TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Amžiniems direktoriams – kadencijų apynasris

2016 04 27 6:00
www.greatindianblog.com nuotrauka

Į gerų vadovų rankas patekęs valstybės turtas galėtų duoti keliasdešimt kartų daugiau finansinės naudos, nei duoda dabar. Besikeičianti politinė konjunktūra, noras daryti įtaką ir nevykę sprendimai užkerta kelią iš valstybės turto gauti kur kas didesnių pajamų, o kartu ir dividendų į valstybės iždą. Padėtį bandoma taisyti valstybės ir savivaldybių įmonių vadovams įvedant kadencijas.

Išmėžti kai kurių partijų „lesyklomis“ kartais vadinamų valstybinių įmonių arklides, priversti jas dirbti ir gauti bent pakenčiamo pelno – tokią nuostatą deklaruoja kaskart rinkimus laimėję politikai.

Valstybės įmonių valdomo turto rinkos vertė – apie 4,8 mlrd. eurų. Tačiau anaiptol ne visose jų yra suformuotos nepriklausomos valdybos. Ūkio ministerija baigiantis Vyriausybės kadencijai siūlo įmonės vadovus skirti ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taip valdžia, matyt, bando sukurti priemonę, kuri leistų atsikratyti amžinų vadovų.

Tik du kartus iš eilės

Ūkio ministerija skelbia, kad daugiau kaip pusė šiuo metu valstybės įmonių vadovų pareigas einančių asmenų buvo paskirti prieš 10 ir daugiau metų, o maždaug ketvirtadalis jų šias pareigas eina 20 ir daugiau metų. Nors čia pat pripažįstama, kad galiojantys įstatymai įtvirtina įgyvendinančios institucijos teisę įmonės vadovą atšaukti, tačiau ja retai naudojamasi.

Todėl Ūkio ministerija siūlo taisyti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą – nustatyti, kad asmuo įmonės vadovu būtų skiriamas ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Jam pasibaigus, įmonės vadovas turi būti atšaukiamas iš pareigų, paliekant galimybę įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai įmonės vadovą atšaukti iš pareigų iki minėto laikotarpio pabaigos.

Be to, siūloma nustatyti, kad tas pats asmuo tos pačios įmonės vadovu gali būti skiriamas bendra tvarka, t. y. konkurso būdu, ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Galiausiai pakartotinai kandidatuoti į šios įmonės vadovo pareigas toks asmuo galėtų ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jo atšaukimo iš šios įmonės vadovo pareigų dienos. „Draudimas tą patį asmenį tos pačios įmonės vadovu skirti daugiau kaip du kartus iš eilės leistų išvengti situacijų, kai tas pats asmuo tai pačiai įmonei vadovauja 15 ar 20 metų iš eilės“, – dėstoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Čia taip pat skelbiama, kad tokių nuostatų įsigaliojimas lems įmonių valdymo pasikeitimus, o pirmiausia tų įmonių, kuriose tas pats asmuo įmonės vadovo pareigas eina 15 metų ir ilgiau, po metų nuo siūlomų nuostatų įsigaliojimo – tų įmonių, kuriose tas pats asmuo įmonės vadovo pareigas eina 9 metus ir daugiau, bet mažiau kaip 15 metų, o dar po kiek laiko – ir kitose įmonėse.

Suklibėtų dešimtys kėdžių

2015 metų duomenimis, Lietuvos valstybė buvo 130 įmonių savininkė arba didžiausia akcininkė. Savivaldybių valdomų įmonių sąraše, kurį viešai skelbia Valstybės koordinavimo centras – 282 įmonės. Tačiau apibendrintos informacijos apie šių įmonių direktorių vadovavimo laiką nėra.

Jei Ūkio ministerijos parengtos įstatymo pataisos būtų priimtos ir įsigaliotų, tai, pavyzdžiui, galėtų klibinti dešimt metų vienai didžiausių valstybės valdomų įmonių „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujantį Stasį Dailydką, 19 metų Registrų centrui vadovaujantį Kęstutį Sabaliauską, arba, tarkime, per 20 metų kelininkų valstybės įmonėms vadovaujančius asmenis. Antai Kauno regiono keliams Vidmantas Lisauskas vadovauja nuo 1995 metų, Šiaulių regiono keliams Piotras Bakanovas ar Klaipėdos regiono keliams Petras Kaučikas – taip pat. Štai valstybės įmonei „Oro navigacija“ Algimantas Raščius vadovauja nuo 2001 metų, o Sigitas Puodžiukas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui – nuo 2002-ųjų. Tokių pavyzdžių – dešimtys.

