Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Analitikai: Vyriausybės programa yra atsargi ir aptaki

 
2016 12 06 11:14
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ekonomistai ir analitikai teigia, jog naujosios Vyriausybės programa yra atsargi ir aptaki, joje vengiama deklaruoti konkrečius tikslus ir jų įgyvendinimo būdus. Analitikams kelia nerimo nauji valdančiųjų pasiūlymai, turintys neigiamą fiskalinį efektą, pavyzdžiui, dėl gyventojų pajamų mokesčio, – teigiama, kad 2017 metais jos fiskalinis efektas bus nulinis.

Ekonomistai ir analitikai teigia, jog naujosios Vyriausybės programa yra atsargi ir aptaki, joje vengiama deklaruoti konkrečius tikslus ir jų įgyvendinimo būdus. Analitikams kelia nerimo nauji valdančiųjų pasiūlymai, turintys neigiamą fiskalinį efektą, pavyzdžiui, dėl gyventojų pajamų mokesčio, – teigiama, kad 2017 metais jos fiskalinis efektas bus nulinis.

„Sveikinti pasiūlymai, jeigu jie bus įgyvendinti, yra mokesčių reforma, susiejant pensijų įmokas ir išmokas ir taip stabdant motyvaciją mokėti šešėlinius pinigus. Manau, kad regionų konsolidavimas yra žingsnis į priekį. Dabar per daug didelis sprendimų centralizavimas Vilniuje ir sprendimų atitolimas nuo žmonių yra didelė regioninės plėtros netolygumo priežastis – su tuo būtina kovoti. Programoje yra normalių aspektų, bet norisi, kad jie būtų įgyvendinti nuosekliai“, – BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Marius Dubnikovas/ Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas mokesčiams skirtoje programos dalyje pasigedo konkretumo.

„Konkretumo nėra, jokių konkrečių skaičių arba dydžių, į kuriuos galėtume atsispirti, taip pat nėra, todėl belieka laukti įstatymų projektų, kurie bus rengiami remiantis Vyriausybės programa. Tačiau pagal šią programą tų projektų spektras gali būti labai platus, jie gali būti labai įvairūs, todėl atsakyti, kas bus daroma, neįmanoma. Po tokia programa galima pakišti, švelniai tariant, bet ką“, – BNS teigė M.Dubnikovas.

Pasak jo, nerimą kelia tai, kad Vyriausybės programa dar nėra patvirtinta, o Seime jau gimsta neigiamą fiskalinį efektą turintys pasiūlymai.

„Tai visų pirma liečia radikalius pasiūlymus dėl alkoholio akcizų suvienodinimo. Jei tokie projektai bus įgyvendinti ir iki 2020 metų skirtingų alkoholio rūšių akcizai bus suvienodinti, galima spėti, kad jau 2017 metais biudžeto pajamos iš akcizų bus mažesnės nei laukiama šiemet, galbūt matysime biudžeto nevykdymą akcizų srityje“, – sakė M.Dubnikovas.

Jis pripažino, kad įgyvendinant „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio planus galios centrą iš Vyriausybės perkelti į Seimą, ateityje daugelio mokestinių įstatymų pataisų ištakos gali būti būtent parlamente.

„Akivaizdu, kad tokius žingsnius mes jau matome. Sakykime, ir pono Jakeliūno (parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas – BNS) sprendimas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM lengvatos gyvybės draudimui naikinimo – BNS) yra grynai seiminė iniciatyva. Ji, beje, yra nepagrįsta ir labai kritikuotina, nes 2017 metais jos fiskalinis efektas bus nulinis, o 2018 metais jis tikriausiai apsiribos 1–2 mln. eurų“, – pabrėžė M.Dubnikovas.

„Ir tokia iniciatyva yra stumiama kartu su biudžeto projektu kaip labai svarbi. Tai turbūt bus pirmas atvejis, kai su biudžetu bus teikiami mokestiniai pakeitimai, kurių fiskalinis efektas yra nulis arba jam artimas“, – pridūrė analitikas.

