TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Amžiaus sandoris" pagaliau baigtas

2006 12 16 0:00
Vyriausybės rūmuose vakar surengtos "Mažeikių naftos" akcijų pardavimo sandorio užbaigimo iškilmės.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lenkų koncernui "PKN Orlen" pervedus pinigus į Vyriausybės sąskaitą baigėsi daugiau nei metus trukusi "Mažeikių naftos" pardavimo epopėja. Vis dėlto neatmetama prielaida, kad lenkai anksčiau ar vėliau bus priversti į Mažeikių įmonės akcininkų būrį įsileisti rusus.

"PKN Orlen" už daugiau nei 30 proc. "Mažeikių naftos" (MN) akcijų vakar sumokėjo 2,2 mlrd. litų. Du trečdaliai šių pinigų iki 2008 metų pabaigos bus skirti nuvertėjusiems rubliniams indėliams grąžinti, o likusį trečdalį Vyriausybė užsimojo investuoti, tačiau dar neskelbia kur. Kaip jau skelbta, prieš kelias dienas už kontrolinį akcijų paketą lenkai bendrovei "Yukos International UK" sumokėjo 3,83 mlrd. litų.

"Buvo skeptikų ir sąmokslo teorijų kūrėjų, tačiau mes sugebėjome įrodyti, kad Lietuvai svarbūs sprendimai esant politiniam sutarimui galimi ir dirbant mažumos Vyriausybei", - sakė premjeras Gediminas Kirkilas.

Baigus sandorį pasikeitė ir MN vadovybė - naujuoju valdybos pirmininku tapo "PKN Orlen" prezidentas Igoris Chalupecas, šis pakeitė Nerijų Eidukevičių. Buvo pakeisti dar du valdybos nariai, o jų vietas užėmė "PKN Orlen" valdybos vicepirmininkas Piotras Kownackis ir premjero patarėjas Saulius Spėčius.

Trečias savininkas

Kaip didžiausias naftos koncernas Rytų ir Vidurio Europoje įvardijamas "PKN Orlen" yra jau trečias MN šeimininkas nuo 1999 metų. Tuomet konservatorių vadovaujama Vyriausybė nuostolingą MN pardavė amerikiečių bendrovei "Williams", taip ir nesugebėjusiai užtikrinti pelningo Mažeikių koncerno darbo. 2002 metais naftos kompleksą amerikiečiai pardavė Rusijos naftos kompanijai "Jukos", kurią vėliau sužlugdė Kremlius.

Lenkų bendrovė norą pirkti MN išreiškė prieš metus. Tuomet jos varžovai buvo Kazachstano naftos milžinas "KazMunayGaz", rusų kompanijos "LUKoil", TNK-BP. Į MN kėsinosi ir žlungančios "Jukos" kreditoriai, buvo baiminamasi, kad Mažeikių įmonė atiteks Kremliaus valdomai "Rosneft".

Būta įvairių spekuliacijų, kad lenkai atsisakys šio pirkinio ar sieks sumažinti suderėtą kainą. Tačiau "PKN Orlen" planų nesutrukdė nei vasarą įvykusi naftotiekio "Družba" avarija, nei vėliau įmonėje įsiplieskęs didžiulis gaisras.

Sandoris sėkmingas

"Turint galvoje tai, kad Mažeikių įmonei pirkti lenkai turėjo gauti Europos Komisijos leidimą, be to, bendrovę nusiaubusį gaisrą, reikia tik džiaugtis, kad sandorį pavyko taip greitai baigti", - sakė "Dnb Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Specialistas sako, kad sandoris Lietuvai yra sėkmingas, ir pabrėžia netiesioginę naudą - juk "PKN Orlen" susitarus dėl MN pajudėjo ne vienus metus užtrukęs vadinamojo elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos projektas, leisiantis sumažinti Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Be to, Lenkija panoro prisidėti prie naujos elektrinės statybos Ignalinoje.

Tačiau ekspertai perspėja, kad "PKN Orlen" įsigijus MN garantijų dėl patikimo naftos tiekimo nėra, nes "PKN Orlen" pats neišgauna naftos, o didumą jos perka iš Rusijos įmonių.

"Kol kas situacija pasaulio naftos rinkoje yra palanki, tad net naftos žaliavą atsigabenant jūra, tačiau negaunant naftos vamzdynu, puikių rezultatų tikėtis sunku", - sakė Rudzkis.

Už naftą - akcijos

Atsižvelgus į tai neatmestina prielaida, kad mainais už naftą "PKN Orlen" gali parduoti dalį MN akcijų kuriai nors Rusijos bendrovei, galinčiai užtikrinti patikimą naftos tiekimą.

"Esant tokiai situacijai galimybė perleisti dalį akcijų rusams yra visai reali", - svarstė Strateginių studijų centro Rytų šalių monitoringo skyriaus vedėjas Arūnas Molis.

Tiesa, Vyriausybė skelbia, kad grėsmės nacionaliniam saugumui galima išvengti, mat sutartyje su lenkais numatyta nemažai saugiklių. Pavyzdžiui, Lietuva galės skirti specialų stebėtoją, kuris galės sekti MN valdybos sprendimus, o esant nepalankiai situacijai informuoti Vyriausybę.

Dėl didelių naftos kainų pasaulio rinkoje ir palankios perdirbimo maržos pernai MN gavo didžiausią pelną per visą istoriją - beveik milijardą litų. Įvertinusi gaisro padarinius MN tikisi gauti 245 mln. litų pelno.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"