TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Amžinai nebūsime ašarų pakalnė"

2010 01 18 0:00
Premjeras A.Kubilius viliasi, kad karpyti šių metų biudžeto neteks.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pernai daugiausia dėmesio krizei suvaldyti skyrusi Vyriausybė šiemet žada žvelgti plačiau. Premjeras Andrius Kubilius mano, kad atgauti gyventojų pasitikėjimą padės šių metų prioritetinių darbų sąrašas. Jis šiandien bus pristatytas prezidentei. Po šio karšto susitikimo, be kita ko, gali paaiškėti, ar užsienio reikalų ministro postą išsaugos Vygaudas Ušackas.

Vyriausybės svarbiausių šių metų darbų sąraše - naujų darbo vietų kūrimo, verslo skatinimo, struktūrinės socialinės srities, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų pertvarkos, energetikos reikalai. Planuojama toliau vykdyti valstybės valdymo pertvarką, mažinti biurokratiją, kovoti su korupcija. A.Kubilius viliasi, kad karpyti šių metų biudžeto neteks ir praėjusių metų pabaigoje sumažintų įvairių socialinių išmokų peržiūrėti nebereikės.

Visa tai ir ketinama aptarti su prezidente Dalia Grybauskaite. Neabejojama, kad ji pažers kritikos kai kuriems ministrams. Neoficialiai teigiama, kad Užsienio reikalų ministerijos vadovo V.Ušacko likimas jau nulemtas.

Apie galimus pokyčius Vyriausybėje, laukiančius iššūkius, augančią valstybės skolą, didėjantį nedarbą ir emigraciją - "Lietuvos žinių" interviu su Andriumi KUBILIUMI.

Išvengėme katastrofų

- Jūsų vadovaujama Vyriausybė su minimaliais pokyčiais dirba daugiau nei metus. Kaip vertinate ministrų kabineto darbą? Kokių kritinių pastabų turėtumėte, kuo didžiuojatės?

- Naujų metų pradžia - apmąstymų laikas. Neseniai Vyriausybėje įvertinome, ką pavyko įgyvendinti, kur dar reikės pasitempti. Pernai pagrindinis mūsų tikslas buvo ekonomikos krizės suvaldymas. Sunkmetis neįveiktas, tačiau pavyko jį pažaboti - finansų srityje išvengėme katastrofų. Tikiuosi, kad naujausi statistiniai duomenys parodys gana aiškius ekonomikos nuosmukio pabaigos požymius.

Nemažai dėmesio skyrėme ir atskirų viešojo gyvenimo sektorių - aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos sistemos - reformoms. Taip pat pradėjome valstybės valdymo sistemos pertvarką. Tam sukūrėme reikiamus instrumentus, todėl šiemet jos galėsime imtis iš esmės.

Manau, Vyriausybė pernai įgyvendino tai, ką realiai galėjo. Tenka apgailestauti, kad susiklosčius sudėtingai situacijai nesugebėjome žmonėms tinkamai išaiškinti tam tikrų svarbių sprendimų būtinybės.

Pasiruošęs ministrų kaitai

- Pastaruoju metu stiprėja kalbos apie galimus pokyčius Vyriausybėje. Ar esate pasiruošęs kadrų kaitai?

- Nerimta apie galimus pokyčius Vyriausybėje diskutuoti viešai. Labiau nei galima ministrų kaita man rūpi, kokius darbus atliksime šiemet. Visi ministrai turi ir stipriųjų, ir silpnųjų pusių. Nė vienas nėra tobulas ar amžinas. Žinome valdančiajai koalicijai kylančius iššūkius ir tai, kad reikia ją sustiprinti. Jei per pokalbius su partneriais paaiškės, kad Vyriausybei reikia permainų, problemos nematau. Tačiau kol dėl to nesusitarsime koalicijos viduje ir su prezidente Dalia Grybauskaite, konkrečių pavardžių neminėsiu.

- Šiomis dienomis itin eskaluojama prezidentės D.Grybauskaitės ir užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko nesusikalbėjimo tema. Ar V.Ušackui netrukus bus pasiūlyta palikti ministrų kabinetą?

