TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Amerikos lietuviai kelia antrojo Sąjūdžio idėją

2007 04 18 0:00
JAV lietuvių bendruomenės veikėjas Rimtas Marcinkevičius:"Mano požiūriu, sprendimas atimti iš išeivių galimybę gauti Lietuvos pilietybę yra lietuvių tautos naikinimas. Turėtume labai rūpintis, kad to neatsitiktų".
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Žinomas JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, medicinos profesorius Rimtas Marcinkevičius ragina Lietuvos valdžią aktyviau ieškoti būdų, kaip spręsti itin jautrų dvigubos pilietybės klausimą

Trečios kartos lietuvių išeivis profesorius Rimtas Marcinkevičius į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko 1991-aisiais. Plastinės chirurgijos srityje dirbęs medikas gavo kvietimą stažuotis Duke universitete Šiaurės Karolinos valstijoje, vėliau - dirbti Kalifornijoje. Sėkmingai JAV įsitvirtinusiam lietuviui, dabar vadovaujančiam nuosavam plastinės chirurgijos centrui, tautiškumo išsaugojimo klausimai buvo ir yra labai svarbūs. JAV lietuvių bendruomenės prezidiumo narys, Lietuvos fronto bičiulių Los Andželo sambūrio pirmininkas R.Marcinkevičius šįkart į Lietuvą atvyko dalyvauti Vilniuje susirinkusios bendros JAV lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos veikloje.

Ieško naujų dvigubos pilietybės kelių

- Pernykštis Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimas, apribojęs išeivių teisę gauti dvigubą pilietybę, užsienyje gyvenančių tautiečių buvo sutiktas itin kritiškai. Pastaruoju metu Lietuvoje girdėti įvairių siūlymų, kaip spręsti šią problemą: suteikti išeiviams ypatingo ryšio su Lietuva statusą, pakeisti Pilietybės įstatymą, net surengti referendumą. Dvigubos pilietybės klausimas yra svarbiausias ir šiomis dienomis posėdžiaujančios JAV lietuvių ir Seimo komisijos darbotvarkėje. Kokias matote išeitis?

- Pritarčiau prezidento Valdo Adamkaus nuomonei, jog rengti referendumą būtų rizikinga, nes Lietuvos žmonės gali nesuprasti problemos svarbos išeivijai ir balsuoti prieš. Pritarčiau požiūriui, kad kur kas greitesnis ir paprastesnis būdas - padaryti tam tikras Konstitucijos pataisas.

Klausimas dėl dvigubos pilietybės mums, išeiviams, iš tiesų yra išskirtinis. Devyni Lietuvos Konstitucinio Teismo nariai nulėmė dešimtadalio tautos, 400-500 tūkst. svetur gyvenančių lietuvių, likimą. Nežinau, ar jie turi teisę tai daryti. Daug antros ir trečios išeivijos bangos atstovų labai nusivylę. Amerikos lietuvių spaudoje - vien kritiški šio sprendimo vertinimai.

Vienas mano vaikų gimė Lietuvoje, dar prieš išvažiuojant, kitas - jau Kalifornijoje. Iš karto išrūpinau jam Lietuvos pilietybę. Tačiau Čikagoje gyvenančio brolio vaikai, kurie kalba lietuviškai, dažnai atvyksta į Lietuvą, jau negali būti Lietuvos piliečiai, nes gimė Amerikoje, turi jos pilietybę.

Be to, svarbi ne tik dvasinė ir moralinė, bet ir ekonominė šios problemos dalis. Daugelis žmonių, kurie negaus Lietuvos pilietybės, yra gana pasiturintys. Jei Lietuva išbrauks juos iš tautos, jie greičiausiai neskubės čia investuoti.

Mūsų komisija turėtų priimti dvigubos pilietybės klausimo sprendimą skatinsiančius dokumentus. Seimas, Vyriausybė, prezidentas taip pat turėtų parodyti daugiau iniciatyvos. Mano požiūriu, sprendimas atimti iš išeivių galimybę gauti Lietuvos pilietybę yra lietuvių tautos naikinimas. Turėtume labai rūpintis, kad to neatsitiktų.

Toliau kovojama dėl lietuvių bažnyčios

- Komisija taip pat svarstys JAV esančio lietuvių kultūrinio paveldo ir bažnyčių išsaugojimo problemą. Jūs esate žinomas kaip vienas aktyviausių Niujorko Aušros Vartų bažnyčios išsaugojimo kampanijos organizatorių. Nors nuo vasario pabaigos ji uždaryta, turbūt neketinate nuleisti rankų?

- Dėl Niujorko lietuvių bažnyčios išsaugojimo tikrai daug stengiausi. Į atitinkamas JAV instancijas ir Niujorko kardinolą arkivyskupą Edwardą Michaelą Eganą jau kreipėsi Lietuvos kultūros ministras, Vyskupų konferencijos pirmininkas, Lietuvos prezidentas, diplomatai. Tačiau arkivyskupas nepaiso mūsų pastangų - bažnyčia iki šiol užrakinta. Bet mes toliau aiškinamės bažnyčios turto nuosavybės statusą, laukiame, kol kardinolas E.M.Eganas išeis į pensiją. Parapijiečiai kiekvieną sekmadienį renkasi pasimelsti prie bažnyčios durų, šalia jos kyla savotiškas "Kryžių kalnas", organizuojami piketai. Solidarumo manifestacija buvo surengta ir Los Andžele. Protesto peticiją pasirašė net 4 tūkst. žmonių, įvykius plačiai aprašo Amerikos žiniasklaida.

