TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Antakalnio ligoninė - gardus rinkimų kąsnis

2012 05 14 6:10

Vilniaus mero Artūro Zuoko ir jo svitos siekis išnuomoti sostinės Antakalnio ligoninę, į kurios atnaujinimą vien iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų investuota 16 mln. litų, vis labiau primena konkrečių asmenų interesams tenkinti parengtą planą, kainuosiantį visiems mokesčių mokėtojams. 

Praėjusios savaitės pradžioje Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės (VUAL), dėl sostinės mero A.Zuoko ir jo šalininkų suregzto šios įstaigos nuomos projekto atsidūrusios didžiulių aistrų sūkuryje, direktorius Adolfas Berūkštis sulaukė gegužės 4-ąją pasirašyto Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus įsakymo. Juo pavesta skubiai, iki gegužės 14-osios, parengti VUAL reorganizavimo sąlygas, tačiau nenurodyta, nei koks reorganizavimo būdas turi būti pasirinktas, nei kokios pozicijos šiuo klausimu laikosi Vilniaus savivaldybė. 

Gegužės 9-ąją V.Klimantavičius parengė naują įsaką. Jame patikslinama, kad A.Berūkštis VUAL reorganizavimo sąlygas turi parengti iki gegužės 21 dienos, taip pat nurodoma, kad pagal jas ši gydymo įstaiga turi būti prijungta prie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės. Po reorganizacijos VUAL veikla bus baigta.

Šis žingsnis, viešumoje sostinės savivaldybės vadovų pristatytas kaip nuolaida Vyriausybei, reikalaujančiai laikytis dar 2009-aisiais priimto nutarimo sujungti tris sostinės Antakalnio rajone veikiančias gydymo įstaigas, o ne nuomoti VUAL, regis, tėra gudrus manevras anksčiau subrandintam sumanymui įgyvendinti.

Mat gegužės 2 dieną Vilniaus savivaldybės taryba, paprastai klusniai pritarianti net fantastiškiausiems mero planams, šį kartą iškrėtė A.Zuokui pokštą - vieno balso persvara atmetė darbo grupės parengtas VUAL nuomos konkurso sąlygas. Be to, pagal įstatymą šis klausimas bent pusę metų nebegalės būti svarstomas iš naujo.

Variklis - rinkimai?

Ligoninės nuomos idėjos oponentai neabejoja, kad toks sostinės tarybos akibrokštas akivaizdžiai sutrukdė siekius VUAL išnuomoti dar iki Seimo rinkimų. Tad sostinės galvoms teko ieškoti kitų būdų savo planams įgyvendinti, o gal - ir partijų kasoms papildyti.

Egzistuojant tokią galimybę gana tiesmukai patvirtino VUAL nuomos konkurso sąlygas rengusiai darbo grupei vadovavęs Vilniaus vicemeras "darbietis" Jonas Pinskus. Dar gegužės 2-osios posėdžio išvakarėse jis žiniasklaidai prasitarė, kad nors miesto taryba ketina "nusileisti Vyriausybei" ir vykdyti ligoninių reorganizaciją, VUAL nuomos planą galėtų įgyvendinti ją perėmusios klinikinės ligoninės vadovas.

Neabejojantis tokia įvykių eiga LŽ pareiškė ir Seimo vicepirmininkas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. "Vilniaus vadovai pusės metų tikrai nelauks. Viskas atsinaujins ne vėliau, kaip po kelių mėnesių. Tai yra A.Zuoko sumanytas "biznis": perimti gerą objektą brangioje žemėje. Be to, ir laiko liko nedaug - rinkimai artėja. Taigi norima viską padaryti greituoju būdu", - aiškino politikas.

Žemė rūpi seniai

VUAL, iki tol valdyta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), į Vilniaus savivaldybės rankas buvo perduota vos prieš pusmetį. Pagrindinė perdavimo sąlyga - įgyvendinti 2009 metų gruodį priimtą Vyriausybės nutarimą dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo. Pagal jį VUAL turi būti sujungta su Vilniaus miesto klinikine ligonine, prie kurios praėjusiais metais jau buvo prijunta Sapiegos ligoninė.