- Dėl užsienio politikos doktrinos didesnių nesutarimų tarp prezidentės, savęs ir ministro neįžvelgiu. Galbūt yra tam tikro nesusikalbėjimo ir dėl to bus tariamasi.

- Pastarosios apklausos rodo, kad Jus Vyriausybės vadovo kėdėje norėtų matyti vos 3,9 proc. gyventojų. Ministrų kabinetą neigiamai vertina daugiau kaip 80 proc. žmonių. Ką manote apie tokius skaičius?

- Nemanau, kad reitingai yra svarbus dalykas. Jie kartais kyla, kartais smunka. Mums svarbu, kad gyventojai geriau suprastų, ko siekiame, su kokiais iššūkiais susiduriame, kur link juda valstybė. Žmonės turi jausti, kad jie dalyvauja krašto gyvenime. Būtina siekti abipusio komunikavimo: Vyriausybei stengiantis geriau suprasti, ko gyventojai nori ir tikisi, dėl ko baiminasi, o žmonėms žinant, ką valdžia stengiasi padaryti, kokių permainų siekia.

Ketiname aiškiau formuluoti savo planus, dėl jų įgyvendinimo tartis su socialiniais partneriais, prezidente, Seimu. Pradėjome rengti išvažiuojamuosius Vyriausybės posėdžius didžiuosiuose šalies miestuose. Tam tikras problemas ministrų kabinetas galėtų nagrinėti konkrečiose vietose. Pavyzdžiui, apie mums itin rūpintį nedarbą galėtume diskutuoti darbo biržoje.

Atsargus optimizmas

- Jau matyti tam tikrų ekonomikos stabilizavimosi ženklų. Kada galime tikėtis ūkio augimo ir kada atsigavimą realiai pajus gyventojai?

- Šiemet ekonomikoje turėtume pajusti gana pozityvių ženklų. Prognozių esama labai įvairių, pastaruoju metu jos mūsų šaliai pamažu gerėja. Prieš tris mėnesius dauguma ekspertų prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika smuks apie 4 procentus. Dabar prognozuojamas 1-2 proc. augimas.

Tolesnes ekonomikos plėtros tendencijas matysime sulaukę paskutinio praėjusių metų ketvirčio statistikos. Bus aiškiau, ar atsimušę į dugną ten kurį laiką ir gulėsime, ar staigiai kilsime.

- Valstybės skola auga kaip ant mielių. Šiemet deficitui padengti ir senoms skoloms grąžinti Finansų ministerija planuoja pasiskolinti apie 13 mlrd. litų. Kokios ribos skolindamiesi neperžengsime ir iš ko grąžinsime skolas?

- Valstybės skola - biudžeto deficito pasekmė. Deficitas - ankstesnio gero gyvenimo palikimas. Per 2009 metus biudžeto skylę sumažinome maždaug 8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jei to nebūtume padarę, deficitas būtų 7 mlrd. litų didesnis, jį būtų sunku finansuoti, o valstybės skola būtų išaugusi gerokai daugiau.

Vienintelė galimybė finansuoti deficitą - skolintis. Prognozuojame, kad valstybės skola dar augs. Tačiau vienas svarbiausių dalykų - kad ji neviršytų Mastrichto kriterijuose numatytos 60 proc. BVP ribos. Matome perspektyvų suvaldyti tokią skolą.

Kovos su nedarbu

- Šiuo metu darbo neturi trečdalis milijono krašto gyventojų. Kaip stabdysite nedarbą?

- Esant dideliam ekonomikos nuosmukiui nedarbas išauga. Jis padidėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Ispanijoje bei kitose valstybėse. Tačiau tai nereiškia, kad galime sėdėti sudėję rankas ir sakyti, jog tokia objektyvi realybė. Vyriausybei šiuo metu svarbiausia padėti verslui išsaugoti kuo daugiau darbo vietų ir sukurti naujų. Čia jau pasiekėme tam tikrų rezultatų. Skaičiuojama, kad pernai ekonomikos skatinimo planas leido sukurti 40 tūkst. papildomų darbo vietų. Šiemet į ekonomiką planuojama įlieti apie 8 mlrd. litų Europos Sąjungos (ES) pinigų. Tikimės, kad tai leis sukurti apie 60 tūkst. naujų darbo vietų.

