TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apeliacinis teismas M. Misiukonio byloje apklausė signatarą A. Endriukaitį

2015 04 22 11:42
Marijonas Misiukonis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotrauka

Lietuvos apeliacinis teismas byloje, kurioje dėl partizano žūties kaltinimai genocidu pateikti pirmajam Lietuvos vidaus reikalų ministrui po nepriklausomybės atkūrimo, buvusiam KGB darbuotojui Marijonui Misiukoniui, trečiadienį liudytoju apklausė Nepriklausomybės akto signatarą, parlamentinės komisijos KGB veiklai tirti narį Algirdą Endriukaitį.

Apklausti liudytoją prašė byloje žuvusio partizano Antano Kraujelio sesuo Janina Šyvokienė, kuri byloje pripažinta nukentėjusiąja. M.Misiukonis tam prieštaravo, A.Endriukaitė pavadinęs „bylos iniciatoriumi“ ir „propagandos ruporu“.

Liudytoju apklaustas A.Endriukaits priminė, kad KGB Seimas yra pripažinęs nusikalstamas organizacija.

„Kyla problema - kokioje valstybėje gyvename šiandien, jeigu pripažįstame nusikaltimos organizacijos visus judesius ir veiksmus. Tai viskas gražu? Man, kaip politiniam kaliniui, kyla klausimas, kaip mes jaučiamės, kaip jaučiausi Panevėžio teisme. Šitie dėstymai neatitinka nei teisinės, nei politinės, nei istorinės prasmės. (...) Krata yra nusikalstamos grupės, nėra ką įvilkinėti į teisę, nusikalstama organizacija gali daryti tik nusikalstamus darbus“, - teisme sakė A.Endriukaitis.

A.Endriukaitis sakė neturįs klausimų M.Misiukoniui, išskyrus vieną - kur paslėptas partizano kūnas, nes tas, kuris surašo atpažinimo aktą, turi žinoti, kur guli lavonas.

„Mes neturim didžiausio keršto. Jeigu padarei klaidą - reikalingas jų pasakymas, pripažinimas ir atgaila“, - sakė buvęs politinis kalinys. A.Endriukatis minėjo, kad politinių ir tremtinių organizacijos ne vienam susirinkime kalbėjo apie išteisinamąjį nuosprendį M.Misiukoniui.

Vienintelio liudytojo apklausa buvo baigtas įrodymų tyrimas, vėliau pasisakė valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius ir nukentėjusioji J.Šyvokienė.

Prokuroras savo kalboje pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas padarė „akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas“ ir prašė Apeliacinio teismo tenkinti prokuratūros skundą.

Panevėžio apygardos prokuratūra siekia, kad buvęs KGB darbuotojas M.Misiukonis būtų pripažintas kaltu dėl genocido, nes yra susijęs su paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūtimi. Prokuroras prašo įkalinti M.Misiukonį šešerius su puse metų.

Panevėžio apygardos teismas pernai A.Misiukonį išteisino, konstatavęs, kad partizano žūties metu nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę už nusikaltimą, kurios padarymu kaltinamas M.Misiukonis. Anot teismo, būdamas KGB jaunesniuoju leitenantu M. Misiukonis nesprendė A.Kraujelio likimo ir neturėjo tam jokios įtakos.

Nukentėjusioji J.Šyvokienė sakė, kad A.Kraujelis yra tautos didvyris ir duotos priesaikos partizanas nesulaužė.

Moteris sakė, kad dabar visi turėtų dėti pastangas, kad tokia situacija Lietuvoje daugiau nepasikartotų.

Kitas posėdis vyks gegužės 8 dieną, jame pasisakys M.Misiukonis ir jo advokatas.

M.Misiukonis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 1990-1992 metais. Jis teisme yra sakęs, kad sovietų pareigūnai A.Kraujelio ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio.

Byla kelerius metus buvo sustabdyta laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo. Pernai kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai turi įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.

Panevėžio teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano A.Kraujelio žūties, devyni iš jų yra mirę.

2000 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus M.Misiukonį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Tuomet prezidentas teigė, kad apdovanojimas skirtas už tarnybą pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais. Šis sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų.

A.Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų. Jis veikė iki 1965 metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi, nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra paskelbęs, kad nėra jokių įrodymų, jog A.Kraujelis būtų žudęs taikius gyventojus, kaip teigė KGB.

M.Misiukonis savo kaltę kategoriškai neigia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"