TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Analitikas: J.-C. Junckerio planas Lietuvai gali netikti

2014 12 17 12:23
Jeanas-Claude'as Junckeris. AFP/Scanpix nuotrauka

Europos vadovų tarybos (EVT) išvakarėse diskutuojant dėl Europos Komisijos siūlomos investicijų programos, „Nordea“ banko analitikas sako, kad Komisijos siūlymas Lietuvai gali ir netikti.

EK siūlo, kad ES šalių vadovai ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje EVT pritartų investicijų planui, kuriuo tikimasi pritraukti apie 300 mlrd. eurų privačių investicijų. Europos strateginių investicijų siūlymas galėtų pradėti veikti jau kitų metų pavasarį.

„Mums reikia naujo požiūrio į investicijas. (...) Taip pasiektume atsigavimą, steigiant Europos strateginių investicijų fondą ir plečiant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę“, - trečiadienį Strasbūre pristatydamas investicijų planą, sakė EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Anot jo, į fondą būtų galima pritraukti privačių lėšų, kuriomis būtų finansuojami įvairūs projektai, tarp kurių jis įvardijo ir Baltijos šalių energetikos tinklus.

„Visus projektus reikės įvertinti, jų yra per 2 tūkst. Pavyzdžiui, energetikos infrastruktūros tinklų sujungimas tarp Lenkijos, Baltijos valstybių ir Suomijos“, - teigė EK pirmininkas.

Tačiau „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas investicijų planą vertina kritiškai ir mano, kad Lietuvai EK siūlomas modelis netinka.

„Principas netinkamas visoms investicijoms ir visoms šalims. Lietuvai žengiant tokiu keliu, tai būtų iššūkis. Šiaip didžioji dalis projektų, kurie paminėti plane, yra arba jau vykdomi, arba bus vykdomi ir be šio investicijų plano, tad klausimas, kaip privatus sektorius su savo lėšomis juose galėtų dalyvauti“, - BNS sakė Ž.Mauricas.

Anot jo, viešosios ir privačiosios partnerystės projektai (PPP) stringa ir ne visuomet vyksta sklandžiai, tad bandant pritraukti investicijas pagal Komisijos siūlymus, jie galėtų pabrangti ir užsitęsti. Be to, anot ekonomisto, Lietuvoje veikia kitoks valdžios ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, todėl sunku įsivaizduoti, kaip būtų įgyvendinami ir „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ projektai.

Žygimantas Mauricas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Lietuvoje sunkiai įsivaizduojama, bet Italijoje kelių mokesčiai eina privačioms bendrovėms, nes ten (PPP būdu - BNS) tiesiami keliai. Ar tai efektyviausias būdas - klausimas, nes, nebijokime pasakyti, kad tos bendrovės būna susijusios ir su nusikalstamom organizacijom. Be to, mokesčių mokėtojai sumoka privačiam kapitalui“, - aiškino Ž.Mauricas.

Jo nuomone, vieninteliai projektai, kurie Lietuvoje galėtų būti finansuojami iš naujojo fondo, galėtų būti daugiabučių renovacija ir specifiniai projektai, pavyzdžiui - „Orlen Lietuvos“ naftotiekis.

„Galėtų būti skiriama daugiabučių renovavimo lėšoms, nes Vyriausybė dabar dengia 40 proc., o nuo kitų metų spalio nukris ši dalis iki 30 proc. Todėl būtų galima to fondo lėšas naudoti tam, kad vėl atstatytų dengiamą dalį iki 40 proc., o likusią dalį susimokėtų gyventojai, kurių būstai būtų renovuojami. Tuomet tai atitiktų tą idėją, kurią kelia Komisija“, - sakė ekonomistas.

Europos strateginių investicijų fondas turėtų būti įkurtas iš Europos investicijų banko skirtų 5 mlrd. eurų, o dar 16 mlrd. eurų skiriant iš Europos Sąjungos biudžeto. Komisija skaičiuoja, kad bendra 21 mlrd. eurų garantija pritrauks privačias lėšas ir privatus kapitalas per trejus metus investuos apie 300 mlrd. eurų.

Tačiau tokį komisijos siūlymą kritikuoja ir Europos Parlamento nariai. Liberalų ir demokratų aljanso Europai lyderis Guy Verhofstadtas sakė, kad idėja gera, tačiau jai trūksta stuburo. Jis trečiadienį EP pasiūlė, kad garantijas fondui turėtų skirti visos 28 ES narės, o projektai būtų remiami tik tose šalyse, kurios vykdo struktūrines reformas.

Tuo tarpu viena žaliųjų lyderių Europos Parlamente Rebecca Harms Komisijos siūlymą pavadino „dideliu kalėdinių norų sąrašu“. Anot jos, projektai, kurie pateikti investicijų plane, yra netinkami.

„Man gaila, kad investicijų planas prikištas praeities idėjų“, - trečiadienį EP sakė R.Harms.

Europos vadovų taryba dėl Komisijos investicijų plano ir fondo steigimo Briuselyje spręs ketvirtadienį ir penktadienį. Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė kol kas nėra viešai pasisakiusi, ar palaiko šį planą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"