TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ant skandinavų bankų aukuro

2010 08 03 0:00
Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas mūru stoja už skandinaviškus bankus.
LŽ archyvo nuotrauka

Premjeras Andrius Kubilius džiūgauja dėl sėkmingai veikiančio ekonomikos skatinimo plano - verslininkai atkerta, kad jo nauda minimali. Analitikai tvirtina, jog Vyriausybė ir Lietuvos bankas (LB) nusilenkė ekonomikos burbulą išpūtusiems skandinaviškiems bankams, dėl jų paaukodami šalies verslo interesus.

Premjeras A.Kubilius, praėjusią savaitę važinėdamasis dviračiais, vis dėlto rado laiko pasidžiaugti Lietuvos statistikos departamento paskelbtais duomenimis. Pagal juos, antrąjį šių metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, paaugo net 1,1 proc., o palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu - 6,6 procento.

"Džiaugiuosi ekonomikos atsigavimo rezultatais. Tai patvirtina, kad einame teisinga kryptimi, Lietuvos ūkis kopia iš krizės, ekonomikos skatinimo planas veikia", - pareiškė Vyriausybės vadovas.

Tačiau verslo atstovai ir analitikai tvirtina, kad ūgtelėjimo nuopelnus priskirti skatinimo planui yra mažų mažiausiai nesąžininga.

"Visi džiaugiasi augimu, bet aš jo neįžiūriu. Jei kurie nors verslininkai išsikapanojo, tai jie padarė patys, - LŽ aiškino nusipelnęs Lietuvos ekonomistas, nepriklausomas ekspertas Vladimiras Trukšinas. - Mes sėkmingai parsidavėme skandinavams. Akivaizdžiai matyti, kaip keturi didieji Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai mūsų krašte išpūtė ekonomikos burbulą, o jam sprogus, kaltę suvertė mums ir liovėsi skolinę. Jei šie bankai ir toliau protingai neprisidės prie skolinimo, Lietuvos ekonomika, palyginti su kitais kraštais, atsigaus žymiai lėčiau."

Dar griežtesnis šiuo klausimu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) vadovas Danas Arlauskas.

"Manau, yra žmonės, glaudžiai suaugę su dabartine sistema. Jie, leisdami skandinavų bankams užimti daugiau nei 60 proc. Lietuvos finansų sektoriaus, turėjo suvokti, kad taip monopolizuojama svarbiausia šalies ekonomikos rinka. Nebijau kritikuoti: mano asmenine nuomone, kol LB vadovaus Reinoldijus Šarkinas, tokių neigiamų reiškinių - kai buvo patogu, skandinavai lėšas įpumpavo, kai ištiko krizė, skolinimą sustabdė - neišvengsime", - tvirtina D.Arlauskas.

Pinigų siautulys

2004-2007 metais Lietuvoje įsibėgėjo nevaldoma komercinių bankų plėtra. Paskolų įmonėms ir gyventojams portfelis išaugo šešis kartus: nuo 11 mlrd. litų 2003 metais iki 66 mlrd. litų 2008-ųjų pabaigoje. Bankų pučiamam ekonomikos burbului pasidavė ne tik eiliniai gyventojai ir verslas. Vyriausybė iš finansinių institucijų skolinosi milijardus už nemenkas palūkanas, taip priimdama bankų primestas žaidimo taisykles.

Tvirtinti, kad Lietuva išlaidavo aklai, niekieno neįspėta, būtų klaidinga. Dar 2007-ųjų spalį "Parex" banko Vakarų Europos regiono viceprezidentas Peteris Pildegovičius viešai pareiškė, kad Švedijos SEB ir "Swedbank" bankai Baltijos kraštų rinkose veikia pernelyg agresyviai.

"Jie naudoja gana agresyvią strategiją Baltijos šalyse siekdami padidinti savo rinkos dalį. Šiuo metu galima teigti, kad jei didėja tikimybė, jog rinka gali tapti nestabili, tai "Swedbank" bei SEB bankas bus labiausiai prie to prisidėję", - piktinosi vienas "Parex" vadovų.

2008-ųjų rugpjūtį jau paskutinius mėnesius dirbančią Gedimino Kirkilo vadovaujamą Vyriausybę pasiekė Ūkio ministerijos parengtas Ekonominio saugumo stiprinimo programos projektas. Jame, be kita ko, buvo nurodytos ir grėsmės valstybės finansų sektoriui.