Manoma, kad ministerijos iniciatyva suteiktų galimybę pakeisti postuose ilgiau užsibuvusius vadovus. Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Mat pagal įstatymą daugiau nei 10 metų įmonei negalėtų vadovauti ir gerai besitvarkantis vadovas.

Ieškoma išeities

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas sutinka, kad kai kuriose įstaigose, ypač savivaldybėse, yra amžinų vadovų, o toks įstatymas – vienas iš būdų išspręsti problemą. „Privačiame sektoriuje tokių kadencijų vadovams nėra. Perfrazuojant klasikus, jei neišeina „normaliai“, galbūt pavyks taip“, – kalbėjo jis.

Ž. Šilėno nuomone, tokia Ūkio ministerijos iniciatyva rodo, kad įmonių valdybos savo funkcijos neatlieka, taigi turtą tenka tvarkyti ieškant kitų išeičių. „Kai kurios valstybės įmonės labiau pažengusios, kai kurios apskritai sunkiai protu suvokiamos – kam reikia tokių kaip avių auginimas ar žirgininkystė. O savivaldybių problema yra ta, kad ten visi visus pažįsta, ypač mažesnėse savivaldybėse. Ir tikrai yra tokių vadovų, kurie įmonėms vadovauja kelias dešimtis metų. Nieko blogo, jeigu gerai vadovauja, tačiau yra tokių bendrovių, kurios duoda vien nuostolius. Tad galbūt tokia pataisa paskatins pokyčius“, – svarstė jis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus laikosi nuomonės, kad įmonių valdymas tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje turėtų būti panašus. Teisę atleisti įmonės vadovą turi valdyba, taigi bandymas riboti vadovavimo laikotarpį V. Sutkui atrodo keistas. „Įmonių vadovai – ne politikai. Kalbėdami apie kadencijas, tuos įmonių ūkinius vadovus savotiškai priskiriame prie politikų ar dar prie ko nors, kieno pareigos apribotos kadencijomis. Tačiau įmonės vadovo likimą lemia valdyba. Jeigu valstybės įmonė – akcinė bendrovė, joje pagal įstatymą veikia valdyba, ji bet kada gali atšaukti blogai dirbantį įmonės vadovą ir skirti kitą. Kadencijos turėtų būti skirtos politikams“, – kalbėjo jis. Būtent valdyba vertina įmonės vadovo darbą: nustato siektinus rezultatus, skatina ir galiausiai vertina jo veiklą. „Jei blogai dirbo, bendrovė veikė nuostolingai, valdyba turi logišką priežastį vadovą pakeisti. Beje, jį gali pakeisti ir dėl kitų priežasčių, nebūtinai susijusių su finansais. Galbūt valdyba įmonės plėtrą mato kitaip nei direktorius ir pan.“, – priminė jis.

LŽ archyvo nuotrauka

Kas nutiks gerai dirbantiems vadovams?

Tačiau Ūkio ministerija pripažįsta, kad ir atnaujintos įmonių valdybos retai naudojasi teise atleisti vadovą. Kodėl? „Atleidimas yra rimtas žingsnis, jis taikomas tada, kai nebepadeda motyvacinė sistema. Taip yra privačiame sektoriuje. Valstybiniame – nežinau, gal irgi panašiai? Tam, kad kas nors nepatiktų, reikia rimtų priežasčių. Jei vadovai dirba sėkmingai, jie tai daro daugelį metų“, – sakė V. Sutkus.

Verslo konsultantas, buvęs premjeras Aleksandras Abišala svarsto, kad tokių pataisų prireikė dėl ligšiolinės įmonių valdybų veiklos. Atleisti vadovą valdybos gali, kai jos yra tikrai nepriklausomos, arba pavyksta surinkti tokią, kuri siektų, kad įmonė dirbtų efektyviai. „Kita vertus, periodiškai patikrinti, kaip dirbama, yra nebloga idėja. Tačiau abejoju, ar būtinai reikia keisti gerai dirbantį vadovą. Privačiame versle labai dažnai vadovai būna ir akcininkai. Taigi negalime jų lyginti. Aišku, kadencijų nėra. Tačiau labai dažnai vadovas skiriamas tam tikram laikotarpiui, ir tai numatoma sutartyje“, – priminė A. Abišala.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"