TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apdovanoti Lietuvos nepamiršę mokslininkai

2014 11 04 17:30
A. Marchertas,  L. Balodė, K. Korzeniewska–Wolek, R. Stepanauskas Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Jau aštuntą kartą keturi užsienyje gyvenantys lietuviai lapkričio 4-osios vakarą už mokslinius pasiekimus bei bendradarbiavimą su Lietuva apdovanoti Švietimo ir mokslo ministerijoje.

„Garbė tarnauti Lietuvai“, – sakė apdovanojimą atsiėmusi kalbininkė prof. Laimutė Balodė, be daugelio kitų disciplinų dėstanti ir lituanistiką Latvijos bei Helsinkio universitetuose. Virš 250 publikacijų paskelbusi mokslininkė, dėstanti baltistiką daugiau nei 30 metų dėkojo Lietuvai, kad jos neužmiršo, mat ji tikrai neužmiršusi, nors gyvena ne čia jau per 40 metų. Kalbos profesorę lydėjo nuo pat vaikystės Sibire, kur augo lietuvio ir latvės šeimoje. Be dviejų gimtųjų kalbų kalbėjo ir rusiškai, nes tokia buvo jos aplinka, vaikystėje net ir buriatiškai, mat bičiuliavosi su mergaitėmis iš Buriatijos. Antrame klasikinės filologijos kurse išvyko į Rygą, kur apsigynė disertaciją ir liko dirbti. Su kolegomis Latvijos universitete įkūrė Lituanistikos centrą, veikiantį jau daugiau nei 10 metų, sudarė lietuvių-latvių žodyną. Viena geriausių baltų tikrinių vardų specialisčių pasaulyje laikoma moteris šiuo metu gyvena tarp Rygos ir Helsinkio.

Kitas laureatas – Šiaurės Ilinojaus universiteto profesorius emeritas Algirdas H. Marchertas ne tik konsultavo Nacionalinę Argonne laboratoriją JAV branduolinių reaktorių saugumo klausimais bei modeliavo Ignalinos reaktoriaus konstrukcijų saugumą, bet ir prisideda prie Lietuvos istorijos populiarinimo. Su kolega Vytautu J. Černiumi jie ėmėsi organizuoti istoriko Broniaus Makausko knygos „Lietuvos istorija“ leidimą anglų kalba – su priedu, kuriame žmonių atsiminimai apie laikotarpį nuo sovietmečio pradžios iki Nepriklausomybės. Profesorius A. Marchertas sakė 13 tūkst. litų premiją skirsiąs šios knygos leidybai JAV bei persiuntimui į Lietuvą.

Bigelovo okeanografijos laboratorijoje dirbantis suvalkietis biologas dr. Ramūnas Stepanauskas yra vienas pagrindinių vienaląsčių genomikos specialistų pasaulyje. Ekologijos mokslų daktaras aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančios asociacijoje „Futura Scientia“, rūpinasi tarptautinėmis stažuotėmis jauniesiems Lietuvos tyrėjams. Laureatas džiaugėsi, jog Švietimo ir mokslo ministerija nori palaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiais mokslininkais ir teigė, jog gavo apdovanojimą pačiu laiku, mat netrukus ši premija taps atgyvena. Vis daugiau jaunų žmonių studijuojant užsienyje šis apdovanojimas nebeteks prasmės, sakė R. Stepanauskas. Mokslininkas linkėjo, kad svetur moksline veikla užsiimantys rastų kelius grįžti į Lietuvą ir tokie atvejai nebebūtų išimtiniai.

Baltstogės universiteto docentė, sociologijos daktarė Katarzyna Korzeniewska–Wolek, Krokuvos Jogailaičių universitete įkūrusi Lietuvos studijų centrą, yra ne tik Lenkijoje bei už jos ribų pripažinta mokslininkė. Ji daug nuveikusi tyrinėjant šiuolaikinės Lietuvos istoriją bei kultūrą, į tyrimus įtraukusi ir daugybę lenkų mokslininkų, studentų. Renginio metu ji kalbėjo ne apie savo darbus, o apie tai, kas dar nepadaryta. Išskyrė tris užduotis. Pirma – kad Lietuvos lenkams, atvykusiems į Lenkiją studijuoti, būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos atstovauti savo šaliai, būti jos ambasadoriais. Antra – kad lenkai ir lietuviai drauge tyrinėtų ne tik seną istoriją, bet ir einamuosius reikalus. Kaip sakė laureatė, kalbamasi tik apie seniai mirusius žmones, o ne šiuolaikinę politiką. Kodėl apie europietiškumą diskutuojama su britais ar švedais, klausė ji: „esame artimesni vieni kitiems nei norime pripažinti“. Trečia – lituanistikos ekspansija Lenkijoje.

Švietimo ir mokslo ministerija sulaukė 18 kandidatūrų premijai gauti. Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, o laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų. Pastarosios atstovė Lietuvoje Vida Bandis sveikindama laureatus renginio metu sakė, kad šis įvertinimas rodo mažos tautos potencialą. Viceministras Rimantas Vaitkus pažymėjo, jog laureatai – įkvėpimas Lietuvos jaunimui bei galimybė bendradarbiauti.

Apdovanotieji mokslininkai, pristatydami pasiekimus visuomenei, skaito viešas paskaitas. Apie latvių asmenvardžius prof. L. Balodė Vilniaus universitete jau pasakojo pirmadienį. Rytoj Vilniuje galima pasiklausyti dviejų laureatų: 14 val. Gamtos tyrimų centro posėdžių salėje dr. R. Stepanausko paskaita „Vienos ląstelės genomika: kalbinami po vieną mikrobai prabyla“, o 14.40 val. Mykolo Romerio universiteto centrinių rūmų 408 auditorijoje doc. K. Korzeniewska-Wolek kalbės apie socialinę atmintį ir pasipriešinimą XX a. 8–9 dešimtmečio Lietuvoje. Ketvirtadienį Lietuvos energetikos instituto Didžiojoje posėdžių salėje, Kaune, galima susitikti su profesoriumi emeritu A. Marchertu ir išgirsti jo paskaitą „Kaip aš tapau „Tarybų Sąjungos atstovu“ Amerikoje“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"