TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Antikorupciniam švietimui trūksta dėmesio ir lėšų

2013 04 09 6:01
A.Bilotaitė: "Kokia gali būti antikorupcinė kontrolė, kai valdantieji patys tiria savo veiklą?" /LŽ archyvo nuotrauka

Su Seimo Antikorupcijos komisijos nare, parlamentinės grupės "Už Lietuvą be korupcijos" pirmininke konservatore Agne Bilotaite kalbamės apie priežastis, trukdančias kovoti su korupcija.

- Seimo valdyba yra sudariusi darbo grupę Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo pataisoms parengti. Kas verčia taisyti šį teisės aktą?

- Praėjusios kadencijos Seimui pataisius antikorupcinius įstatymus radosi poreikis patikslinti parlamento Antikorupcijos komisijos statusą. Numatyta apibrėžti komisijos vietą parlamentinės kontrolės sistemoje, įteisinti taip, kad ji būtų ne popierinė, o veiktų realiai. Priklausau darbo grupei, kuriai pavesta pateikti minėto įstatymo pataisas. Kol kas tik pradėjome veiklą, išsikėlėme tam tikras užduotis. Pataisas turime pateikti iki liepos.

- Esate raginusi keisti 10 metų Lietuvoje galiojantį Vyriausybės nutarimą, kuris numato, kaip atlyginama asmenims už suteiktą vertingą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikaltimus, jeigu jais padaroma žalos valstybei. Kuo jis blogas?

- Kad gautum atlygį už suteiktą informaciją, turi būti įgyvendintos dvi sąlygos. Tačiau, kaip rodo patirtis, jos ne tokios paprastos, nes per tuos metus, kai nutarimas galioja, atlygio už suteiktą vertingą informaciją nėra gavęs nė vienas žmogus. Iškalbingą statistiką pateikia Generalinė prokuratūra: 2012 metais pirmos instancijos Lietuvos teismuose už korupcinius nusikaltimus buvo nuteisti 697 asmenys, iš jų 548 - dėl papirkimo (taigi nėra turtinės žalos valstybei, o apie nusikaltimą beveik visais atvejais praneša papirkinėjami pareigūnai). Iš likusių bylų (kyšininkavimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimas) vos penkiose konstatuota valstybei ar savivaldybei padaryta turtinė žala. Kokia tikimybė, kad tarp jų bus bylų, išspręstų piliečių suteiktos vertingos informacijos pagrindu? Beveik nulinė. Kaip per diskusiją Seime pripažino Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai, kasmet maždaug iš 1200 gyventojų pranešimų apie korupcinę veiką tik apie 10 proc. jų suteikia realų pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, o teismus pasiekia vos 8-10 tokių tyrimų pagrindu atsiradusių bylų. Parlamentinė grupė "Už Lietuvą be korupcijos" kreipėsi į Vyriausybę ir pasiūlė panaikinti esamos redakcijos nutarimą bei priimti naują, realiai įgyvendinamą ir veikiantį, kad asmenys, pranešę apie korupcinius nusikaltimus, tiksliai žinotų, kas jų laukia ir kokio atlygio galėtų tikėtis. Gavome atsakymą, kad Vyriausybė sudarė darbo grupę ir pavedė jai išsiaiškinti nutarimo keitimo galimybes.

- Kokių veiklos planų ar idėjų turi jūsų vadovaujama parlamentinė grupė?

- Artimiausiu metu ketiname registruoti įstatymų, reglamentuojančių antikorupcijos komisijų veiklą savivaldybėse, pataisas. Teko aplankyti nemažai savivaldybių ir įsitikinti, kad rajonuose egzistuoja labai skirtingi tokių komisijų sudarymo modeliai. Vienose savivaldybėse jos sudarytos iš tarybos narių, kitose - iš administracijos, dar kitose pasirinktas mišrus variantas. Tačiau didžiausia problema, kad ne visur šios komisijos vairą valdantieji perleidžia opozicijos atstovams. Argumentas - tokios nuostatos nėra Vietos savivaldos įstatyme. Tai visiškai nelogiška. Kokia gali būti kontrolė, kai valdantieji patys tiria savo veiklą.

Ketiname atidžiau panagrinėti ir kai kurias sveikatos sistemos sritis, ypač neįgalumo nustatymo reikalus. Čia matome daug bėdų.

- Kas, jūsų nuomone, šiuo metu dar trukdo sėkmingai kovoti su korupcija?

- Didžiulė mūsų valstybės bėda - problemos viešųjų pirkimų srityje, ypač kai tai susiję su statybų sektoriumi. Be to, nors praėjusios kadencijos Seimas sugriežtino bausmes už korupcinius nusikaltimus, teismams palikta alternatyvi pasirinkimo galimybė tarp baudos ir laisvės atėmimo. Kaip rodo analizė, dauguma tokių teisiamųjų gana lengvai išsisuka - sumoka ne itin didelę baudą. Dar vienas prioritetinis dalykas, kuriam būtina skirti daugiau valstybės dėmesio ir lėšų, - antikorupcinis švietimas. Padėtį šioje srityje pavadinčiau kritine.

Seimo narę kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"