"Lietuvos bankų sektorius yra labai susitelkęs ir priklauso nuo vieno užsienio regiono bankų. Investuotojai iš Skandinavijos per antrinius bankus užima apie 70 proc. rinkos. Todėl Šiaurės šalių finansų rinkoje kilusios problemos gali turėti įtakos Lietuvos bankų veiklos stabilumui", - teigė projekto autoriai.

Jų manymu, finansų krizės poveikis grėstų rimtais dalykais - valiutos devalvavimu, infliacijos šuoliu, palūkanų normų augimu, ekonomikos recesija.

Skandalas kilo neregėtas! Labiausiai projekto autorių išvadomis piktinosi ne kas kitas, o LB vadovas R.Šarkinas. "Kokie ekspertai? Kur tokį durnių radote? Kaip Skandinavijos kapitalas gali būti nepatikimas?" - tvirtino vyriausiasis komercinių bankų kontrolierius.

Vos po kelių mėnesių jau nauja, A.Kubiliaus vadovaujama, Vyriausybė griebėsi už galvos - bankai beveik visiškai užsuko paskolų kranelius. Šiandien net patys bankininkai pripažįsta, kad kelerius metus Lietuvoje į kairę ir dešinę dalytos paskolos perkaitino Lietuvos ekonomiką ir išpūtė ekonomikos burbulą. Tačiau gailūs Vyriausybės prašymai atlaisvinti diržus skandinavų finansinių institucijų ausų tarsi nepasiekia.

Gelbėjimo planas

Oficialiais LB duomenimis, 2008 metais Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai dar sugebėjo gauti 0,87 mlrd. litų pelno, o jau 2009-aisiais skaičiavo 3,67 mlrd. litų nuostolius.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, LB duomenimis, mūsų krašte veikiančių bankų nuostolis siekė 232,3 mln. litų. Be to, bankų sistemoje išliko panaši kaip ir tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu turto ir paskolų mažėjimo tendencija.

Tai, kad Lietuvoje veikiančių bankų padėtis galėjo būti ne tokia stabili, kaip bandyta pateikti visuomenei, atskleidė karštligiškos A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės pastangos pirmiausia stabilizuoti būtent šį sektorių. Šiandien gražiu verslo skatinimo planu tituluojamas projektas tik stojus prie valdžios vairo 2008-ųjų pabaigoje buvo rengiamas kaip bankų sektoriaus stabilizavimo planas, kuriam per specialų fondą ketinta skirti iki 3 mlrd. litų.

Šį projektą pristabdė patys skandinaviški bankai, regis, aiškiai Vyriausybei nurodę, kad neketina prisiimti įsipareigojimo privaloma tvarka įnešti į fondą pinigus. Projektas buvo pervardytas į verslo skatinimo planą, kurio esmę gal ir netyčia geriausiai apibūdino ūkio viceministras Rimantas Žylius.

"Paskolos bus skirstomos per bankus. Paskolindami šituos pinigus bankams, mes suteikiame jiems lėšų, kurias jie gali laisvai skolinti, ir taip sumažiname jiems riziką", - kalbėjo pareigūnas.

Kaip Vyriausybė ketino užtikrinti, kad pinigines injekcijas iš Europos finansinių institucijų mūsų kraštui suteiktų kreditų gavę bankai tikrai palengvintų verslo naštą, suprasti sunku iki šiol. Tuo metu premjeras A.Kubilius aptakiai aiškino, esą bankai "turės įtikinti", kad pinigus panaudos verslui kredituoti.

Ciniškas požiūris

Tai, kad Vyriausybė, patikėjusi "įtikinėjimais", skaudžiai apsigavo - sąmoningai ar ne, - analitikų ir verslininkų teigimu, dabar jau akivaizdu. Verslo kreditavimo mastas Lietuvoje per pastaruosius metus susitraukė labiausiai iš Baltijos kraštų.

Banko "DnB Nord" duomenimis, pastaruoju metu verslui išduotų paskolų portfelis Lietuvoje, palyginti su kaimynėmis Latvija ir Estija, traukiasi labiausiai - pernai jis sumažėjo 9,4 proc., pirmąjį šių metų ketvirtį - 9,7 procento.

"Tuometinis Vyriausybės derybų procesas atskleidė, kad bankai greičiausiai nesutiko su sąlygomis, kurias siūlė valdžios atstovai, - tai yra skolinti verslui. Bankai pasielgė ciniškai, sugriežtino skolinimą ir ėmė tvirtinti, kad Lietuvoje "nėra paskolų poreikio". Bet tai sakoma su šypsena, leidžiant suprasti, kad versininkų prašymai neatitinka sugriežtintų banko keliamų reikalavimų", - neabejoja nepriklausomas ekspertas V.Trukšinas.

