TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Analitikai: Kalbos apie Šengeno erdvės panaikinimą – politinis spaudimas

2015 09 06 14:20
Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungai išgyvenant imigracijos krizę, perspėjimai apie Šengeno erdvės panaikinimą yra politinio spaudimo priemonė Vidurio ir Rytų Europai dalytis našta, teigia politologai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad poreikis griežčiau kontroliuoti šalių sienas susijęs su Pietų Europos nesugebėjimu - o kartais ir nenoru - sustabdyti atvykstančių karo ir ekonominių pabėgėlių. Politologo teigimu, „tiek pasitikėjimas, tiek kontrolės efektyvumas yra drastiškai smukę“.

„Neatmestinas scenarijus, kad tai gali atvesti prie pačių pagrindinių Šengeno principų panaikinimo, bet kol kas tai yra politinis signalas, kuriuo siekiama įtikinti Vidurio ir Rytų Europos šalis geranoriškiau žiūrėti į pabėgėlių srautų valdymą ir jų pasidalinimą“, - BNS sakė politologas.

Pasak jo, Šengeno principų panaikinimas turėtų įtakos ir laisvam prekių judėjimui bei paslaugų teikimui ir „tai neabejotinai pakeistų pačią Europos Sąjungą“.

Europos teisės departamento direktorius Deividas Kriaučiūnas stebėjosi, kaip gali būti svarstoma atsisakyti vienos didžiausių Europos Sąjungos vertybių, iškilus pirmai rimtesnei krizei.

„Šengenas yra skirtas suderinti pasienio su išorės šalimis politiką, o kai yra fizinis pralaužimas, apie ką mes galime kalbėti? Tai yra laikina problema, kurią reikia išspręsti“, - BNS sakė D.Kriaučiūnas.

Pasak jo, Europos Sąjungai reikėtų telktis ginant išorines Pietų Europos sienas.

„Solidarumo nuostata galėtų būti pasitelkta ir valstybės turėtų spręsti, ne tik kur, kaip ir kada priimti pabėgėlius, bet ir bendrai stiprinti išorės sienų apsaugą“, - kalbėjo Europos teisės departamento vadovas.

Apie Šengeno erdvės panaikinimą neseniai užsiminė įtakingiausia Europos politikė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Jeigu nepasieksime sąžiningo perskirstymo, tuomet iškils klausimas dėl Šengeno, o mes to nenorime“, – pirmadienį sakė A.Merkel.

Slovakijos užsienio reikalų ministras Miroslavas Laičakas šią savaitę pareiškė, kad dėl pabėgėlių ir migrantų krizės suaktyvėjimo Šengeno zona „subyrėjo“.

„Normaliomis sąlygomis gauti Šengeno vizą yra sunku, o dabar dešimtys tūkstančių žmonių vaikštinėja čia visiškai netikrinami“, – kalbėjo M.Laičakas.

Nuo 1985 metų, kai buvo sukurta Šengeno zona, atsisakyta pasų kontrolės keliaujantiems po 22 Europos Sąjungos šalis bei jai nepriklausančias Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją.

Europa išgyvena didžiausią imigracijos krizę nuo Antrojo pasaulini karo laikų. Šiemet daugiau nei 300 tūkst. žmonių į Pietų Europą atvyko į per Viduržemio jūrą. Apie 2,6 tūkst. tokios kelionės metu žuvo, skelbia Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.

Lietuva prie Šengeno zonos prisijungė 2007 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"