TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apetito daugiau nei finansinių galimybių

2011 08 24 0:00
Finansų ministrė I.Šimonytė prasitarė, kad pradiniai institucijų užmojai netelpa į valstybės galimybių rėmus.
LŽ archyvo nuotrauka

Braižant kitų metų valstybės biudžeto kontūrus valdžios institucijos norėtų atsiriekti didesnę iždo dalį nei šiemet. Bendras jų poreikis - papildomi 2 mlrd. litų. Tačiau kam konkrečiai reikia šių lėšų, atskleidžiama nenoriai.

Valstybės valdymo institucijoms pateikus Vyriausybei siūlymus dėl joms kitąmet reikalingų asignavimų, finansų ministrė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad papildomai užsiprašyta 2 mlrd. litų. Tačiau Finansų ministerijos (FM) vadovė leido nedviprasmiškai suprasti, kad tokie užmojai netelpa į valstybės galimybių rėmus. Esą korekcijos galimos tik nedidelės ir kitąmet iš valstybės biudžeto institucijoms išlaikyti gali būti skirta ne daugiau kaip 3 proc. iš visos sumos, kuri bus numatyta 2012 metų ižde.

Dauguma institucijų konkrečių savo ateities poreikių neatskleidžia.

Ekonomistas Stasys Jakeliūnas tikina, kad tai paprasta valdininkų pasirinkta taktika. Pagal ją, iš pradžių užsiprašius daugiau, vėliau galima tikėtis derantis išpešti bent kokios nors apčiuopiamos naudos.

Korekcijų nenurodo

Finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Giedrė Balčytytė LŽ tikino, kad apie kitų metų biudžeto detales kalbėti per anksti. "Institucijos pateikė pirminius kitų metų biudžeto siūlymus dėl asignavimų. Juos peržiūrėjusi ministerija institucijoms išsiuntė kontrolinius skaičius. Biudžeto matmenų kol kas nėra. Pirmiausia turi būti peržiūrėtos makroekonominės prognozės, tuomet aiškėjant pajamų daliai atsiras galimybė planuoti ir kitų metų išlaidas", - sakė ministrės patarėja. Tačiau FM atstovai neoficialiai užsimena, kad bent dalies institucijų apetitas - pernelyg didelis.

Nori gauti daugiau

Aiškėja, kad dauguma pagrindinių institucijų kitų metų biudžeto projekte joms skirtų asignavimų eilutėse norėtų matyti didesnius skaičius. Beveik dešimtadaliu - 9,39 mln. litų kitąmet išlaidas pasišovė didinti parlamento kanceliarija. Seimo pirmininkės pavaduotoja "darbietė" Virginija Baltraitienė LŽ teigė, kad 2012 metais iš valstybės biudžeto gaunamų asignavimų poreikis nuo 82,25 mln. iki 91,65 mln. litų didinamas dėl artėjančių Seimo rinkimų. "Keičiantis parlamentarams daliai jų bus išmokėtos išeitinės kompensacijos. Jos taip pat priklausys ir Seimo rūmus paliksiantiems politinio pasitikėjimo tarnautojams. Grąžinant pensijas į buvusį lygį taip pat teks didinti signatarų rentas. Išlaidas padidins ir artėjantis pirmininkavimas Europos Sąjungai", - vardijo V.Baltraitienė.

Šiek tiek išaugo prezidentūros kanceliarijos poreikis. Šiemet jai skirtus beveik 13,31 mln. litų kitąmet norima padidinti 350 tūkst. litų. "Prezidento kanceliarijos prašomas asignavimas praktiškai išlieka praėjusių metų lygyje", - teigiama Prezidento spaudos tarnybos LŽ atsiųstame atsakyme.

Ministro pirmininko tarnyba (MPT) pradinio kitų metų poreikio net neatskleidžia, tačiau tikina, kad jis bus mažesnis nei šiųmetis. "Šiuo metu kitų metų biudžetas dar yra rengiamas. Vyriausybė parengtą projektą ims svarstyti tik kito mėnesio pabaigoje", - pabrėžiama "visos Vyriausybės vardu" atsiųstame MPT atsakyme.

Iš ministerijų padidėjusio poreikio asignavimams neslėpė tik Aplinkos ministerija. Patenkinus jos pageidavimą, ši ministerija kitąmet gautų 76,7 mln. litų daugiau nei šiemet (buvo skirta 574,39 mln. litų).

Pasigenda būtinų signalų

Finansų analitikas S.Jakeliūnas LŽ tvirtino valstybės institucijų veiksmuose įžvelgiantis procesą, kai iš pradžių užsiprašoma daugiau, kad būtų sudarytos palankios sąlygos derėtis iki reikalingos sumos. "Kiekvienas asignavimų valdytojas žino, kad ir kitos institucijos užsiprašys daugiau. Bendri užmojai ir sukuria dideles sumas", - sakė jis.

S.Jakeliūno manymu, įtakos tokiems planams turėjo ir ūgtelėjusi ekonomika, gerokai papildžiusi valstybės biudžetą. Tačiau pagrindiniu orientyru valstybės institucijoms vis dėlto turėtų likti didžiulis deficitas. "Finansų ministerija turėtų signalizuoti iš anksto, kad išlaidų didinti tikrai nėra iš ko. Nors tam tikri signalai ir eina, tačiau jų nepakanka, nes asignavimų valdytojai ir toliau transliuoja augančius lūkesčius", - pabrėžė ekonomistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"