TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Antrasis Lietuvos pažeminimo aktas

2012 03 15 6:01

1938 metų kovo 17 dieną okupuoto Vilniaus Gedimino prospektu marširavę lenkų pulkai skandavo: "Na Litwę! Marszal, daj nam Kowno!" ir žadėjo net ginklu paremti Lietuvai tėkštą Lenkijos ultimatumą. Poryt, kovo 17-ąją, lietuvių istoriniam atminimui skaudžią dieną, protesto prieš Švietimo įstatymą priedanga įtampą tarp lietuvių ir lenkų kurstantys populistai, nuolankiai sutinkant Lietuvos valdžiai, Gedimino prospekte vėl demonstruos savo galią.

"Tai dar viena Valdemaro Tomaševskio (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas, europarlamentaras - red.) provokacija, - neabejoja Atkuriamojo Seimo narys, buvęs Lietuvos lenkų lyderis, nuoširdus Lietuvos mylėtojas Ryšardas Maceikianecas. - Kuo čia dėtas Švietimo įstatymas ar lenkų mokytojai?! Pedagogai tupi kaip triušiai, ir daro tai, ką pasako V.Tomaševskis. Manau, kovo 17-oji akcijai buvo parinkta neatsitiktinai. Jos organizatoriai turi gerų patarėjų."

Artūro Zuoko vadovaujamai Vilniaus savivaldybei maloniai sutikus, šeštadienį Nepriklausomybės aikštėje rinksis ir Gedimino prospektu žygiuos LLRA ištikimo Lietuvos lenkų mokyklų streiko komiteto (LLMSK) suburti pedagogai, o kartu su jais - iš Varšuvos ketinantys atvažiuoti Lenkijos ultranacionalistai, kurie žada padėti tautiečiams Lietuvoje "apginti lenkišką švietimą". Tą pačią dieną Nepriklausomybės aikštėje už teisingumo atkūrimą piketuosiančius nepriklausomos Lietuvos piliečius, suburtus visuomenininkų judėjimo "Už teisingumą" vienijamų Kovo 11-osios akto signatarų ir Sausio 13-osios savanorių parlamento gynėjų, sostinės savivaldybė bandė nugrūsti į negrįstą automobilių aikštelę už Seimo rūmų.

Plačiai išreklamuotos LLRA remiamos akcijos dalyviai nepriklausomos Lietuvos sostinės Gedimino prospektu - atsitiktinai ar ne - marširuos tą pačią dieną, kaip ir 1938 metų kovo 17-ąją skaudų antausį mūsų kraštui trenkusios prieškario Lenkijos pajėgos, rėmusios savo valstybės iniciatyvą pažeminti ir savo valiai pajungti tuo metu neutralią, todėl be draugų likusią Lietuvą.

Jėgos teisė

1938 metų kovo 11-osios naktį prie Lietuvos ir Lenkijos administracijos linijos kilo incidentas. Pasienyje įvykus pareigūnų susišaudymui buvo sužeistas ir vėliau mirė lenkų kareivis, perėjęs administracijos liniją ir šovęs į mūsų pasienio policininką. Jau tą pačią dieną iš Lenkijos ėmė aidėti prieš Lietuvą nukreipti šūkiai.

Kovo 11-17 dienomis Varšuvoje, Krokuvoje, Lvove, Poznanėje, taip pat okupuotame Vilniuje prasidėjo antilietuviškos demonstracijos. Po visą Lenkiją akimirksniu pasklido šovinistiniai šūkiai: "Marsz, marsz do Kowna!" ("Marš, marš į Kauną!"), "Na Litwę! Marszal, daj nam Kowno!" ("Į Lietuvą! Maršale, duok mums Kauną!")

