veikti visus 50 okupacijos metų.

Welleso deklaracijos idėja nepavaldi laikui, ypač esant dabartinei geopolitinei situacijai, kai mūsų kaimynystėje aneksuotas Krymas, tebevyksta ginkluotas konfliktas Rytų Ukrainoje.

Šiandien reikšminga istorinė sukaktis bus paminėta Vilniuje, Vašingtono aikštėje.

Įpareigojimas nenusigręžti nuo kitų

Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė perdavė LŽ, kad JAV, paskelbusios prieš 75 metus, jog nepripažįsta Baltijos šalių aneksijos, suteikė Lietuvai ryžto ir jėgų nepasiduoti kovojant dėl savo laisvės. Principinga JAV pozicija tapo raginimu ir kitoms pasaulio valstybėms nepripažinti neteisėtos prieš Baltijos šalis nukreiptos agresijos. Jausdami ištikimų draugų palaikymą sunkiausiu mūsų šalies istorijos laikotarpiu, niekada nepraradome tikėjimo laisvos Lietuvos ateitimi, todėl šiandien gyvename nepriklausomoje ir demokratinėje valstybėje.

„Šis istorinis pareiškimas - vienas svarbiausių mūsų dvišalių santykių istorijoje. Juo buvo išreikšta ne tik tvirta parama mūsų laisvei, bet ir draugiškumas Lietuvai, kuris aktyviai puoselėjamas iki šiol. Šiandien, kai savo kaimynystėje vėl susiduriame su kruvina agresija, daugiau kaip 50 metų JAV vykdyta Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politika įgyja naują prasmę. Ji įpareigoja mus netylėti ir nenusigręžti nuo tų šalių, kurios dabar yra priverstos ginti savo laisvę ir tautos pasirinkimą“, - sakė D. Grybauskaitės atstovė.

Ji taip pat pažymėjo, kad JAV buvo ir tebėra artimiausios Lietuvos partnerės, kuriomis visuomet galime pasitikėti. Mus sieja tvirti istoriniai ir žmogiškieji saitai, bendri saugumo ir ekonominiai interesai.

Welleso deklaracija.
Didžiuojasi nepripažinimo politika

JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah A. McCarthy pabrėžė, kad esama sprendimo momentų, kai šalis turi pasirinkti: tvirtai pasisakyti už laisvę ar tyliai susitaikyti su totalitarizmo jėga. „1940 metais JAV šis pasirinkimas iškilo, kai Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos valstybes. Deklaravome nepripažinimo politiką ir po 75 metų vis dar tuo didžiuojamės. Taip pat didžiuojamės, kad daugiau kaip 50 pasaulio valstybių pasekė Welleso deklaracijos pavyzdžiu. Šis svarbus dokumentas palaikė Baltijos šalių nepriklausomybę kritiniu metu ir garantavo tarptautinį pripažinimą bei galimybę jų diplomatinėms misijoms nenutrūkstamai veikti visus 50 okupacijos metų. Lietuvos ambasados Vašingtone šviesos niekada neužgeso ir šiandien vis dar ryškiai šviečia“, - LŽ tvirtino diplomatė.

Deborah A. McCarthy /LŽ archyvo nuotrauka

Nors JAV ir SSRS Antrojo pasaulinio karo metais buvo sąjungininkės, Welleso deklaracija tapo nesutarimo objektu. „Likome ištikimi deklaracijos principui. Šis pasiryžimas neišblėso per visus šaltojo karo metus. Prezidentas Dwightas Eisenhoweris, kreipdamasis į Kongresą 1957 metų sausio 5 dieną, pabrėžė Lietuvos teisę į nepriklausomybę. Pasirašant Helsinkio baigiamąjį aktą 1975 metais Kongresas priėmė rezoliuciją, teigiančią, jog šis susitarimas nepakeis Baltijos šalių suvereniteto pripažinimo“, - akcentavo D. McCarthy.

Anot ambasadorės, Welleso deklaracija itin reikšminga ir šiandien. „Nuolat kyla naujų krizių, kaip vykstanti Kryme, ir jos iš naujo užduoda mums klausimą dėl laisvos, taikios ir nedalomos Europos. Welleso deklaracija buvo skirta tik Lietuvai, Latvijai ir Estijai, tačiau jos žodžiuose slypinti idėja nepavaldi laikui“, - tikino ji.

