TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apie Baltąją anketą

2007 01 03 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

"Lietuvos žinios", dėkodamos visiems, rašiusiems atsakymus į Baltąją anketą, jau ketino su ja atsisveikinti, kaip su gražiu 2006-ųjų prisiminimu. Tačiau vos redakcijoje pradėjome kalbėti apie anketos pabaigą, sužinojome, kad norinčiųjų atsakyti į jos klausimus yra dar ne vienas. Taigi lauksime jų ir 2007-aisiais. O šiandien žodis - Baltosios anketos iniciatoriui Vytautui V. LANDSBERGIUI.

Bet kokios netvarkos, chaoso tvarkymas prasideda nuo kelių labai paprastų dalykų:

1. Netvarkos lygio įvardijimas;

2. Susitarimas, kas būtų "tvarka";

3. Aptarimas būdų, metodų, kaip tos tvarkos siekti.

Buvo susidaręs įspūdis, kad mūsų valstybėje užfiksuota "pato" pozicija ties pirmąja pakopa - vis bandomas įvardyti netvarkos lygis. Ir bandoma kaip nors, žūtbūt dar metus kitus išgyventi šioje netvarkoje, pudrinant rinkėjams smegenis, kad tuoj tuoj pagerės. Bet niekas negerėja, nes neišspręsti kiti du punktai - kas tai yra tvarka ir kaip jos pasiekti. Tada dauguma rinkėjų išvažiuoja į tas šalis, kur tai išspręsta arba bent sprendžiama. Kiti geria, griežia dantimis iš pykčio ir keikia savo valstybę. Kantrieji tyli sukandę dantis, aukojasi - bet tai irgi nėra pats geriausias sprendimas.

Noras spręsti

BALTOJI ANKETA ir buvo elementarus pabandymas išjudinti iš mirties taško strateginį galvojimą apie Lietuvą - ne tik konstatuojant bėdas, bet ir siūlant konkrečius jų sprendimų būdus.

BALTA - tai šviesu, tai, kas kiekvienam normaliam žmogui turėtų būti priimtina ir siektina. Be to - esame baltai, baltų gentis, tad mūsų pareiga rūpintis ne tik savo, bet ir pasaulio baltumu.

Iš pradžių buvo galvojama, kad gal reikėtų kurti DVASINIO ATGIMIMO SĄJŪDĮ, bet ši idėja nepasiteisino - Lietuvoje nebėra pasitikėjimo viešai organizuojamais masiniais judėjimais, jie turi atsirasti savaime, iš apačios, iš savaiminio noro burtis ir ką nors spręsti. Tad ši anketa ir buvo paraginimas pasisakyti ir tarsi "užsiregistruoti" į BALTĄJĄ TARYBĄ - taip, man rūpi Lietuva ir jos ateitis, aš siūlau tokius ir tokius problemų sprendimo būdus.

Įdomiausia, kad iš politikų atsakė tik vienas.

Į ką tai pavirs - nežinau ir neplanuoju, kokia bus Dievo valia, taip ir vyks. Gal pavasarį pasiūlysime visiems pasisakiusiems susirinkti ir nuvažiuoti kur nors į Orvidų sodybą ar Lopaičių šventvietę ir patylėti ar pasikalbėti. Bet žinia - iš žmogaus planų Dievas kartais pasijuokia.

Pradėkime nuo atgailos

Manau, kad labai svarbu, jog tai jau įvyko - šitoks kiekis šitokių žmonių pasisakė už šviesą, už Baltumą! Būtų sveika visas anketas išleisti atskira knygele ir išdalyti Seimo nariams bei ministrams.

O pats nerašiau atsakymų, nes šia tema nemažai nesąmonių esu rašęs spaudoje, tad nesinorėjo kartotis. Galiu nebent priminti vieną pusiau humoristinį esė "Matrica":

Apmąstant neilgą atkurtosios Lietuvos valstybės egzistavimą, tenka konstatuoti, kad "vienybė" mūsų šalyje toli gražu nežydi... Būtinas susitaikymas ir susijungimas visų sąmoningų jėgų. Tokio reiškinio pasiekimui būtų sveika, jei įvyktų atsiprašymų ir atleidimo aktai visoje Lietuvoje, t.y. kad už Sąjūdžio laikais padarytas klaidas atsiprašytų visi Sąjūdžio lyderiai - V.Landsbergis, K.Prunskienė, R.Ozolas, A.Juozaitis, V.Tomkus ir kt. Ir, beje, ištaisant "istorinę klaidą", į Sąjūdį reikėtų kuo skubiau priimti ir Algirdą Brazauską. Bažnyčiai derėtų atsiprašyti už Bažnyčios klaidas (pradedant nuo kryžiuočių laikų), komunistams už komunistų, stribams už stribų, partizanams už partizanų, žiniasklaidai už žiniasklaidos klaidas ir t. t. Lietuviai turėtų atsiprašyti lenkų, žydų, rusų ir atvirkščiai... Geras darbas visada pirmiausia turi prasidėti nuo atgailos ir atsiprašymo.

O tada, kai jau būsim atleidę sau patiems, t. y. - komunistams, KGB'istams, stribams, rusams, žydams ir sąjūdistams, bus galima kalbėti apie tolesnius žingsnius.

Europos avangardas

Tada būtų galima konstatuoti, kad dabartinis Lietuvos vystymosi kelias į Europą yra šiek tiek ydingas, nes ten mes einame ne būti savimi, o imituoti, "plagijuoti" Europos, tarsi tai savaime būtų koks nors stebuklas. Aišku, ten yra nuostabių dalykų, kurių derėtų pasimokyti - tai sąžiningumas, darbštumas, optimizmas. Tačiau yra dalykų, kuriuos Lietuvoje būtų galima daryti žymiai efektyviau ir taip tapti Europos avangardu, kad ir jie turėtų čia atvažiuoti ir ko nors pasimokyti. Visų pirma - tai dvasingumas, mistinė (ekumeninė) Lietuvos prigimtis, kuri galėtų realizuotis ir politikoje, ir ekonomikoje.

