TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apeliacinis teismas paskelbė dar vieną pertrauką genocido byloje

2016 03 31 15:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė trečią pertrauką buvusio KGB darbuotojo 82 metų Iljos Vorobjovo byloje, kurioje jis kaltinamas genocidu, nes dalyvavo 1956 metais sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą.

Teisėjų kolegija ketvirtadienį nusprendė palaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) plenarinės sesijos nutarties kito buvusio sovietų saugumo pareigūno Stanislovo Drėlingo byloje. Jis taip pat dalyvavo partizanų vado ir jo žmonos sulaikymo operacijoje, už tai buvo nuteistas kalėti. LAT savo nutartį skelbs balandžio 5 dieną.

„Praeitą kartą nebuvo vertimo į lietuvių kalbą, po Naujųjų atsirado vertimas. Gauta duomenų, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjama kasacine tvarka byla pagal S.Drėlingo skundą dėl apkaltinamojo nuosprendžio. Balandžio 5-ąją bus sprendimas. Informacija tokia. Ar galime tęsti po pertraukos?“ – posėdžio pradžioje teiravosi teisėjas Linas Žukauskas.

Prokuroras Sergejus Stulginskis sakė, kad tokiu atveju yra pagrindas tęsti pertrauką, nes abiejų buvusių saugumo darbuotojų bylose nagrinėjamos tos pačios aplinkybės.

„(Byla) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos posėdyje buvo nagrinėjama, vadinasi, (teismas) įžvelgė, kad gal atsirasti pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos. Bylos labai susijosios tarpusavyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas turės reikšmės teisingam I.Vorobjovo bylos išsprendimui, prašau tęsti pertrauką“, – sakė prokuroras.

Jam pritarė ir nuteistasis I.Vorobjovas.

Jo advokatas Vytautas Sviderskis sakė, kad iš tikrųjų šiose bylose tiriami tie patys įrodymai, duomenys.

„Ekonomiškumo požiūriu reiktų atidėti ir palaukti penktos, ne tiek daug likę. Praktika gali labai smarkiai pasikeisti“, – sakė gynėjas.

Nukentėjusioji, partizano dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė manė priešingai.

„Aš manau, kad teismas ieško teisingumo. Bylose sukaupta medžiaga, jie turėjo skirtingas funkcijas, turėjo kitokias pozicijas. Pagrindo pertraukai nėra“, – kalbėjo ji.

„Ko mes laukiam iš plenarinės sesijos? 20 tūkstančių žmonių išnaikinimas. Jie vieninteliai gynė žmones ir aktyviai kovojo prieš okupaciją. Manau, kad šities klausimai aiškūs“, – sakė nukentėjusios advokatas Vytautas Zabiela.

Teisėjas L.Žukauskas sakė palaikąs prokuroro nuomonę dėl pertraukos, nes LAT formuoja praktiką. Teisėjas sakė dalyvavęs nagrinėjant S.Drėlingo bylą, todėl klausimai, susiję su procesinės ir materialinės normos taikymu, gali būti aktualūs ir I.Vorobjovo byloje.

„Manau, kad teisingumo labui tai bus geriausia“, – apie dar vieną pertrauką genocido byloje kalbėjo teisėjas.

Antroji pertrauka I.Vorobjovo byloje paskelbta pernai lapkričio 18 dieną. Nors I.Vorobjovo byloje buvo numatytos proceso dalyvių baigiamosios kalbos, teismas nusprendė laukti spalio pabaigoje paskelbto Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą oficialaus vertimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija spalio pabaigoje yra paskelbusi, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje genocido byloje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.

Teisininkai – Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė ir Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas – BNS yra sakę, kad Strasbūro teismo sprendimas automatiškai neužkerta kelio sovietų nusikaltimus okupuotoje Lietuvoje prilyginti genocidui.

Šioje byloje pertrauka buvo paskelbta ir pernai liepos 16 dieną.

Praėjusių metų balandžio 30 dieną Kauno apygardos teismas I. Vorobjovą nuteisė dvejų metų laisvės apribojimo bausme.

Nors už genocidą numatoma tik laisvės atėmimo bausmė, teismas pasinaudojo straipsniu, leidžiančiu skirti švelnesnę bausmę, jeigu numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Byloje nustatyta, kad I.Vorobjovas su jau dabar mirusiua Jadvyga Kuprėniene, dalyvavo A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo operacijoje Kaune, vykdydami žvalgybą.

I.Vorobjovas prašė jį išteisinti, tuo metu prokuratūra prašė vyrui skirti realią septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

1956 metais suimtas vienas iš paskutinių partizanų vadų, buvęs mokytojas A.Ramanauskas – Vanagas buvo nepaprastai žiauriai kankintas ir kitais metais sušaudytas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"