D. McCarthy pažymėjo, kad Lietuva yra NATO narė ir JAV strateginė partnerė. Tvirti dvišaliai santykiai remiasi bendromis vertybėmis ir ilgalaike draugyste, dirbame kartu siekdami įveikti globalius iššūkius, kaip tai matyti iš glaudaus bendradarbiavimo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

„Lietuvos lyderystė Niujorke, Vašingtone ir Briuselyje yra svarbi ir rezultatyvi. Lietuva žino, ką reiškia būti laisvai. Šiemet jūsų šalis švenčia nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Ši proga primena mums ir pasauliui, kad dideli dalykai įmanomi tada, kai žmonės brangina savo sunkiai iškovotą laisvę. Ir tai aiškiai įrodo Welleso deklaracijos išmintį“, - kalbėjo ambasadorė.

Niekada nenuleido Trispalvės

Paklaustas, kokia Welleso deklaracijos dėl Baltijos šalių reikšmė, Lietuvos ambasadoriaus JAV kadenciją prieš kelias dienas baigęs diplomatas Žygimantas Pavilionis prisiminė neseniai San Fransiske prezidento Ronaldo Reagano sekretoriaus George'o P. Shultzo pasakytus žodžius, kad JAV niekuomet nenuleido Lietuvos vėliavos. Mūsų Trispalvė visada plevėsavo JAV valstybės departamente, mūsų ambasada Vašingtone visada buvo oficialiame JAV protokolo sąraše, mūsų „tylieji priesaikos riteriai“ vieninteliai iš Lietuvos valdžios institucijų nepasidavė okupantui ir vadovavo nepriklausomai diplomatinei tarnybai iki pat nepriklausomybės atkūrimo.

Žygimantas Pavilionis /Alinos Ožič nuotrauka

Pasak Ž. Pavilionio, istorinis JAV pareiškimas labai prasmingas ir šiandien. „Ši data svarbi ne tik istoriškai. Įvykių Ukrainoje fone Welleso deklaracija tampa svarbi dabartinės JAV užsienio politikos kontekste ir primena visiems, pirmiausia - tarptautines normas šiurkščiai pažeidžiančiai Rusijai, kad JAV ir Vakarai niekada nesusitaikys su prievartiniu sienų perbraižymu, agresija ir šantažu mažesnių kaimynų atžvilgiu“, - mano diplomatas.

Ž. Pavilionio teigimu, dvišaliai Lietuvos ir JAV santykiai plėtojami itin sėkmingai, ne tik šūkiais esame geriausi strateginiai partneriai - nuolat susitinka aukščiausi mūsų valstybių atstovai, mūsų kraštą saugo JAV kariai ir tankai, nuo kalbų prie darbų pereita energetikos srityje, nemažai nuveikta transporto srityje, sparčiai didėja prekybos apimtis, stiprėja kultūrinis bendradarbiavimas. „Pastarasis trijų dienų Kongreso vadovo Johno Boehnerio vizitas Lietuvoje, kokio nebuvo nuo 1999 metų, tik patvirtina faktą - nuo pat JAV susikūrimo ir mūsų imperijos žlugimo XVIII amžiuje, nuo mūsų generolo Tado Kosciuškos įsitraukimo į JAV nepriklausomybės kovas esame toje pačioje barikadų pusėje, esame vieni geriausių draugų, kad ir kaip keistųsi laikinos politinės konjunktūros abiejose šalyse“, - kalbėjo Ž. Pavilionis.

Reikšmingas JAV vaidmuo

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus žodžiais, šiandien ypač akivaizdu, kaip svarbu nepripažinti neteisėtų veiksmų. Tai patvirtina Krymo okupacija, Pietų Osetijos, Abchazijos, Padniestrės konfliktai. “Lietuva išgyveno ne mažiau dramatiškus laikus. Po sovietų okupacijos buvo labai svarbu, kad didžiosios pasaulio valstybės pasakytų savo aiškią nuomonę. Welleso deklaracija patvirtino Baltijos šalių okupacijos nepripažinimą”, - LŽ sakė L. Linkevičius.

Jis pabrėžė, kad JAV vaidmuo Lietuvos istorijoje visuomet buvo svarbus. Pavyzdžiui, Lietuvą priimant į NATO amerikiečių žodis buvo itin svarus. “Welleso deklaracijos minėjimas turi labai daug aspektų. Be kita ko, tai ir gera proga pabendrauti su draugais amerikiečiais, pažvelgti į ateitį, pasižiūrėti, kas esame. Šiandien mes visiškai kitokie - esame partneriai, sąjungininkai”, - pažymėjo ministras. Jis vylėsi, jog minėjimas bus gera proga atgaivinti ir vieną neišnaudotų Vilniaus erdvių - Vašingtono skverą.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko Audroniaus Ažubalio nuomone, svarbu yra tai, kad Welleso deklaracija nebuvo vienadienė. “Ji nubrėžė tam tikrą trajektoriją daugiametei ir nuosekliai JAV politikai, kuri okupacijos metais mus ne tik drąsino, bet ir buvo gyvybinga bei reikalinga Lietuvai atkuriant nepriklausomybę”, - LŽ aiškino jis. Anot parlamentaro, ši deklaracija “visada buvo šalia mūsų”. “Bet kai esi okupuotas, kitąkart jos reikšmės ir neįvertini. Atkūrus nepriklausomybę, kai Rytų kaimynas grasino ekonomine blokada ir kitais baisumais, žinoti, kad yra Vakarų lyderis, kuris niekada nepripažino Baltijos valstybių okupacijos, buvo labai svarbus dalykas”, - pabrėžė A. Ažubalis.