M.Dubnikovo teigimu, „Sodros“ reforma, tikėtina, bus įgyvendinama, tačiau labai aptakiai kalbama apie pensijų fondų sistemos pertvarką.

„Susidaro įspūdis, kad tarsi bandoma sukurti naują mokestinės sistemos modelį, ko gero, jį bus bandoma įvesti dalimis, tačiau iki šiol niekas to modelio nėra iki galo matęs, nežino, koks jis yra. Čia yra problema, nes kol kas turime tik gandus arba iš konteksto iškritusias frazes, pavyzdžiui, apie 29 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Tačiau kaip tokiu atveju bus apmokestinama, pavyzdžiui, kapitalo grąža ar dividendai? Tai yra klausimai, į kuriuos atsakymų neturime“, – tvirtino M.Dubnikovas.

Gitanas Nausėda/ Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

G.Nausėdos teigimu, Vyriausybė ketina būti atsargi, tačiau programoje yra ir trūkumų, susijusių su verslo aplinka.

„Bendri bruožai leidžia manyti, kad Vyriausybė bus atsargi. Pakankamai įvertins visus aspektus ir neskubės dirbti iš peties. Man gaila ir apmaudu, kad nukentėjo Lietuvos verslo konkurencingumo ir investicinio patrauklumo aspektas. Be bendrų pasakymų apie tobulinimą ir gerinimą nieko gero nėra investuotojams. Man gaila, kad reinvestuoto pelno mokesčio lengvata taip ir neįtraukta į Vyriausybės programą“, – tvirtino G.Nausėda.

Anot jo, iš esmės naujosios Vyriausybės programa yra perrašyta LVŽS partijos programa, tačiau pasiūlymai yra sušvelninti.

„Programa nėra kažkoks netikėtumas, palyginti su tai, ką matėme prieš rinkimus. Tai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos programa perrašyta į Vyriausybės programos rėmus. Retorika daugelyje vietų pasikeitė. Kur prieš rinkimus buvo skelbiama, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti, jeigu tik būtų išrinkti. Dabar daugelį sprendimų lydi prierašas „įvertinsime ir aptarsime galimybes“, tai susieta su tam tikromis prielaidos. Gali atsitikti taip, kad įvertinus aplinkybes, tie sprendimai bus neįgyvendinti“, – kalbėjo G.Nausėda.

Septynioliktosios Vyriausybės prioritetas – šeimos puoselėjimas ir pagalba jai, sakė paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Seime Vyriausybės programą.

„Mūsų prioritetas – šeimos puoselėjimas. Iš tiesų numatytos konkrečios priemonės kurti šeimai palankią aplinką, sudaryti galimybes derinti darbo ir šeimos pareigas. Sprendžiamos kompleksiškai vaikų globos ir įvaikinimo problemos. (...) Taip pat labai aiškiai pasisakoma apie veiksmingą ir kompetentingą pagalbą vaikui ir šeimai“, – antradienį Seime sakė jis.

Pertvarkos viešajame sektoriuje, gimstatumo skatinimas

Paskirtasis premjeras tvirtino, kad asmeninis jo prioritetas bus viešojo sektoriaus pertvarka. Bus atsisakyta nereikalingų įstaigų, dubliuojamų funkcijų.

„Pirmiausia bus pokytis Vyriausybės kanceliarijoje, ji keisis ir bus pertvarkyta taip, kad taptų Ministro pirmininko tarnyba, galinčia koordinuoti ir generuoti pokyčius. Mes pavyzdį Vyriausybės kanceliarijoje parodysime, tada lygiai tas pats yra ministerijose. Jeigu ministrai nori įgyvendinti tikslus, kurių yra daug ir kurie yra svarbūs, turi pokyčiui suburti komandą. (...) Už tokį darbo užmokestį, kurį dabar galime mokėti valstybės tarnautojui, jų turime daug, mažai apmokamų, pokyčių pasiekti bus labai sunku“, – tvirtino politikas.