Ūkio ministerija, apžvelgdama Ekonomikos plano įgyvendinimo rezultatus, oficialiai skelbia, kad iki šio birželio ministro Dainiaus Kreivio įsakymais buvo skirta lėšų bei sudaryta sutarčių su fondų valdytojais už 3,9 mlrd. litų. Šis skaičius byloja ne apie verslo realiai "pačiupinėtus" pinigus, bet sumas, nugulusias bankų ir kitų finansinių institucijų kišenėse.

Oficialiais duomenimis, nuo skatinimo plano įgyvendinimo pradžios bankai verslui suteikė vos 1018 paskolų už 210,9 mln. litų, taip pat - 766 garantijas už 178 mln. litų (iš viso garantuotų paskolų suma - 242,21 mln. litų), 1619 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms iš dalies kompensavo palūkanas už 18,86 mln. litų bei investavo į vieną rizikingą įmonę.

"Vyriausybė skelbia besirūpinanti įmonėmis, bet praktinių žingsnių realiai nebuvo imtasi. Skatinimo plano priemonės verslui apčiuopiamos naudos neduoda. Jeigu jos kam nors naudingos, tai tik bankams. Valstybei vis dar išlieka mūsų krašte veikiančių skandinaviškų bankų diktatas. Tai jie nustato, kaip ir ką daryti", - tvirtina nepriklausomas ekspertas Kęstutis Jaskelevičius.

Naudos nepajuto

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko teigimu, prieš kurį laiką apklausus net 130 didžiausių pramonės įmonių vadovų, nė vienas jų nepasakė, kad valstybės intervencija pagelbėjo vystyti verslą.

"Dar labai reikėtų pažiūrėti: jei valstybė būtų nieko nedariusi, palikusi senąsias verslo rėmimo schemas ir nerengusi skatinimo plano, ar verslui nebūtų geriau", - svarstė jis.

S.Besagirsko teigimu, bankai, pasak jų atstovų, daugiau skolinti nėra pasirengę, net valstybei prisiimant dalį rizikos.

"Tuo, kad verslui, bankams iš valstybės ir struktūrinių fondų gavus tam tikrą paramą, buvo suteikta daugiau paskolų, labai abejočiau. Kai kurie bankai sako, kad jų substitucijos efektas siekia 75 procentus. Dėl to verslui skolinamų pinigų masė padidėjo labai mažai - gal 25 proc.", - tvirtina analitikas.

Pinigai - į Skandinaviją

Finansų analitikai tvirtina, kad Lietuvoje įsitvirtinę bankai, 2004-2008 metais pumpavę į mūsų kraštą milijardines sumas, dabar imasi atvirkštinio proceso - atlaisvintas lėšas skolina ne vietos rinkoje, bet perduoda pagrindiniams bankams.

Lygiai prieš metus tokią situaciją kaip pavojingą įvertino Europos Komisija (EK), prabilusi apie didžiulių sumų nutekinimą iš Baltijos valstybių. EK dokumente pažymėta, jog tokie Švedijos bankų veiksmai neatitinka ankstesnių jų vadovų pažadų tęsti veiklą Baltijos kraštuose, taip pat - kad Skandinavijos bankams sumanius atsiimti investuotus pinigus, Baltijos valstybes ištiktų dar smarkesnė finansinė sausra.

"Man šiandien tiesiog gaila Vyriausybės, nes ji turi su šiuo faktu taikstytis. Tačiau kol LB vadovaus R.Šarkinas, pinigų išvežimo iš Lietuvos procesas kaip vyko, taip ir vyks", - LŽ tvirtino LVDK vadovas D.Arlauskas.

Iš tiesų prasidėjus ekonomikos krizei, LB žengė beprecedentį žingsnį. Tuo metu Lietuvoje veikiančių komercinių bankų privalomųjų rezervų, laikomų LB ir galinčių bent iš dalies amortizuoti finansinėms institucijoms kylančias grėsmes, norma buvo sumažinta nuo 6 iki 4 procentų. LB vadovų teigimu, taip pasielgta siekiant paskatinti bankus noriau kredituoti krašto verslą. Analitikai tvirtina, kad tokiu būdu buvo išlaisvinta maždaug milijardas litų, kuriuos bankai grąžino į pagrindines įstaigas Skandinavijoje.

Praėjusių metų liepą LB Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis patvirtino, kad Skandinavijos bankai nuo šių metų pradžios iš jų valdomų Lietuvos padalinių susigrąžino dar įspūdingesnę sumą: apie 3-4 mlrd. litų kreditinių išteklių.

