TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Analitikai: egzistuoja ilgalaikės rizikos dėl Graikijos

2015 07 15 13:05
Reuters/Scanpix nuotrauka

Nauja euro zonos parama Graikijai Lietuvai tiesioginės įtakos trumpuoju laikotarpiu neturės, bet ilgalaikė rizika egzistuoja, jei Graikija nepajėgtų grąžinti paskolų, teigia analitikai.

Politikų pasisakymuose ekspertai sako pasigendantys visapusiško požiūrio, nes pareiškimai apie Graikija dažnai tėra patogi tema pasipiktinimui skatinti ir savo matomumui didinti, nutylint svarbius argumentus abejose pusėse.

Euro zonos šalys per artimiausius trejus metus Graikijai svarsto skirti nuo 40 iki 50 mlrd. eurų paskolos iš Europos stabilumo mechanizmo mainais už pensijų ir mokesčių sistemos reformas.

Įsivedusi eurą, Lietuva per penkerius metus į fondą įsipareigojo pervesti 327 mln. eurų, ir nauja parama Graikijai tiesiogiai šių Lietuvos įnašų nepaveiktų. Prie ankstesnių dviejų paskolų Graikijai Lietuva neprisidėjo, nes nebuvo euro zonos narė.

Prieš klausimo svarstymą Seimo Europos reikalų komitete jo pirmininkas Gediminas Kirkilas pareiškė „norintis visus nuraminti“, kad Lietuva nenukentės.

„Mūsų indėlis į ES stabilumo fondą yra kasmet po 64 mln. eurų ir čia yra neliečiama, ar būtų Graikijoje įvykiai, ar jų nebūtų. Tai yra stabilumo fondas ir tie pinigai guli. Tikrai jokių pinigų Lietuva nemokės, bet naudojantis stabilumo fondu, bus įvairių finansinių mechanizmų dėka pritraukiamas lėšos, kurios ir būtų skolinamos Graikijai“, - trečiadienį LRT radijui sakė G.Kirkilas.

Po konsultacijų su Seimo komitetais sprendimą dėl paramos Graikijai priims Vyriausybė. Maždaug pusėje euro zonos šalių dėl to apsispręsti palikta parlamentams.

G.Kirkilas sakė nematantis „jokio poreikio“ kviesti Seimą dėl Graikijos, nes „nesvarstome jokių papildomų pinigų iš šalies biudžeto ar ko nors panašaus“.

Ekspertai teigia, jog pagrindo nerimauti dėl praradimų ilguoju laikotarpiu yra, nes Atėnai gali negrąžinti paskolų. Euro zonoje taip pat vis atvirau svarstoma apie Graikijos paskolų restruktūrizavimą - terminų atidėjimą ir palūkanų įšaldymą. Siūlymai sumažinti nominalią skolą šiai dienai išlieka tabu.

„Kas būtų, jei Graikija galiausiai nepajėgtų grąžinti paskolų? Tada praradimai pasiskirstytų proporcingai kiekvienos Europos stabilumo mechanizmo narės įnašams. Iš vykstančių diskusijų matome, kad tokia tikimybė yra didelė, kadangi šios šalies politikais nepasitikima“, - BNS trečiadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Profesoriaus teigimu, diskusijose dažnai nutylima, jog neskolinant Graikijai tos pačios lėšos galėtų atnešti didesnę grąžą Graikijai ir kitoms euro zonos šalims. Kita vertus, pasak jo, būtina įvertinti ir žalą, kurią sukeltų Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, jai negavus paskolos.

„Šiuo metu sudėtinga įvertinti, kokie alternatyvūs scenarijai būtų naudingesnis Lietuvos mokesčių mokėtojams - ar naujos paramos nesuteikimas ir dėl to potencialus Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, ar naujos paramos skyrimas su didele rizika, kad matysime tą patį sunkų kapanojimąsi Graikijoje ir menką reformą pažangą, kad galiausiai gali lemti grįžimą prie to paties skolų nurašymo ar negrąžinimo klausimo“, - sakė R.Vilpišauskas.

Pasipiktinimas "Tingiais graikais"

Likus kelioms valandoms iki klausimo svarstymo parlamentiniuose komitetuose, Darbo partijai atstovaujanti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad Lietuvos žmonės „neturi dengti graikų skolų“, nes graikai „gyvena labai neblogai, bet ne taip daug laiko skiria darbui, kaip skiria Lietuvos žmonės“.

„Čia yra Graikijos problema, graikai skolinosi ir turėjo galvoti, kai skolinosi. Žvelgiant iš Lietuvos pozicijų, esu įsitikinusi, kad mūsų žmonės neturi dengti graikų skolų“, - interviu Žinių radijui sakė L.Graužinienė.

Finansų analitikas Rimantas Rudzkis teigia, kad nors rizikos dėl Graikijos egzistuoja, „praradimai yra neišvengiami abiem atvejais“, todėl būtina vengti „keršto emocijų“.

„Nereikia galvoti, kad jei neskirsime pagalbos, Europai nekainuos. Vis tiek kainuos. Šią minutę Graikija yra labai stipriai įsiskolinusi Europos institucijoms. Jeigu leisime jai bankrutuoti, vis vien prarasime pinigus, nepriklausomai nuo to, ar skirsime pagalbą, ar ne“, - BNS sakė jis.

„Reikėtų labai racionaliai iš šaltai skaičiuoti, koks variantas Europai yra mažiau skausmingas, o ne vadovautis tokiom tikrai keršto emocijomis, nes jie ilgai apgaudinėjo, o dabar juos nubausime. Jie yra jau baudžiami, keletą metų situacija blogėja ir net išeities normalios nesimato“, - teigė R.Rudzkis.

Anot R.Vilpišausko, ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų euro zonos šalių finansinės paramos klausimai tampa ne tiek pagrįstomis diskusijomis apie tai, kaip panaudojamos kiekvienos šalies mokesčių mokėtojų lėšos, bet veikiau „patogia tema politikams skatinti žmonių pasipiktinimą fragmentiškais situacijos vertinimais ir išnaudoti tai savo matomumui didinti“.

„Šiuo atveju žmonės tiesiog lygina savo šalies ir Graikijos reformas, taip pat atlyginimų ar pensijų skirtumus. Tiesa, svarbu tai, kad žmonės ne tik linkę kritiškai vertinti Graikijos politinio elito elgesį, blogos praktikos, susijusios su klientelizmu ir naudojimusi privilegijomis, pavyzdžius, bet ir taiko juos visai Graikijos visuomenei. Tai nėra visiškai teisinga, bet Graikijos politinis elitas neabejotinai atsakingas už tokią prastą šalies reputaciją kitose ES ir euro zonos valstybėse“, - sakė jis.

Graikijos parlamentas trečiadienį turėtų apsispręsti dėl reformų, kurias reikalauja vykdyti euro zonos skolintojai mainais į naują finansinės pagalbos paketą. Šis žingsnis gali tapti iki šiol didžiausiu politiniu išbandymu kairiųjų premjerui Aleksiui Ciprui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"