TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Angelas sargas pelenų nesergsti

2013 11 04 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gretimose šalyse esantys ir prieš dvejus metus Lietuvoje duris atvėręs pirmasis krematoriumas pakoregavo laidojimo tradicijas mūsų krašte. Daugiau krematoriumų atrodo kaip didelis pranašumas. Tereikia tinkamai pasirinkti, kad vėliau neapimtų abejonės, ar miręs artimas žmogus iš tiesų buvo palydėtas anapilin su derama pagarba.

Mirusiųjų palaikai vis dažniau kremuojami ir laidojami specialiuose kolumbariumuose. Šiuo metu Baltijos regione veikia trys didelio pajėgumo krematoriumai - Rygoje, Kėdainiuose ir Vyškove (Lenkija). Jie ne tik keičia laidojimo tradicijas, bet ir neleidžia atsirasti monopolijai, padeda išlaikyti konkurencingas kainas.

Žmonės džiaugiasi sulaukę skambučio iš firmos, kuri „viską sutvarko“, nes kuo mažiau rūpesčių, tuo daugiau lieka laiko ramiai išlydėti artimąjį į aną pasaulį. Sumokama tiek, kiek nurodyta sąskaitoje. Tačiau tokiais atvejais nereikėtų prarasti budrumo. Ritualinių paslaugų teikėjai turi nemažai "kūrybinės" erdvės susižerti į kišenę vieną kitą papildomą šimtinę.

Mažiau bėdos kelia didžiųjų miestų stambios laidojimo įmonės. Jos dalį teikiamų paslaugų perkelia į internetą, todėl mirusiojo artimieji gali išsamiau susipažinti su kainodara ar net užsisakyti paslaugas per internetinę parduotuvę. Daugiau klausimų kelia nedidelių „garažinių“ įmonių veikla. Šios paprastai neturi jokios interneto svetainės, tik "vizitines korteles" vietos laikraščių puslapiuose. Parašoma: „Laidojimo ir kremavimo paslaugos“, nurodomas vienas telefonas. Kaip aiškėja, tokie ritualinių paslaugų teikėjai neturi nei savo katafalkų, nei šarvojimo salių, nei laidojimo reikmenų parduotuvių.

Lietuvoje yra kelios įmonės, kurios siūlo kremuoti palaikus tik Lenkijoje. Esą ten viskas kainuoja gerokai pigiau.

Ar palaikai išvežami legaliai?

Ritualinių paslaugų rinkos žinovai teigia, jog šiuo metu, pirminiais skaičiavimais, į Lenkiją gali būti vežama apie 5-10 proc. visų mūsų šalyje mirusių žmonių, kuriuos artimieji pageidauja kremuoti. Tikslesnių duomenų nėra.

Norint oficialiai išvežti palaikus iš šalies, reikia turėti vadinamąjį mirusiojo pasą - laissez-passer. Lietuvoje jį išduoda vienintelė institucija - Kauno visuomenės sveikatos centras (VSC). Įdomiausia, kad praėjusiais metais Kauno VSC išdavė tik vieną laissez-passer.

Kėdainių krematoriumas, kaip nurodoma jo interneto svetainėje, pernai atliko 1360 kremacijų. Jeigu 5-10 proc. palaikų išvežama kremuoti į užsienį, tikrai turėjo būti išduotas ne vienas laissez-passer. Vadinasi, nemažai mirusiųjų per valstybės sieną į užsienio krematoriumus gabenami nelegaliai?

Dokumentas - per vieną dieną

Kauno VSC direktorius Gintautas Kligys tikina, kad laissez-passer skirtas tiems, kurie nori lengviau per sieną vežti artimųjų palaikus. Dėl to kreipiasi labai nedaug žmonių, nors paslauga - nemokama. Ar šiuo metu lietuvių palaikai vežami kremuoti į užsienį legaliai, jo teigimu, yra daugiau muitinės ir pasienio pareigūnų kompetencijos klausimas.

Dauguma Lietuvoje gaminamų karstų netinka Lenkijos krematoriumams.

„Mes tik pasižiūrime, kad į kitą šalį transportuojamų palaikų karstas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Užplombuojame, kad vežant per sieną jame nebūtų galima gabenti kitokių krovinių“, - aiškino Kauno VSC direktorius. Anot jo, gali būti, jog palaikų transportavimu pasienio ar muitinės pareigūnai tiesiog nesidomi.

Kauno VSC priima sprendimą išduoti leidimą išvežti mirusiojo kūną į užsienį ne vėliau kaip kitą darbo dieną, kai gauna visus dokumentus.

