TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Anksčiau ar vėliau eurą turėsime

2010 09 13 0:00
R.Šarkino teigimu, Lietuvos gyventojai prasiskolinę gerokai mažiau nei kitų Baltijos valstybių žmonės.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino nuomone, suvaldę valstybės biudžeto deficitą, 2014 metais galėtume įsivesti eurą ir mes. Jis sveikina nuo kitų metų prie bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos zonos prisidėsiančius estus. Esą kaimynų sėkmė turės teigiamos įtakos ir Lietuvai.

R.Šarkinas prognozuoja, kad šiemet krašto ekonomika gali pakilti bent 0,5-1 procentu. Augant ūkiui didės ir valstybės biudžeto pajamos. R.Šarkino teigimu, Lietuvos gyventojai yra prasiskolinę gerokai mažiau nei kitų Baltijos valstybių žmonės. Klausiamas, kodėl Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai atitraukia pinigus į užsienį ir nedidina verslo kreditavimo, jis aiškina, kad nėra kam teikti paskolų. Esą normalius projektus parengę verslininkai gali gauti kreditą bet kuriame banke.

Apie centrinio banko vaidmenį prieš krizę, Vyriausybės taupymo politiką, ekonomikos atsigavimą, valstybės skolą ir komercinių bankų veiklą - LŽ interviu su Lietuvos banko valdybos pirmininku Reinoldijumi ŠARKINU.

Gyventi pagal išgales

- Vyriausybė, siekdama suvaldyti biudžeto deficitą ir išlaikyti lito sąsają su euru, griebėsi vienos griežčiausių taupymo politikų Europos Sąjungoje (ES). Kaip vertinate tokias pastangas?

- Vyriausybė ėmėsi priemonių, kurios buvo reikalingos norint, kad Lietuva išvengtų bankroto ir ekonominės suirutės. Manau, tos priemonės buvo teisingos.

Galima sutikti, kad priimant sprendimus dėl mokesčių padaryta tam tikrų klaidų. Tačiau ypač rimtų tarp jų neįžvelgiu. Esant sudėtingai situacijai, prasidėjus ekonomikos nuosmukiui ir sumenkus valstybės biudžeto galimybėms, reikėjo keisti klestėjimo laikotarpiu priimtus įstatymus.

- Valstybės biudžeto deficitą Vyriausybė per dvejus metus rengiasi sumažinti maždaug 4,5 mlrd. litų, kad 2012-aisiais būtų pasiektas 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešojo sektoriaus biudžeto deficitas. Kokios taupymo ar įplaukų didinimo priemonės, jūsų nuomone, būtų geriausios ateityje?

- Turime gyventi pagal savo išgales - išleisti tiek, kiek uždirbame. Manau, toks požiūris yra teisingiausias, ir Vyriausybė stengiasi jį įgyvendinti. Žinoma, galėtų būti siūloma daugiau priemonių ekonomikai skatinti.

Realus ekonomikos augimas

- Finansų ministerija ir ekspertai šiemet Lietuvai prognozuoja didesnį ar mažesnį ekonomikos augimą. Kaip manote, koks jis galėtų būti? Kas jį labiau paskatintų?

- Lietuvos banko oficiali prognozė numato šiais metais 0,5 proc. ekonomikos augimą. Tačiau mano galva, jis turėtų būti didesnis. Manau, šiemet krašto ūkis galėtų augti nuo 0,5 iki 1 proc. ar net dar šiek tiek daugiau. Tai labai realu.

- Kada ekonominės padėties gerėjimą gali pajusti gyventojai?

- Datos, kada ekonominė situacija pradės taisytis į gera, neįmanoma įvardyti. Man regis, geresnio gyvenimo kurį laiką dar turėsime palaukti. Žiniasklaidoje jau pasirodo informacijos, kad kai kurios įmonės svarsto kelti atlyginimus savo darbuotojams, tačiau kol kas tai tėra pavieniai atvejai.

Gyvenimo pagerėjimą visi pajusime, kai sumažės nedarbas, pradės didėti darbo užmokestis, į buvusį lygį sugrįš kai kurios sumažintos socialinės išmokos.

Išsaugojome prestižą

- Pastaraisiais metais sparčiai didėja valstybės skola, daug pinigų turime atseikėti jos administravimo išlaidoms. Ar nepadarėme klaidos nepasekę kaimynės Latvijos pavyzdžiu ir nesiskolinę iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF)?

- Bet koks skolinimosi būdas turi įvairių aspektų. Taip, latviai galbūt moka mažiau palūkanų už kreditus, gautus iš TVF, nei Lietuva už savo paskolas. Tačiau svarbu ir valstybės prestižas. Manau, nesikreipdama į TVF mūsų Vyriausybė pasielgė tinkamai. Skolindamiesi tarptautinėse rinkose parodėme, kad su problemomis galime susitvarkyti patys.

- Dėl didelės ekonomikos krizės mūsų krašte kai kas kaltina ir Lietuvos banką. Esą jis nesuvaldė komercinių bankų, be atvangos dalijusių paskolas. Kaip šiandien vertinate to laikotarpio centrinio banko veiklą?

- Komerciniai bankai per prievartą niekam kreditų nedalijo, o Lietuvos bankas padarė viską, kas nuo jo priklausė tokioje situacijoje. Buvo taikomos pinigų politikos priemonės, komerciniams bankams nustatytas didesnis privalomų piniginių atsargų normatyvas nei kitur ES. Taip pat taikytos priežiūros priemonės kreditavimui riboti. Iš komercinių bankų reikalavome didesnio kapitalo - kad jo pakaktų galimiems nuostoliams amortizuoti. Dėl to nė vienam Lietuvoje veikiančiam bankui neprireikė pagalbos "iš išorės". Be šių papildomų reikalavimų, buvo nemažai pokalbių su bankų vadovais.