Kovo 12-osios vakarą Vilniuje pasirodė ekstra leidiniai: "Kauno satrapai žudo mūsų kareivius". Kovo 13-ąją "Kurjer Wilenski" išspausdino Liemieszo straipsnį "Austrijos-Vokietijos pamoka ir Lenkijos-Lietuvos gėda". Lenkų spauda ragino Varšuvą pasimokyti iš Berlyno (būtent tuo metu vokiečiai įsiveržė į Austriją) ir daryti žygius, kad būtų atkurta Lenkijos ir Lietuvos unija. Šie įvykiai, taip pat pasklidusi žinia, jog Lenkija rengia ultimatumą Lietuvai, ne juokais sujaudino kitas pasaulio valstybes. Vis akivaizdžiau buvo matyti, kad lenkai gali pasekti Hitlerio pavyzdžiu, o tai savo ruožtu grėsė visuotinio karo Europoje pradžia.

1938-ųjų kovo 17 dieną Lenkija iš tiesų įteikė Lietuvai ultimatumą. Kitos Europos šalys laikėsi neutralios pozicijos, todėl Lietuva kovo 19-ąją buvo priversta sutikti su galingesnio kaimyno reikalavimais: atnaujinti diplomatinius santykius su Lenkija, paskirti generalinį konsulą Vilniuje. Taip buvo patenkintas neišsakytas, bet aiškiai numatomas Lenkijos siekis, kad Lietuva atsisakytų Vilniaus krašto ir oficialiai pripažintų jį Lenkijos teritorija.

Lenkijos ultimatumas tapo pirmuoju iš visos virtinės Lietuvos pažeminimų. Istorikas Algirdas Jakubčionis rašė: "1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, taip sudariusi savotišką precedentą priiminėti ultimatumus. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija ir Lietuva neteko dalies savo teritorijos (Klaipėdos krašto - red.). 1940-ųjų birželio 14 d. Sovietų Sąjunga įteikė ultimatumą ir Lietuva neteko valstybingumo."

Dar vienas įžeidimas

Kovo 11-osios akto signataras, vienas visuomenininkų grupės "Už teisingumą" lyderių Romualdas Ozolas šią savaitę išplatino viešą kreipimąsi į valstybės vadovus, prašydamas imtis priemonių, kad "provokacinis Lenkijos ultimatumo Lietuvai metinių minėjimo Vilniuje renginys" neįvyktų, bet jo niekas neišgirdo. "Panašūs vojažai, turintys aiškiai antilietuviškai antivalstybinį pobūdį, negali būti Lietuvon įleidžiami apskritai, o ypač kovo 17 dieną: jų apeliavimas į brutalųjį imperialistinį išpuolį prieš Pirmąją Respubliką pernelyg akivaizdus", - rašė signataras.

Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys svarstė, jog Lietuvos piliečiai, kad ir kokios kilmės būtų, turi teisę protestuoti prieš jiems nepatinkančius savo valdžios sprendimus. "Bet iš anksto pasirinkta tokio protesto data - kovo 17-oji, Lenkijos ultimatumo data, - neatrodo simpatiškai. Ta diena, 1938 metų kovo 17-oji, yra Lietuvos valstybės pažeminimo data. Šios dienos pasirinkimas protesto akcijai kelia iš tiesų labai neigiamas emocijas Lietuvos visuomenei ir istorinę atmintį turinčiai lietuvių tautai, o planuojamas žygis nuteiks nemaloniai brolių lenkų atžvilgiu", - apgailestavo D.Kuolys.

Abejonių dėl protesto akcijos datos neslepia net V.Tomaševskio simpatiku laikomas Nepriklausomybės Akto signataras, premjero Andriaus Kubiliaus visuomeninis patarėjas Česlovas Okinčicas. "Nors galima pateisinti patį akcijos faktą, jos data kelia daug abejonių. Reikia suprasti ir lietuvių tautą, ir mūsų istorinius nesutarimus. Tad dar aitrinti tą klausimą, nemanau, kad buvo protingas sprendimas", - kalbėjo įtakingas lenkų bendrijos atstovas.

"Prie ko čia datos?"

"Mintis, kad įvykių datų sutapimas gali būti neatsitiktinis, yra visiškai natūrali. Žinant istorijos kontekstą, žinant apie dabartinių santykių įtampą, manau, iniciatoriai, kurie parinko datą, tai padarė sąmoningai", - įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas istorikas Arvydas Anušauskas.

