TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Anapilin iškeliavo rašytoja A.Rūta

2012 01 02 16:08

Eidama 97-uosius metus, Kalifornijoje mirė rašytoja, poetė, žurnalistė, ateitininkė ir veikli visuomenininkė, Alė Rūta (Elena Viktorija Nakaitė Arbienė).

A.Rūta mirė paskutinę praėjusių metų dieną Santa Monikoje, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.

Ji gimė 1915 m. lapkričio 16 d. Sankt Petersburge Rusijoje, po Pirmojo pasaulinio karo su tėvais grįžo į Lietuvą. Būsimoji rašytoja mokėsi Rokiškio gimnazijoje, studijavo Vytauto Didžiojo universitete, baigė Klaipėdos pedagoginį institutą, mokytojavo, o vėliau baigė literatūros studijas Vilniaus universitete. Bendradarbiavo žurnaluose „Naujoji vaidilutė“, „Naujoji Romuva“.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui jai teko pasitraukti į Vakarus. Išeivė studijavo Vienoje, gyvendama Vokietijoje išleido pirmas eilėraščių ir novelių knnygas, vėliau apsigyveno Detroite JAV.

Didžioji dalis išeivijoje parašytos A.Rūtos kūrybos yra romanai, apysakos, novelės. Į bibliografiją įsiterpia 4 įvairių laiku sukurtos poezijos rinkiniai, scenos veikalai, kelionių įspūdžiai.

Iš daugiau kaip dvidešimties knygų pati rašytoja išskyrė premijuotus romanus: „Trumpa diena“ (1955), „Kelias į kairę“ (1964), „Pirmieji svetur“ (1984).

Jos prozoje dera realistinė ir lyrinė tėkmės, intymus šeimos vaizdavimas ir panoraminis vaizdas, psichologizuotas ir pakilus pasakojimas. Vyrauja tarpukario Lietuvos kaimo vaizdai (dažniausiai – Rytų Aukštaitijos), šviesą skleidžiančių inteligentų paveikslai, egzode atsidūrusių lietuvių nostalgiški jausmai ir jų gyvenimo refleksijos. Tikėjimas, meilė, darbo prasmė, papročiai - tai nuolatinės siužetų ir vaizduojamų likimų atramos, idealistiniai patriotiški siekiai - nenykstanti jos kūrybos ir veiklos siekiamybė.

Daugeliui išeivijos spaudos leidinių bei kultūrinių sambūrių A.Rūta talkino kaip darbšti apžvalgininkė ir organizatorė. Ji rašydavo leidiniams „Ateities spinduliai“ „Drauge“, „Dirvoje“, „Darbininkas“.

Viena autorės knyga - eleginių minčių rinkinys „Tyloj kalbėsi“ - buvo išversta į anglų kalbą, o ji pati iš prancūzų kalbos išvertė Gustavo Flaubert'o romaną „Ponia Bovari“ (1995). A.Rūta buvo aktyvi ateitininkų bei šaulių veikloje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"