Delikatus klausimas

Valstybės sienos apsaugos tarnyba savo interneto svetainėje skelbia taisykles, kaip reikia vežti palaikus karste. Pirmiausia jie ritualinių paslaugų biure turi būti įdedami į dvigubą karstą. Vidinis karstas privalo būti metalinis, hermetiškai uždarytas. Jo dugne turi būti ne mažesnis kaip 5 centimetrų pjuvenų, durpių, medžio anglių sluoksnis. Metalinį karstą reikia įdėti į medinį, hermetiškai uždarytą ir metalinėmis juostelėmis sutvirtintą bei užantspauduotą karstą.

Jeigu palaikai kremuojami, pelenai pilami į urną, o ji užlituojama. Kremuotiems palaikams vežti urnoje jokių specialių reikalavimų netaikoma. Jie gali būti gabenami visų rūšių transportu. Muitinės įstaigoje karstas neatidaromas, bet pareigūnai visada turi teisę patikrinti, jeigu kyla kokių nors įtarimų.

Anot Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Jono Miškinio, mūsų šalies muitininkai nei Lenkijos, nei Latvijos pasienyje patikros neatlieka. Tačiau, jo teigimu, savaime suprantama, kad gabenant palaikus per sieną privaloma turėti visus teisės aktuose numatytus dokumentus. „Bet tai itin delikatus klausimas“, - pabrėžė vienas Muitinės departamento vadovų. Ir pridūrė, kad vežant palaikus į gretimą Baltarusiją muitinės pareigūnai turi atlikti tokio krovinio patikrą.

Kainos ir taupymas

Lietuvos ir Latvijos krematoriumų svetainėse pateikiama galutinė kremavimo ir su juo susijusių paslaugų kaina. Pasitaiko, kai siūlant laiko neturintiems mirusiojo artimiesiems kremuoti palaikus Lenkijoje dažniausiai iš visos kainodaros nurodomas tik vienas elementas - pati kremavimo procedūra. Todėl ir atrodo, kad Lenkijoje tai kainuoja daug pigiau, bet iš tikrųjų galutinė suma gerokai viršija 2 tūkst. litų. Lietuvoje kremavimo ir su juo susijusių paslaugų galutinė mažiausia kaina - 1650 litų, Latvijoje - apie 1800 litų.

Net oficiali laidojimo paslaugas teikianti įmonė veždama mirusiųjų palaikus į Lenkiją turi galimybę sutaupyti, pirmiausia - karstų sąskaita. Mat dauguma Lietuvoje gaminamų karstų netinka Lenkijos krematoriumams, nes juos deginant išsiskiria kenksmingos medžiagos, o sumontuota valymo įranga nepajėgi užtikrinti išmetamų dujų išvalymo net pagal Lenkijos aplinkosaugos reikalavimus. Nuo 2016 metų reikalavimai visoje Europos Sąjungoje dar griežtės, bet lenkai, mėgindami išlaikyti kiek įmanoma konkurencingesnes sąlygas, šiuo metu į atitinkamą įrangą investuoja mažai. Tad liudininkai, susidūrę su Lenkijos krematoriumų teikiamomis paslaugomis, teigia, jog pasitaiko atvejų, kai lietuvių palaikai perkeliami į kitus, deginti skirtus karstus, o atvežti lietuviški grąžinami įmonei. Esą beveik neįmanoma patikrinti, ar jie parduodami antrą, trečią, gal net ketvirtą kartą. Galiausiai niekas į tai nė nesigilina.

Lietuvos gyventojai artimųjų palaikams kremuoti dažniausiai renkasi Kėdainių krematoriumą.

Paslaugos kaina mažėja, kai mirusieji į kitą valstybę vežami asmeninėmis mašinomis, kai vežėjams neforminamos komandiruotės ir t. t. Taip ypač lengva atsikratyti palaikų, kurie vienaip ar kitaip susiję su ikiteisminiais tyrimais, nes Lenkijos krematoriumai reikalauja vienintelio dokumento - mirties liudijimo. Jie niekada nesikreips informacijos į teisėsaugos institucijas.

Lenkai net neprašo dokumentų vertimo. Be to, nėra garantijos, kad būtent konkretaus žmogaus palaikų pelenai bus suberti į urną ir parvežti į Lietuvą, nes mirusiojo artimiesiems važiuoti į Lenkiją ir stebėti kremavimo procesą neracionalu, pirmiausia - dėl išlaidų. Juolab kad tokių „ekskursijų“ nerekomenduoja ir ritualinių paslaugų teikėjai, siūlantys kremuoti palaikus užsienio šalyje. Liudytojai pasakoja, kad net nuvykus į Lenkiją vargu ar bus galima ką nors pamatyti, nes toliau kaip iki krematoriumo durų pašaliniai neįleidžiami.