Renginio organizatoriumi - tiesa, neoficialiu - įvardijamas LLRA lyderis V.Tomaševskis bet kokių datų sutapimų kratosi, teisingiau, tvirtina apie juos nežinojęs. "Nežinau, kada, kas ir kam paskelbė ultimatumą. Tai žinoma data? Kiekviena diena yra kokia nors data. Prie ko čia kažkokios senos datos? Kiek žinau, Švietimo įstatymas priimtas kovo 14 dieną, prieš metus. Tai jo metinės. Jūs suprantate, kas yra metinės? Tai prie ko čia kažkokie geopolitiniai įvykiai, aš nelabai suprantu?" - karščiavosi LLRA lyderis.

Vis dėlto V.Tomaševskis turi sąsajų su kovo 17-osios mitingo organizavimu, ir net labai didelių. Tai patvirtina savo noru ar dėl nesupratimo akcijos priedanga tapusios Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, kalbėdamas apie eitynių organizatorius - tarp jų ir V.Tomaševskį, kuris esą užtikrino, kad žinia apie ultranacionalistus, planuojančius kelionę į Vilnių, - laužta iš piršto.

Tikėti, kad atvykėlių iš Lenkijos, sunkiai sutramdomų net šios šalies pareigūnų, Gedimino prospekte nebus - vėlgi sunku. Mat tuo akivaizdžiai netiki pats LLMSK koordinatorius Albertas Norvoišas. "Jie (Lenkijos nacionalistinių organizacijų atstovai - red.) su mumis atvažiavimo nederino. Bet uždrausti atvykti irgi neturime teisės. Jie, tarkime, yra tokie patys Europos Sąjungos piliečiai kaip ir mes", - kalbėjo oficialus renginio organizatorius.

Be istorinės atminties

Nerimo ar širdgraužos būsimasis renginys nekelia tik istorinę atmintį praradusiai Vilniaus savivaldybei, vadovaujamai A.Zuoko. To paties A.Zuoko, kuris savo interneto puslapyje viešai paskelbė, kad nedalyvaus Kovo 11-osios eitynėse dėl skelbiamo šūkio "Lietuva - lietuviams, lietuviai - Lietuvai!" Ir kuris nė kiek neprieštaravo sprendimui leisti LLRA globojamas eitynes Gedimino prospektu istoriškai jautrią dieną, taip palaimindamas renginį, galintį tapti dar vienu antausiu Lietuvai.

Vilniaus savivaldybės ramybės užliūliuota sostinės policija taip pat neketina imtis papildomų priemonių, nebent gautų signalą iš "kitų struktūrų", su kuriomis esą bendradarbiaujama. Kaip bendradarbiaujama - nežinia, nes reikalo informuoti Lietuvos piliečius apie galimas grėsmes tos struktūros nemato. Ar duomenis, kas ir kokiais tikslais rengia provokacijas primenančias akcijas, gauna bent valstybės vadovai - taip pat paslaptis. LŽ apie tai bandė teirautis prezidentės patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jono Markevičiaus, tačiau į intrigų vidaus politikoje pynimą pasinėręs pareigūnas taip ir nerado laiko atsakyti.

Visuomenininkas D.Kuolys tvirtina, kad besiklostančioje įtemptoje situacijoje tos "struktūros" - Valstybės saugumo departamento (VSD) - dalyvavimas yra net nepageidaujamas. "Būtų gerai, jog šiuo atveju VSD neužsiiminėtų provokacijomis, nes jau daugelį metų stebime, kad ši institucija nevengia manipuliuoti nei etniniais klausimais, nei neofašistiniais lozungais. Būtų gerai, kad VSD nesikištų į socialinius procesus neteisinėmis priemonėmis, ką neretai daro, nesiimtų provokacijų ir jų neskatintų, kaip buvo įpratęs iki šiol", - mano visuomenininkas.

Lenkų bendruomenės atstovas R.Maceikianecas įsitikinęs, kad tokių provokacijų, kaip, jo manymu, planuojama kovo 17-ąją, turėtų neleisti ne teisėsaugos struktūros, bet valstybės vadovai. "Tik prisibelsti iki jų šiuo metu neįmanoma", - apgailestauja buvęs Seimo narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"