TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Andrius Mazuronis: „Priėjau ribą“

2015 01 20 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pasitraukęs Seimo narys Andrius Mazuronis tvirtina, kad jam buvo nepriimtinos šios organizacijos euroskeptinės idėjos su „prorusiškumo trupiniais“.

„Kraštutinės pažiūros, glaudžiai susipynusios su nemaža populizmo ir demagogijos doze, iki tam tikros ribos politiniame gyvenime gali egzistuoti, tačiau tapusios dominuojančia ideologijos dalimi nėra priimtinos. Prisiminkime „Tvarkos ir teisingumo“ lyderio Rolando Pakso kalbą neseniai vykusiame partijos kongrese: kai kurios jo išsakytos mintys man atrodė absurdiškos ir juokingos, o kai kurios - pavojingos nacionalinio saugumo požiūriu“, - interviu "Lietuvos žinioms" kalbėjo vakar narystės „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje bei jos frakcijoje Seime atsisakęs A. Mazuronis.

Parlamentaras teigė dar nesantis apsisprendęs, ar liks didžiojoje politikoje, ir vengė atsakyti, ar iš tiesų jis, kaip ir jo tėvas - vis dar „Tvarkos ir teisingumo“ partijai priklausantis europarlamentaras Valentinas Mazuronis, - ketina stoti Šiauliuose buriamo visuomeninio judėjimo, jau priglaudusio nemažą būrį buvusių „tvarkiečių“, priešakyje.

Radikalizmas stiprėja

- Apie išsiskiriančias jūsų ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovybės nuomones viešai kalbėjote jau kurį laiką. Kas atsitiko, kad būtent dabar nusprendėte trauktis?

- Partijos išsakomos euroskeptinės idėjos, labai dažnai ir su prorusiškumo trupiniais, man jau seniai nepatiko. Vis didėjo takoskyra tarp mano vidinių įsitikinimų ir to, ką deklaruoja partijos vadovybė, - kalbu apie poziciją dėl euro įvedimo, Lietuvos vietos Europos Sąjungoje, pareiškimus skalūnų dujų klausimu, jau neminėdamas kai kurių pareiškimų dėl padėties Ukrainoje, kurie kertasi ne tik su politiniais, bet net su elementariais bendražmogiškais principais ar suvokimu, kas yra laisvė ir kaip į ją reaguoti. Pastaruoju metu pajutau, kad tos tendencijos partijos viduje aštrėja. Visada yra tam tikra riba, iki kurios tu tarsi dar gali peržengti savo įsitikinimus, bet paskui prieini ją ir privalai pasirinkti. Manau, šį kartą priėjau ribą.

- Apžvalgininkai kalba apie vis stiprėjantį "Tvarkos ir teisingumo" radikalėjimą. Ar matėte tokių tendencijų?

- Žinoma. Prisiminkime kad ir R. Pakso kalbą neseniai vykusiame partijos kongrese: kai kurios jo išsakytos mintys man atrodė absurdiškos ir juokingos, bet kai kurios - pavojingos nacionalinio saugumo požiūriu. Kraštutinės pažiūros, glaudžiai susipynusios su nemaža populizmo ir demagogijos doze, iki tam tikros ribos politiniame gyvenime gali egzistuoti, tačiau tapusios dominuojančia ideologijos dalimi nėra priimtinos.

Partijoje, manau, yra įvairių nuomonių. Tik labai gaila, kad oficialią partijos politiką ginčijančias nuomones bijoma išsakyti: jos reiškiamos tik labai tyliai ir labai slaptai, nes už kitokią poziciją nesi glostomas partijos vadovybės. Partijos nariai tai mato.

- Susidaro įspūdis, kad R. Paksas šalia savęs nori matyti tik jam pritariančius partijos narius. Tai rodo ir pavaduotojų partijoje pasirinkimas, ir reakcija į kitokią poziciją.

- Manyčiau, tai yra ženklas partijos nariams, kas ten yra toleruojama, o kas - ne. Kitokios nuomonės nei partijos pirmininko turėjimas gali būti - o mano atveju ir buvo - baudžiamas.