"Jau kelis mėnesius iš eilės matome, kad paskolų portfelis bankų sistemoje mažėja - kitaip tariant, į bankus sugrįžta daugiau pinigų negu kad jie paskolina, ir šiuos pinigus, be abejo, jie išveža atgal - grąžina anksčiau paimtus kreditus, kuriuos naudojo ekspansijai Lietuvoje", - sakė R.Kuodis.

Tuometė LB vadovo R.Šarkino pozicija buvo daugiau nei įdomi. Dar 2009-ųjų pradžioje pareigūnas, privalantis ginti Lietuvos finansinius interesus, kalbas apie pinigus, išpumpuojamus iš šalies, pavadino "nesąmone". Po kelių mėnesių jis jau atvirai mūru stojo už skandinaviškus bankus. "Negi bankai laikys pinigus ten, kur juos gali garantuotai prarasti? Pervedę tuos milijardus iš savo antrinių bankų Lietuvoje į pirminius Skandinavijoje, galėjo juos panaudoti geriau nei čia, Lietuvoje", - pareiškė LB vadovas.

Nusikalstamas neveiklumas

Tai, kad pinigų srautai į vieną - Skandinavijos - pusę nenutrūkstamai juda iki šiol, LŽ tvirtina nepriklausomas ekspertas V.Trukšinas. Pasak jo, vien šį balandį į "motinines" įstaigas buvo išvežta beveik 900 mln. litų.

V.Trukšino manymu, galima svarstyti bent kelis tokio sprendimo variantus. Viena vertus, įvertinus, kad padaliniai trijose Baltijos šalyse sudaro vos 1,2 proc. skandinavų bankų turto, galima manyti, kad sprogus ekonomikos burbului šios rinkos jiems tapo nebesvarbios.

"Kitas dalykas, kurį deklaruoja bankai, - kad darbo pinigams Lietuvoje jie nemato. Kyla klausimas, kodėl tada sugriežtintas skolinimas - ar pamačius, kad savo laiku "prisidirbo", priskolino per daug, ar skolintojai tikrai yra stipriai paveikti krizės ir nėra patikimi?" - svarsto analitikas.

Bet kuriuo atveju, V.Trukšino manymu, LB pozicija šioje situacijoje "įdomi". "Žinoma, reikalauti, kad LB reguliuotų pinigų srautus, negalima, tačiau yra būdų bent teikti informaciją. Matyt, ne veltui Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, šiais metais atlikęs LB veiklos 2004-2009 metais tyrimą, paskelbė stulbinančias išvadas. Jose teigiama, kad LB ne tik nieko nepadarė ekonomikos krizės pasekmėms švelninti, bet veikė priešingai! Bet šių išvadų niekam nereikia", - tvirtina ekspertas.

Vyriausybė užsimerkia

Tai, kad Lietuvoje įsitvirtinusios skandinaviškos finansų institucijos kelia grėsmių krašto vystymuisi, praėjusių metų pabaigoje nurodė Europos centrinis bankas (ECB), visoms trims Baltijos valstybėms pataręs griežčiau reguliuoti bankų sektorių, kuriame dabar dominuoja "Swedbank" ir SEB. Kaip vieną iš priemonių ECB nurodė draudimą skolintis užsienio valiuta - taip jau pasielgė Čekija.

Panašų pasiūlymą, konstatavę, kad Švedijos bankai, išprovokavę kreditų bumą Baltijos šalyse, paliko jų gyventojus skursti ir žlugti, šį birželį išsakė Tarptautinio valiutos fondo specialistai.

Tačiau vargu ar galima tikėtis, kad krašto valdžia į šiuos pasiūlymus sureaguos. Jau prieš kelis mėnesius Baltijos ir Šiaurės šalių bankams atstovaujančių asociacijų vadovai tiesiai šviesiai pareiškė - jei bus imtasi rekomenduojamo reguliavimo, tai gali dar sumažinti kredito pasiūlą ir padidinti paslaugų kainą.

Tai, kad Lietuvos Vyriausybė greičiausiai nesiryš imtis priemonių prieš sąlygas diktuojančius bankus, rodo ir LŽ pateiktas premjero patarėjo Mykolo Majausko atsakymas. "Švedijos bankų dalyvavimas Lietuvos bankinėje sistemoje yra labai svarbus stabilumo garantas. Tačiau siekiame, kad Skandinavijos bankai tuo neapsiribotų ir aktyviai remtų perspektyvų Lietuvos verslą bei dalyvautų ekonomikos skatinimo programose", - pareiškė patarėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"