Tačiau dar praėjusių metų vasarą, VUAL tebepriklausant SAM, Vilniaus vicemeru tapęs "darbietis" J.Pinskus prakalbo apie numatomas šios gydymo įstaigos perspektyvas. Ir ne apie nuomą, kaip planuojama dabar, bet apie VUAL pardavimą investuotojams. "Įsivaizduokite, kokie ten pinigai: užtektų ir naujam ligoninės pastatui pastatyti, ir įrangai nupirkti, ir dar liktų savivaldybės skoloms dengti", - savo vizijas dėstė politikas.

1966 metais atidarytoje VUAL šiuo metu veikia Kardiologijos, Vidaus ligų diagnostikos, Neurologijos, Nefrourologijos, Dienos chirurgijos, Medicininės reabilitacijos skyriai, taip pat vieninteliai šalyje Vaikų alergologijos bei Aviacijos centrai, 14 tūkst. pacientų aptarnaujanti poliklinika. Ligoninės teritorijoje iš 490 metrų gylio gręžinio trykšta mineralinis šaltinis, kurio vanduo naudojamas gydomosioms vonioms.

Tačiau didžiausias gydymo įstaigos turtas - 9,3 ha žemės sklypas, esantis itin brangiame sostinės Antakalnio rajone ir jau seniai traukiantis miesto valdžios dėmesį.O A.Zuoko aistra žemės sklypams ir kitokiam nekilnojamam turtui visiems žinoma.

"Galiu pasakyti: dar 2005-aisiais, kai VUAL priklausė Vilniaus apskričiai, mane du kartus buvo pakvietęs taip pat mero pareigas ėjęs A.Zuokas. Kalbėjomės, kaip būtų, jeigu galvotume apie Antakalnio gydymo įstaigų sujungimą, galbūt "išlaisvinant" mūsų, galbūt - miesto universitetinės (dabar klinikinės) ligoninės, taip pat turinčios 8 ha sklypą, teritoriją. Samprotavome, kad už mūsų ligoninės žemės sklypą būtų galima pastatyti ligoninę, gal net modernesnę, kitoje miesto vietoje. Taigi žemė ponui A.Zuokui rūpi jau seniai", - dėstė VUAL vadovas A.Berūkštis.

Skubūs sprendimai

Prieš pat praėjusias Kalėdas Vilniaus savivaldybei perėmus VUAL, seniai kurtas planas įgavo pagreitį. Šių metų kovo 9 dieną meras A.Zuokas sudarė darbo grupę, turinčią parengti ligoninės nuomos konkurso sąlygas. Tiesa, pats A.Zuokas liko šešėlyje - vos per kelias savaites, iki kovo 26-osios, darbą atlikti turėjusios grupės vadovu buvo paskirtas ištikimu mero šalininku tapęs vicemeras J.Pinskus.

Apie kuriamą projektą nebuvo informuota nei Vyriausybė, nei SAM, nei VUAL administracija. A.Berūkštis apie planus nuomoti kelis dešimtmečius jo puoselėjamą ligoninę sužinojo tik iš žiniasklaidos.

Dar labiau direktorius nustebo, kovo 23-ąją vykusiame VUAL stebėtojų tarybos posėdyje išgirdęs Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vadovo Gintaro Žandaravičiaus ištartus žodžius, kad netrukus ligoninė bus nebe viešoji, o privati įstaiga.

Sunerimęs A.Berūkštis kreipėsi į Vilniaus merą, informavo SAM bei Seimo Sveikatos reikalų komitetą (SRK). Tik po to A.Zuokas teikėsi atvykti į ligoninę.