Užtenka liudijimo

Norėdami paneigti arba patvirtinti šias abejones, kurias kelia su kremavimu Lenkijoje susidūrę žmonės, susisiekėme su Vyškove, prie Varšuvos, įsikūrusiu krematoriumu. Atsiliepė vadybininkas, suteikė informaciją rusų kalba. Anot jo, kremavimo procedūra čia kainuoja apie 600 zlotų, be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kiek atsieina visos paslaugos, susijusios su kremavimu, darbuotojas neatskleidė, nes tai neva priklauso nuo konkrečios situacijos.

Tačiau sudėjus šio krematoriumo interneto svetainėje pateikiamas minimalias paslaugų kainas, bendra suma, net be palaikų transportavimo (Lietuvos laidojimo įmonėse 1 kilometras įkainotas dviem litais), galėtų sudaryti gerokai per 2 tūkst. litų. Pasak Vyškovo krematoriumo atstovo, pats kremavimo procesas trunka nuo 2 iki 2,5 valandos. Būtina iš anksto paskambinti ir susitarti, kada galima atvežti palaikus. Su šeimos nariais sudaroma sutartis. Prireikus krematoriumas gali išduoti visus buhalterinius dokumentus. Juose įrašyta suma, ko gero, nustebins ne vieną, mat bus įskaičiuotas PVM, kuris Lenkijoje yra didesnis - net 23 procentai.

Pasikalbėjus su šalia Varšuvos veikiančio krematoriumo darbuotoju paaiškėja, kad čia iš tikrųjų reikalingas tik asmens mirties liudijimas, jokio laissez-passer iš užsienio atvežtiems palaikams kremuoti neprašoma. Pasak vadybininko, mūsų žmonėms derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje gaminami tradiciniai karstai, ypač ąžuoliniai, uosiniai, Lenkijos krematoriumams netinka, juolab kad lietuviai esą mėgsta juos lakuoti, puošti metalinėmis ir plastikinėmis detalėmis, kloti sintetine medžiaga ir t. t., o tie dalykai kenkia aplinkai ir užkemša valymo įrenginius.

Galutinė palaikų kremavimo kaina kartais gali labai nustebinti.

Alytuje įsikūrusios laidojimo paslaugų įmonės atstovas tvirtino, kad iš tikrųjų Lietuvoje palaikus kremuoti pigiau, tačiau Lenkijoje daug paprasčiau tvarkomi formalumai. Užtenka mirties liudijimo ir vieno iš artimųjų parašo ant įgaliojimo. Jo žodžiais, kainos Rygos, Vyškovo ir Kėdainių krematoriumuose skiriasi vos 100-200 litų.

Vadina geriausia išeitimi

Kaune laidojimo ir kremavimo paslaugas teikiančios įmonės atstovė tikino, kad šiuo metu Kėdainių krematoriumas be konkurencijos yra geriausia išeitis. Esą Rygos krematoriumas jau seniai pasidarė nebepatrauklus. Į jį beveik nevežama mirusiųjų. Lenkijoje popierizmo požiūriu, anot jos, nėra nei blogiau, nei geriau - panašiai kaip visur.

„Mūsų klientai dažniausiai renkasi Kėdainius, nes čia yra ir atsisveikinimo salė, ir kunigas atvyksta. Tačiau atsiranda norinčiųjų kremuoti palaikus ir Lenkijoje“, - kalbėjo įmonės atstovė. Ir pridūrė, esą šioje valstybėje „gal viskas kiek pigiau ir paprasčiau“. Ji taip pat patvirtino, kad Lenkijos krematoriumai nepriima lietuviškų karstų, todėl įmonė visada pasiūlo ekologiškų, palaikams kremuoti skirtų karstų, kurie yra pagaminti iš paprastų nedažytų lentų, neturi jokių papuošimų.

Šiauliuose veikiančios laidojimo paslaugų įmonės atstovas sakė nesiūlantis Lenkijos krematoriumų paslaugų. Tačiau į juos kreipiasi vienas kitas klientas, norintis artimojo palaikus kremuoti Rygoje.

Apklausę dar dešimtį Lietuvoje veikiančių laidojimo paslaugų įmonių sužinojome, kad mūsų šalies gyventojai anapilin iškeliavusių artimųjų palaikams kremuoti paprastai renkasi Kėdainių krematoriumą. Dažniausiai girdimas argumentas: „Lietuvoje gimėme, čia turime ir išeiti.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"