Palaikė sunkiausiu metu

Lietuvos vyriausiojo archyvaro, Vilniaus universiteto docento istoriko Ramojaus Kraujelio teigimu, 1940 metų liepos 23-iosios Welleso pareiškimas buvo pirmas oficialus JAV politinis dokumentas dėl Baltijos valstybių statuso. Jame pabrėžta, kad JAV nepripažįsta ir nepripažins Baltijos šalių aneksijos, pasmerktas „negarbingas procesas, kai trijų mažų Baltijos respublikų - Estijos, Latvijos ir Lietuvos - politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą sąmoningai panaikino galingesnė jų kaimynė“.

Toks pareiškimas reiškė, jog JAV oficialiai deklaravo nepripažįstančios pokyčių teisėtumo Baltijos valstybėse. “Reikšmingas aspektas tas, kad pareiškime buvo priminta, jog JAV laikosi ir ateityje laikysis vadinamosios Stimsono doktrinos principų, kuriais turi būti reglamentuojami santykiai tarp valstybių”, - LŽ dėstė istorikas.

Jis priminė, kad vėlesniuose JAV pareiškimuose ne kartą buvo pabrėžiamas 1940 metų liepos 23 dieną deklaruotų principų laikymasis. “Kitas logiškas žingsnis - sprendimas leisti Baltijos valstybių diplomatinėms atstovybėms tęsti veiklą JAV teritorijoje ir Estijos, Latvijos bei Lietuvos diplomatams toliau atstovauti savo šalių interesams”, - sakė R. Kraujelis.

Anot istoriko, daugelis apžvalgininkų nepripažinimo politikos ištakas sieja būtent su Welleso pareiškimu. JAV suformuluotais šios politikos principais rėmėsi ir kitos laisvos Vakarų valstybės. JAV pavyzdžiu pasekė daugiau kaip 50 šalių. “Šis labai svarbus dokumentas palaikė Baltijos valstybes kaip nepriklausomas respublikas pačiu sunkiausiu metu, užtikrindamas jų tarptautinį pripažinimą ir paremdamas tolesnę Baltijos šalių diplomatinių atstovybių veiklą per 50 okupacijos metų”, - pažymėjo R. Kraujelis. Jo teigimu, Baltijos šalių aneksijos nepripažinimas buvo ir tebėra esminis Vakarų nuostatų Baltijos valstybių atžvilgiu politikos pagrindas.

Welleso deklaracija

Šiomis dienomis išryškėjo ydinga įvykių raida, kai trijų nedidelių Baltijos valstybių - Estijos, Latvijos ir Lietuvos - politinė nepriklausomybė bei teritorinis vientisumas sąmoningai ir nuosekliai gali būti sunaikintas jų galingesnių kaimynų, sparčiai artėja prie atomazgos.

Nuo tos dienos, kai šių šalių tautos sukūrė nepriklausomas ir demokratines valstybes, Jungtinių Amerikos Valstijų žmonės su dideliu palankumu stebėjo jų pažangą kuriant valstybingumą.

Mūsų vyriausybės politika žinoma visiems. Jungtinių Amerikos Valstijų žmonės prieštarauja bet kokiems grobuoniškiems veiksmams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesioginio jėgos panaudojimo, ar tik grasinimo ją panaudoti rezultatas. Jungtinių Amerikos Valstijų žmonės taip pat prieštarauja bet kokiam vienos valstybės, kad ir kokios galingos, kišimuisi į kitos suverenios, nors ir silpnesnės, valstybės vidaus reikalus.

Šie principai sudaro 21 suverenios Naujojo Pasaulio valstybės tarpusavio santykių pagrindą.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau laikysis šių principų, nes Amerikos žmonės yra įsitikinę, kad jeigu santykiai tarp tautų nebus grindžiami tikėjimu šiais principais, nebus įmanomas ir proto, teisingumo bei teisės viešpatavimas, kitaip tariant, negalėsime apsaugoti šiuolaikinės civilizacijos pagrindų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"