S.Skvernelis taip pat išskyrė kovą su smurtu, patyčiomis.

„Labai svarbus yra skirsnis ir konkrečios priemonės kalbant apie mūsų visuomenės gebėjimą atpažinti smurtą, patyčias, jų netoleruoti“, – teigė jis.

Paskirtasis premjeras sakė, kad demografijos problemoms spręsti bus sukurta atskira programa. Į ją įeis ir vadinamieji vaiko pinigai, ir motinystės išmokos, ir kt.

„Gimstamumas, kurio mažėjimas nors ir stabilizavosi bei pastaraisiais metais netgi pradėjo augti, tesiekia 1,70 vaiko, tenkančio vienai moteriai ir, vertinant Europos mastu, Lietuva išlieka tarp mažiausią gimstamumą turinčių valstybių. Tam, kad kartų kaita būtų užtikrinta, būtina pasiekti 2,1 vaiko siekiantį gimstamumo rodiklį“, – rašoma programoje.

Švietimo bendruomenė pavargo nuo permainų

Atsakydamas į klausimus apie švietimo finansavimą, S.Skvernelis tvirtino, kad mokinio krepšelio tvarka nepasiteisino, todėl bus ieškoma kitų būdų finansuoti švietimą. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad mokinio krepšelio panaikinimas nėra tikslas savaime, anot jo, jis gali likti ten, kur veikia efektyviai, tačiau kaimuose ši sistema netinka, todėl bus kuriama nauja.

„Nebūtinai turi būti unifikuota sistema“, – sakė paskirtasis premjeras.

Paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo ruožtu sakė, kad švietimo bendruomenė yra pavargusi nuo nuolatinių permainų, o pagrindinės bėdos yra ne finansų trūkumas, bet aiškių tikslų nebuvimas.

„Dideli rezultatai pasiekiami, kai partijos, parlamentai, besikeičiančios Vyriausybės laikosi nuoseklios linijos švietimo srityje. Pati švietimo bendruomenė per kelis dešimtmečius yra išvargusi nuo nuolatinių reformų, pertvarkų, ir nesutikčiau, kad vienintelis kelias į kokybę yra finansai, ko tikrai labai trūksta – labai aiškios krypties ir vizijos“, – kalbėjo J.Petrauskienė.

Ji taip pat sakė, kad finansinė sistema turėtų būti pertvarkyta taip, kad „tą kryptį būtų galima efektyviausiu būdu pasiekti“.

„Kaip ir daugelyje viešųjų sričių, švietimo srityje esama neefektyvumo, fragmentacijos, veiklų dubliavimosi, ir tikrai ieškosime, kaip tą sutelktumą didinti, ieškant finansų visa pirma pačioje sistemoje“, – sakė J.Petrauskienė.

Netolerancija korupcijai

Pagal programą, Vyriausybė pasiryžusi mažinti alkoholio ir tabako prieinamumą, iki 20 metų didindama amžių, kurio sulaukus galima įsigyti stipriųjų svaigalų, drausdama jų reklama, steigdama specializuotas alkoholio parduotuves.

Atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, žadama iki liepos 1-osios 40 eurų didinti pensijas, o „Sodros“ skolą nedelsiant perkelti į valstybės biudžetą, taip sustabdant palūkanų už ją mokėjimą.

Planuojama, kad už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims mažiausiai dešimt metų turėtų būti draudžiama eiti bet kokias viešai renkamas pareigas. Politinės ir teisėjų korupcijos byloms tirti norima įtvirtinti ypatingojo prokuroro statusą.