Žinoma, partijos pirmininkas gali rinktis savo komandą. Jeigu jis mano, kad Kęstas Komskis, Petras Gražulis ar Vytautas Kamblevičius (naujieji partijos vicepirmininkai - aut.) yra komanda, su kuria galima eiti į rinkimus ir laimėti. Jis už tai prisiima atsakomybę. Jei rezultatai bus geri, tai reikš, kad partijos pirmininkas buvo teisus ir priėmė teisingus sprendimus. Netolima ateitis viską parodys.

Žvalgosi atgal

- Regis, pagrindinis pastarojo meto „tvarkiečių“ tikslas - politinis R. Pakso reabilitavimas. Ar partija „Tvarka ir teisingumas“ netapo vieno žmogaus įkaite?

- Jau kalbėjau apie tai, kad partija per daug žvalgosi atgal, gailėdamasi savęs ir verkšlendama, užuot žiūrėjusi į ateitį ir galvojusi, kaip įgyvendinti savo programas ir tesėti rinkėjams duotus pažadus. Žinoma, teisingumą reikia atkurti, bet ši problema neturėtų būti dominuojantis ir pagrindinis veiksnys partijos gyvenime.

- Ar šiomis dienomis, prieš priimdamas galutinį sprendimą trauktis iš partijos, nebandėte apie tai pasikalbėti su R. Paksu?

- Tiesiogiai su R. Paksu jau nesame kalbėję gal dvejus su puse, gal trejus metus. Susitikome partijos kongrese: iš tribūnos ir pasikalbėjome.

Negalėčiau aiškinti, kaip partijos pirmininkui reikėtų elgtis, bet jeigu pats būčiau jo vietoje, kam nors pradėjus žerti viešus priekaištus, paklausčiau žmogaus, kas atsitiko. Tokio pokalbio tarp mūsų nebuvo. Gal ir nereikėjo - gal perdėtai emocionaliai vertinu.

Svarsto ateitį politikoje

- Ar jūsų sprendimas trauktis dar labiau nepablogins jūsų tėvo - europarlamentaro V. Mazuronio - padėties partijoje?

- Manau, partijos vadovybės požiūris į mano tėvą pablogėti nebegali - jis jau yra pats blogiausias. Partijos narių požiūris, tikiu, irgi yra nekintamas. Partijos nariai vertina remdamiesi šiek tiek kitais kriterijais negu vadovybė.

V. Mazuroniui iš anksto apie savo apsisprendimą nepranešiau. Tai, kad viduje esu nusivylęs, jis žinojo. Kai, man parašius pareiškimą, jam paskambino žurnalistai, tėvas susisiekė su manimi. Pasakė: „Tai mačiau, padarei.“ Taip, padariau. Jis nei sveikino, nei abejojo mano sprendimu: aš palaikau visus jo veiksmus, jis - visus mano veiksmus. Artimi žmonės tam ir yra gyvenime.

- Ar neįvyks taip, kaip prognozavo partijos vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis: netrukus visi Mazuroniai susiburs Šiauliuose buriamame visuomeniniame judėjime?

- R. Žemaitaičio autoritetas man - neišdildomas, todėl komentuoti ar vertinti jo pareiškimų neturiu teisės.

- Vis dėlto ką ketinate daryti toliau?

- Yra du variantai: arba išeiti iš politikos, arba likti. Dabar stoviu prieš šį pasirinkimą. Kai apsispręsiu, bus tolesni žingsniai.

- Kalbate ir apie tai, kad galėtumėte išeiti iš Seimo?

- Drąsiai. Ar manote, kad daugiau nieko gyvenime negalėčiau daryti, tik užsiimti politika?

Žinoma, atsakomybė rinkėjams irgi yra labai svarbus veiksnys. Bet... šią kadenciją iki pabaigos atbūni, išlaikai tą atsakomybę, o į kitus rinkimus gali paprasčiausiai neiti. Arba eiti. Viskas priklausys nuo to, apsispręsiu likti politikoje ar ne.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"