"Mero paklausiau, koks bus mūsų ligoninės ir joje dirbančių žmonių likimas. A.Zuokas ramiai paaiškino, kad sąlygos dar neparuoštos. Bet paprašė, kad nuraminčiau darbuotojus: esą perėjusieji į išnuomotą įstaigą ateityje tuo net džiaugsis, o tiems, kurie nenorės pereiti, bus išmokėtos kompensacijos, - LŽ pasakojo A.Berūkštis. - Nemanau, kad meras nežino Darbo kodekso, bet vis dėlto jam priminiau, kad iš 140 VUAL gydytojų maždaug 50 yra pensinio amžiaus. Vyresnių žmonių nemažai yra ir tarp seselių, slaugytojų. Jie, čia dirbantys 20 metų, turi teisę į gana nemažą išeitinę kompensaciją, kuri pagal ligoninės kolektyvinę sutartį dar turi būti 1,5 karto indeksuojama. Pinigų, sakiau, kompensacijoms jūs, mere, galbūt ir surasite. Bet tikrai nerasite iš karto tokio skaičiaus gydytojų ir seselių, taigi, ligoninės darbą paralyžiuosite. Jei siekiama būtent šito - tada pirmyn."

Ateitis - lyg šilumos tinklų

Kas laukia VUAL, jei planas ją išnuomoti išdegtų, geriausiai atskleidė Vilniaus tarybos narys ir aktyvus A.Zuoko šalininkas Algimantas Vakarinas, einantis Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, prie kurios turi būti jungiama A.Berūkščio vadovaujama įstaiga, direktoriaus pavaduotojo pareigas. 

Pasak A.Vakarino, prasiskolinęs Vilnius neturi lėšų investicijoms į VUAL, o nuomos modelis sostinėje jau yra pasiteisinęs - kaip Vilniaus šilumos tinklų, kurie yra perleisti koncernui "Dalkia", atveju. Ten, esą, nors ir ne viskas idealu, bet šilumos ūkis veikia gerai, investicijos užtikrinamos, o gausiai žeriami priekaištai - politizuoti.

Vicemero J.Pinskaus vadovaujama darbo grupė, tiesa, VUAL nuomą bando populiarinti ne tokiais kontroversiškais palyginimais. Dar prieš mėnesį Seimo SRK posėdyje "darbietis" aiškino, kad VUAL ketinama išnuomoti užsienio bendrovei (anksčiau kalbėta apie Šveicarijos ar Vokietijos investuotojus), kuri galėtų pritraukti privačių pacientų iš kitų šalių, taip įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę turizmo plėtros programą, kurios viena prioritetinių sričių - sveikatos turizmas.

Be to, pasak J.Pinskaus, ligoninė būtų išnuomota tik 25 metams, o paskui visas turtas grįžtų miestui. VUAL darbuotojai išsaugotų darbo vietas, jokie su gydymo veikla nesusiję objektai ligoninės teritorijoje nebūtų statomi, be to, būsimieji nuomininkai turėtų į ligoninę investuoti 40 mln. litų, ir visos šios permainos miestui, taigi, ir mokesčių mokėtojams, nieko nekainuotų.

Tokie rožiniai Vilniaus vicemero pažadai kelia daug klaustukų. Visų pirma - ar tikrai J.Pinskus skaitė dokumentus, kurių autoriumi nurodoma jo vadovauta darbo grupė. Juk parengtose sąlygose juodu ant balto parašyta: būsimasis nuomininkas "įsipareigoja be darbuotojų kaltės savo iniciatyva neatleisti darbuotojų vienus metus nuo sutarties įsigaliojimo momento". Kas laukia VUAL specialistų pasibaigus nurodytam terminui, Vilniaus galvos kukliai nutyli.

Įpareigojimų investuoti nėra

Dar daugiau abejonių kelia J.Pinskaus nuolat minimos 40 mln. litų būsimosios investicijos. Bent jau konkurso sąlygose jokio įpareigojimo, kad būsimieji nuomininkai VUAL atnaujinti turės skirti tokią sumą, nėra.

Jose tik numatyta, kad būsimasis nuomininkas per pastaruosius 10 metų turi turėti "ne mažiau kaip vienos sveikatos priežiūros įstaigos (ne mažiau kaip 300 vietų ligoninės) pertvarkymo ir administravimo patirtį, kai investicijos siekia ne mažiau kaip 40 mln. litų".