„Netoleruosime politinės korupcijos atvejų. Vertybinius principus laikydami aukštesne vertybe nei koaliciniai susitarimai, reikalausime, kad bet kokie įtarimai korupcija būtų nedelsiant tiriami, o politines jėgas, atsisakančias tai daryti ar dangstančias savus įtariamus korupcija asmenis, atsisakysime laikyti pagarbos ir pasitikėjimo vertais partneriais“, – rašoma programoje.

Septynioliktoji Vyriausybė taip pat žada mažinti valstybės įstaigų skaičių, Seimo rinkimus rengti metų pradžioje, įteisinti elektroninį balsavimą, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas perkelti į Kauną, neleisti parlamentarams eiti ministrų pareigų, siekti įteisinti dvigubą pilietybę.

Programoje kalbama ir apie savivaldybių teritorinio suskirstymo optimizavimą, nes Lietuvos savivaldybės esą vienos stambiausių tarp Europos Sąjungos valstybių.

„Naujų savivaldybių steigimas, esamų jungimas ir kitoks teritorinis pertvarkymas turi vykti tiktai pačių vietos gyventojų ar savivaldybių tarybų iniciatyva“, – pabrėžiama dokumente.

„Naftos telkinių“ paieškos

Seimo opozicijos atstovai kritikavo programą, kad ji deklaratyvi, nėra konkrečių priemonių, kaip bus siekiama išsikeltų tikslų. Taip pat priekaištauta dėl didelių lėšų poreikio. Liberalo Kęstučio Glavecko teigimu, tam papildomai reikėtų 1–1,5 mlrd. eurų.

„Labai įdėmiai perskaičiau visą kultūrai skirtą programos dalį, ji nepaprastai plati, sukelia labai didelių lūkesčių, daug kas įsipareigota padaryti (...), bet suabejojau, iš kur tiek pinigų. Gal kartais rastas koks nors naftos gręžinys Lietuvoje, ir iš to bus pafinansuota?“ – stebėjosi liberalas Arūnas Gelūnas.

Paskirtasis premjeras pareiškė, kad resursų programai įgyvendinti yra ne vienas.

„Yra Lietuvoje „naftos gręžinių“ ne vienas. Galiu paminėti vien PVM klausimą, jeigu mes nesugebame jo susirinkti apie 1 mlrd. eurų. Galiu paminėti „šešėlį“, kokią dalį jis sudaro bendrojo vidaus produkto. Galiu paminėti viešuosius pirkimus, pripirkta brangios medicinos įrangos, kuri net neišpakuota, vien dėl to pirkta, kad reikia pirkti. Kalbėkime apie statybų sektorių (...) „Naftos gręžinių“ yra daugiau negu reikia“, – sakė S.Skvernelis.

Jis tvirtino turįs daug vilčių, kad pavyks įgyvendinti septynioliktosios Vyriausybės programą. Anot politiko, tokių vilčių teikia ir kitokiu principu suformuotas Ministrų kabinetas.

„Pokyčiai buvo visur, kur teko darbuotis. Tikiuosi, kad ta komanda, kuri yra suburta tokiais principais, turime tuos pačius tikslus ir suvokiame, kad privalome padaryti. Tikrai mūsų nesaisto taip, kaip ankstesnių vyriausybių, aiškūs, konkretūs įsipareigojimai politinėms partijoms, kur reikalingus sprendimus neleido daryti tam tikri asmeniškumai, interesai. Mes šiuo atveju gerokai laisvesni, todėl optimizmo teigti, kad mums pavyks, tikrai šiandien turiu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė paskirtasis premjeras.

Pristačius Vyriausybės programą Seime, su ja detaliai susipažins parlamento frakcijos ir komitetai. Tam numatyta skirti savaitę.

Planuojama, kad gruodžio 13 dieną parlamentarai balsuos, ar pritaria Vyriausybės programai. Siūlymų programai teikti negalima.

Jeigu Seimas paprasta balsų dauguma pritars programai, prisieks ir pradės pareigas eiti naujieji ministrai su premjeru.

Septynioliktąją Vyriausybę po Seimo rinkimų sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"