Tokie svarbių klausimų aptarimai taip pat turėjo teigiamos įtakos. Lietuvos gyventojai yra prasiskolinę kur kas mažiau negu kitų Baltijos valstybių žmonės. Lietuvoje bankų suteiktos paskolos sudaro maždaug 64 proc. BVP, o gretimose šalyse - Latvijoje, Estijoje - gerokai per 100 proc. BVP.

Nėra kam teikti kreditų

- Užsienio bankai atitraukia pinigus iš Lietuvos. Skaičiuojama, kad didžiausia užsienio (pagrindinių) bankų indėlių suma mūsų krašto bankuose fiksuota 2008 metų pabaigoje - sudarė 39,1 mlrd. litų. Šių metų liepos pabaigoje ji buvo gerokai mažesnė ir siekė 28,4 mlrd. litų. Kada piniginiai srautai sugrįš į mūsų valstybę?

- Patronuojantys bankai savo bankuose Lietuvoje buvo sutelkę ir "įdarbinę" tikrai dideles sumas. Pinigai buvo paskolinti arba padėti kaip indėliai. Pasibaigus terminui juos reikia grąžinti. Bankai, negalintys "įdarbinti" pinigų Lietuvoje, siunčia juos ten, iš kur šie ir atėjo, - į užsienį.

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, kuriuos mūsų krašte yra įsteigę patronuojantys užsienio bankai, skolos savo "motinoms" sudaro apie 35 proc. jų visų balansinių įsipareigojimų. Tai didelis skaičius. Žinoma, pernai ir nuo šių metų pradžios patronuojančių bankų lėšų vis mažėjo. Tačiau sakyti, kad pinigai atitraukiami tik viena kryptimi, negalima. Kasdien renkame ataskaitas apie indėlius ir paskolas krašto komerciniuose bankuose. Šiandien, kai kalbamės, turiu naujausią ataskaitą, darytą rugsėjo 6-ąją. Iš jos matyti, kad tądien į mūsų komercinius bankus iš patronuojančiųjų pervesta 366 mln. litų. Jeigu bus paskolų paklausa, bus ir pinigų. Tačiau bankai neturi kam teikti kreditų.

- Verslo kreditavimas Lietuvoje sumažėjo labiausiai iš Baltijos valstybių. Šių metų pirmąjį ketvirtį verslo paskolų portfelis suplonėjo 9,7 procento. Kodėl bankai neatsuka paskolų kranelių krašto verslininkams?

- Minite šių metų pirmojo ketvirčio skaičius. Tačiau pirmojo pusmečio duomenys šiek tiek kitokie. Paskolų portfelis labiau negu Lietuvoje susitraukė Latvijoje. Todėl sakyti, kad situacija mūsų krašte yra blogiausia, negalėčiau.

Komerciniai bankai teikia paskolas verslui. Šiemet skirta naujų kreditų už 4,1 mlrd. litų. Tai tikrai nemaža suma. Bankai suinteresuoti suteikti kuo daugiau paskolų. Tačiau tokių, kurios būtų grąžinamos ir už kurias būtų mokamos palūkanos. Bankai kredituoja, jei turi ką kredituoti. Normalius projektus parengę verslininkai bet kuriame banke gali gauti paskolą.

Džiaugiasi estų sėkme

- Greitųjų kreditų įmonės tebėra nekontroliuojamos. Kai kurie ekspertai jų veiklą lygina su tiksinčia bomba. Ką manote apie tai?

- Greitųjų kreditų įmonės - ne Lietuvos banko, o Vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijos sritis. Centrinis bankas prižiūri kredito įstaigas, kurioms yra suteikęs licencijas.

Kiekvienas žmogus - pats sau šeimininkas. Juk jis sprendžia, ar imti greitąjį kreditą tam tikromis sąlygomis. Žinoma, vartotojų teisių gynimo organizacijos atlieka šiokį tokį darbą toje srityje. Tačiau šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kitokiu lygmeniu. Prieš Seimo pavasario sesijos pabaigą buvo užregistruoti europinius reikalavimus atitinkantys įstatymo projektai, kuriais numatomas greituosius kreditus teikiančių įmonių veiklos reglamentavimas. Manau, šis reikalas gana greitai bus išspręstas ir turėsime normalius įstatymus.

- Vyriausybė planuoja, kad eurą galime įsivesti 2014 metais. Kaip vertinate tokią perspektyvą?

- Šiuo metu pagrindinė kliūtis eurui įsivesti - Mastrichto kriterijaus neatitinkantis valstybės biudžeto deficitas. Vyriausybė mano, kad 2012-aisiais jis neviršys nustatytų 3 procentų. Tokiu atveju 2013 metais galėtų būti priimti reikalingi sprendimai, o nuo 2014-ųjų pradžios būtų realu Lietuvoje turėti eurą.

Sveikinu nuo kitų metų eurą įsivesiančius estus. Džiaugiuosi, kad jiems pavyko įvykdyti Mastrichto kriterijus. Manau, kaimynų sėkmė turės teigiamos įtakos ir Latvijai bei Lietuvai. 2007 metais buvome visai netoli, kad atitiktume reikalavimus, būtinus eurui įsivesti. Pritrūko valios suvaldyti infliaciją. Tačiau anksčiau ar vėliau eurą turėsime ir mes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"