Gresia, kad ir kitos Amerikoje esančios lietuvių bažnyčios bus uždarytos, tad mums itin svarbu jas išsaugoti. Juk tai - lietuvybės

centrai, kuriuose ne tik vyksta pamaldos, bet ir kultūriniai renginiai.

Tiesa, nuomonės dėl priemonių bažnyčioms išsaugoti skiriasi, ypač antros ir trečios kartos išeivių. Kai kurie antros bangos atstovai bijo rengti aktyvesnes demonstracijas ir kovoti su vietiniais vyskupais. Mes, trečios bangos išeiviai, sutinkame, kad reikia kovoti diplomatinėmis priemonėmis, bet manome, jog būtina veikti aktyviau. Juolab kad 2002 metais pasirašytas JAV ir Lietuvos susitarimas dėl šalyse esančio kultūrinio paveldo apsaugos. Niujorko Aušros Vartų bažnyčia yra įtraukta į šį dvišalį JAV ir Lietuvos kultūrinio paveldo sąrašą.

Labai svarbu, jog dabar Lietuvoje steigiama bendra Lietuvos valdžios ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisija, kuri atstovaus mūsų interesams per derybas su JAV valdžia dėl kultūros paveldo išsaugojimo.

Sambūris keliasi į Lietuvą

- Emigracijos srautas - taip pat į JAV - nenutrūksta. Ar manote, kad išeivija galėtų būti aktyviau įtraukiama į emigracijos procesų valdymą?

- Mums iš tiesų labai svarbu palaikyti tautinę dvasią ne tik išeivijoje, bet ir Lietuvoje. Juk ir čia, Lietuvoje, vyksta tautos naikinimas. Tai sakydamas turiu omenyje, kad žmonės jaučiasi nusivylę, nevertinami, neturi ekonominių sąlygų išgyventi, todėl emigruoja, o vėliau nutautėja. Mano nuomone, iš JAV lietuvių ir Lietuvos valdžios atstovų reikėtų suburti bendrą tarybą, kuri padėtų spręsti emigracijos klausimus. Išeivijoje yra labai išsilavinusių žmonių: teisininkų, ekonomistų, kultūros, visuomenės veikėjų, į kurių patarimus, kaip stabdyti emigraciją, pagerinti žmonių gyvenimą Lietuvoje, vertėtų atsižvelgti. Jau ne vienus metus apie tai kalbame per Lietuvos fronto bičiulių Los Andželo sambūrio rengiamus politinių studijų savaitgalius. Manome, jog reikia stiprinti tautinį patriotinį auklėjimą Lietuvoje. Džiaugiamės, kad prezidentas V.Adamkus jau reagavo ir prie vienos iš ministerijų buvo sukurta darbo grupė, ieškosianti sprendimų patriotiniam Lietuvos jaunimo auklėjimui gerinti.

Būdami Amerikoje taip pat stengiamės stiprinti Lietuvos žmonių patriotinį aktyvumą. Viena tokių priemonių - Lietuvos fronto bičiulių Los Andželo sambūrio įsteigta kasmetinė Laisvės premija. Be to, šis sambūris, kuris prasidėjo Lietuvoje 1940-1941 metais ir buvo nukreiptas prieš nacių ir rusų okupaciją, o vėliau persikėlė į Vakarus, dabar ketina perkelti savo veiklą į Lietuvą.

Lietuva - pagrindinis jo veiklos tikslas, tad dirbant čia tikimasi veiksmingiau prisidėti prie tautiškumo ir patriotizmo skatinimo. Taip galėtų rastis tarsi antrasis Sąjūdis, kuris suburtų įvairios pasaulėžiūros žmones geresnei Lietuvai kurti. Jau kitą savaitę Kaune organizuojama sambūrio Lietuvoje steigiamoji konferencija. Tokie sambūriai turėtų plėstis ir Airijoje, Anglijoje, Ispanijoje - ten, kur yra didesnės lietuvių kolonijos.

Komisijoje - apie televizijos transliacijas bei įvaikinimą

- JAV ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių ryšius padėtų stiprinti ir Lietuvos televizijos transliacijos. Bet, regis, šis reikalas stringa.

- Pokalbiai dėl Lietuvos televizijos programos transliacijos į Ameriką trunka jau keletą mėnesių. Tad bendroje JAV lietuvių ir Seimo komisijoje paraginome paspartinti Lietuvos televizijos laidų, kuriamų su Amerikos lietuvių televizija, transliacijos įgyvendinimą. Kol kas tokios televizijos kūrimas juda labai sunkiai - žinoma, tai nėra paprasta technikos požiūriu. Šiam tikslui Lietuvos televizijai pinigų turėjo skirti Vyriausybė, bet kol kas to nepadarė. Tikimės, kad tai bus gegužę.

Komisijoje kalbėjome ir apie įvaikinimo problemas. Mums aktualu, kad lietuviai būtų įvaikinami Lietuvoje, nebūtų išvežami į Italiją, kitus kraštus, kad šie vaikai išliktų lietuviai, nenutautėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"