Vyriausybei taip pat rūpi, kaip padėti smulkiajam verslui. Yra priemonių, kurias taiko kitos valstybės, bet mes naudojame mažai, pavyzdžiui, dalinis darbo vietų subsidijavimas. Tam skirsime daug dėmesio, diskutuosime su socialiniais partneriais.

Mąstome, kaip palengvinti sąlygas verslui. Tam rinksimės verslo reguliavimo sritis, kuriose esame labiausiai atsilikę: tai teritorijų planavimas, statybų leidimai, darbo rinkos reglamentavimas. Matau daug galimybių pasiekti, kad nedarbo problemoms spręsti skiriami pinigai realiai padėtų žmonėms. Geriau, kai bedarbiams padedama rasti darbą, o ne mokama pašalpa.

- Prieš devynis mėnesius Vyriausybė pristatė ekonomikos skatinimo planą. Ekspertai teigia, kad jo įgyvendinimas nėra itin sėkmingas. Ar ketinama greitinti apsukas?

- Sutinku, kad visuomet viską galima padaryti geriau. Tačiau 2008-ųjų pabaigoje paveldėjome situaciją, kai teigta, kad ekonomikos krizės nebus, neparuošta jokių instrumentų, kaip įveikti sunkmetį. Visa tai reikėjo sukurti per kelis mėnesius. Mums pavyko, ir pernai į ekonomiką įlieta apie 3,6 mlrd. litų. 2009 metais pasirašėme sutarčių dėl ES paramos panaudojimo už 10 mlrd. litų. Yra didelis įdirbis, todėl šiemet galime tikėtis daug geresnių rezultatų.

Kalbėdami apie daugiabučių namų renovaciją, galime savikritiškai pripažinti, kad skelbdami optimistines prognozes įvertinome ne visas aplinkybes. Tačiau ir ši programa jau pradeda veikti.

Reikalinga ambicija

- Vyriausybė darbą pradėjo ambicingais planais mažinti biurokratiją. Tačiau per metus Saulėlydžio komisijai nepavyko pateisinti lūkesčių.

- Pradėjus biurokratijos pertvarkymą, daugelis žmonių įsivaizdavo, kad jau kitą dieną Lietuvoje liks perpus mažiau biurokratų. Mūsų problema, kad nesugebėjome aiškiai įvardyti, kokių rezultatų reikia tikėtis. Ambicingos Vyriausybės programinės nuostatos lėmė ne visai tinkamą suvokimą, ko siekiame, todėl vėliau ir buvome kritikuojami.

Saulėlydžio programa reikalauja didelių permainų ir yra bent kelerių metų trukmės. Vietoj biurokratinės, siekiame sukurti modernią valdymo sistemą, kurioje dirbtų tiek tarnautojų, kiek reikia tikslams pasiekti. Mums svarbiausia dinamiškas valstybės valdymas, kai gebama siekti aiškių strateginių tikslų, o gyventojams teikiamų paslaugų kokybe neatsiliekama nuo verslo.

- Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtoje ataskaitoje teigiama, kad nuo 1990 metų dėl emigracijos Lietuva neteko apie 10 proc. gyventojų. Kokių veiksmų Vyriausybė imsis emigracijos mastui mažinti? Kaip susigrąžinsime išvykusius tautiečius?

- Emigracija - natūrali ekonomikos duobių pasekmė. Matau kelis labai aiškius dalykus. Pirmiausia turime pasiekti, kad ekonomika atsigautų kaip įmanoma greičiau, žmonės turėtų darbo ir galėtų pakankamai uždirbti. Taip pat mums reikia ilgalaikės ambicijos, leidžiančios suprasti, kad amžinai nebūsime ašarų pakalnė, nelaimių zona ir pesimizmo apimta tauta. Jauniems, talentingiems žmonėms toks siekis turėtų būti labai patrauklus.

Trečia, turime naudotis teigiamomis emigracijos pusėmis. Aplankius lietuvių bendruomenes Londone, Berlyne, Kopenhagoje ar kitur matyti, kokį potencialą turime. Šį didelį globalios Lietuvos resursą turime išnaudoti efektyviau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"