"Kaipgi vicemeras gali žinoti, kad būsimieji nuomininkai žada į VUAL investuoti 40 mln. litų, jeigu konkursas jiems parinkti dar neįvyko? - stebisi A.Berūkštis. - Tokios kalbos lyg rodytų, kad konkurso dokumentai parengti kažkam konkrečiai, o gal net ir paties investuotojo. Tikriausiai yra kokia nors bendrovė, turinti ryšių su užsieniu, su kuria jau yra sutarta."

Žinios - iš merienės

Kalbų, kad VUAL rengiamasi perleisti konkretiems asmenims, neslepia girdėjęs ir Seimo SRK pirmininkas Antanas Matulas. Politiko teigimu, tokias diskusijas dar paaštrino Vilniaus mero žmonos Agnės Zuokienės, taip pat priklausančios parlamentiniam SRK, vieno posėdžio metu paskelbti nuomos konkurso sąlygų duomenys, kurių nežinojo net šias sąlygas esą rengęs J.Pinskus.

Būtent tuo metu A.Zuokienė prabilo, kad išnuomotoje ligoninėje gali atsirasti ir onkologijos skyrius, taip kolegoms sukeldama asociacijas su mūsų krašte privačiai besidarbuojančia šios srities įžymybe, susijusia ir su grožio chirurgijos verslu. 

"Mano galva, VUAL likimas yra jau seniai nuspręstas, ir kiek mes beposėdžiautume, savivaldybė padarys taip, kaip jai reikia. Man susidaro įspūdis iš kruopščiai parengtų dokumentų, kad savivaldybės viršūnėlėms jau seniai žinomas būsimasis ligoninės nuomininkas", - tuo metu neištvėrė Seimo SRK narė Dangutė Mikutienė.

Beje, A.Zuokienė kitiems parlamentarams tuo metu atskleidė ir tai, kad VUAL nuomos projektą rengiantis jos vyras su komanda nesidrovės įlįsti ir į valstybės, tai yra visų mokesčių mokėtojų kišenę. Pasak politikės, dalį privatininkams išnuomotos VUAL išlaidų kompensuos užsienio medicinos turistai, o dalis bus dengiama... iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, nors paprastai valstybė privačioms gydymo įstaigoms pinigų nežarsto.

Ciniškas užvaldymas

"A.Zuoko pasirinktas būdas užvaldyti ligoninės turtą, visiškai nesiskaitant nei su jos darbuotojais, nei su paslaugų neteksiančiais vilniečiais, nei su Vyriausybės bei Seimo nuomone, yra chamiškas ir ciniškas. Tačiau galbūt jis atvers žmonėms akis, kad mero deklaruojami geri darbai negali būti daromi tokiomis priemonėmis", - stebisi Seimo SRK pirmininkas A.Matulas. 

Jis, kaip ir kiti sostinės valdžios oponentai, svarsto, kokių tikslų vedamas A.Zuokas ir jo svita taip aktyviai siekia į privačias rankas perduoti VUAL.

"Mano manymu, kai kuriems žmonėms rūpi ne ligoninė, bet aplink ją esanti 9 ha teritorija. Iš tiesų, ji labai didelė, ir tikrai galima būtų kelti klausimą, ar ne racionaliau dalį žemės parduoti, taip pritraukiant investicijas. Tačiau tam tereikėtų miesto tarybos sprendimo - kam, siekiant žemės, eiti aplinkiniu keliu ir naikinti ligoninę?", - LŽ aiškino politikas.

A.Matulas neatmeta galimybės, kad savivaldybės vadovų veiksmų tikslas gali būti pati ligoninė, į kurios atnaujinimą pastaruoju metu investuota 16 mln. litų Europos Sąjungos ir Norvegijos fondų lėšų.

"Juk, tarkime, miesto pakraštyje esančios apleistos Tyzenhauzų slaugos ligoninės, kuriai tikrai reikia investicijų, nuomoti kažkodėl nebandoma, bet taikomasi į naujai renovuotas patalpas", - stebėjosi A.Matulas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"