Visiškai ydingas dalykas Lietuvoje yra partinė sistema. Taip susikuria žmonių grupės, siekiančios konkuruoti, nugalėti, žeminti viena kitą, o ne kartu siekti bendro tikslo. Vienas Sąjūdžio lyderių a. a. kompozitorius Julius Juzeliūnas dėl šios priežasties pasitraukė iš politikos ir nestojo nė į vieną partiją. Šį savo apsisprendimą jis komentavo maždaug šitaip - Sąjūdis buvo visos Lietuvos partija, o paskui susikūrė asmenybių partijėlės, kurių dvikovose ir trikovose nebeliko meilės ir bendro siekio.

Kas ką sugeba

Turėtų būti viena partija - Lietuva. Ir jai nereikia kokio nors vieno vadovo, jai vadovauti turėtų visų (buvusių?) Lietuvos partijų, religinių judėjimų lyderiai (net ir pačių mažiausių), bendru susitarimu, gal nebent sekretoriaujant kokiam išmintingam ir ramiam žmogui, kurio autoritetas būtų neabejotinas. Maždaug įsivaizduočiau kažkokį širdies chirurgo prof. Vytauto Sirvydžio prototipą (nebūtinai konkrečiai jį, bet kažką panašaus...). Taip Lietuvoje būtų atkurta Krivulė ar atsirastų savotiška naujųjų laikų Senolių taryba. Ir visa Europa važiuotų pasižiūrėti, kaip nuostabiai tvarkosi paskutiniai Europos pagonys.

Lietuvoje reikėtų kuo skubiausiai įkurti Džiaugsmo Ministeriją, o dabartinę Ligų ir Vaistų ministeriją perorganizuoti į tikrąją Sveikatos ministeriją.

Geriausia būtų, jei visi Lietuvos žmonės dirbtų tai, ką geriausiai sugeba dirbti ir nori. Tarkim, A.Brazauskas galėtų prižiūrėti didžiąsias naujųjų gyvenamųjų kvartalų statybas, kad naujieji daugiabučiai nebūtų statomi antisanitariškai, antiekologiškai - ant buvusių sąvartynų, nesilaikant sveikos gyvensenos taisyklių. V.Adamkus galėtų rūpintis upėtakių ir lašišų neršimu išvalytose Lietuvos upėse, dalyvauti pasaulinėse konferencijose ir sugalvoti būdą, kaip apsaugoti Baltijos jūrą nuo apokalipsės - nuo joje palaidoto cheminio ginklo išsiliejimo... R.Paksas ore smagiai besivartydamas džiugintų žmonių sielas. A.Juozaitis galėtų kasdien savo itin aštrios minties jėga viešai perlaužti po plytą ir vaikščioti Vilniaus gatvėmis, šį įstabų sugebėjimą nebrangiai demonstruodamas.

Vietoj painios Konstitucijos geriau veiktų 10 Dievo įsakymų, už kurių nesilaikymą baustų pats Dievas, o Valstybė apsiribotų nestabilios psichikos pavojingų visuomenei bepročių ir nusikaltėlių gydymu, auklėjimu bei visa kita reabilitacija. Nestabilios psichikos pavojingus visuomenei asmenis diagnozuoti galėtų ta pati Senolių taryba.

Valdžią - vaikams

Reikėtų ieškoti ir kitų avangardinių Lietuvos Valstybės politinių ir ekonominių galimybių. Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentu rinkti reikėtų kokį harmoningą dešimties metų vaiką ketverių metų kadencijai (na, iš bėdos galima rinkti kartu su geru seneliu). Arba vaikų grupę, kokią nors klasę. Pavyzdžiui, metus valdo viena klasė, kitus kita - juk vaikai visada nori pačių geriausių ir teisingiausių dalykų. Jie nemėgsta pyktis, nori gražiai žaisti vienoje smėlio dėžėje, jie nesusiskirsto į komunistų ir "sąjūdistų" vaikus, jie nori, kad tėtis mylėtų mamą ir turėtų sveikatos, laiko bei pinigų šiems jausmams parodyti. Ir, aišku, jie nenorėtų karo, narkotikų, pykčio bei visų kitų blogus sapnus sukeliančių reiškinių, pavyzdžiui, bulvarinės spaudos. Būsimasis Lietuvos prezidentas arba prezidentai galėtų bulvarinių skaitalų platinimą prilyginti narkotikų platinimui, nes pastarieji neatspindi tikrovės, o sukuria niūrią haliucinogeninę būtį, tad jų vyr. redaktorius geriau būtų atiduoti Senolių tarybai gydyti, auklėti bei pritaikyti gyventi normalioje visuomenėje.

Pranašystės išsipildymas

Ekonominėje Lietuvos perspektyvoje galėtų atsirasti daug netradicinių, netikėtų momentų, ypač alternatyviosios energetikos srityje - vėjo, upės, saulės jėgainės. Automobiliai galėtų važinėti varomi rapsais ir spiritu, o ūkininkai turėtų darbo tai augindami ir gamindami. Galvosūkis dėl "Lukoil" išsispręstų savaime.

Vilniaus miesto centre, kokioje nors gyvybingoje ir kūrybingoje, angelų saugomoje teritorijoje (pavyzdžiui, Užupyje) reikėtų pastatyti paminklą Tėvui ir Motinai, kad visi pradėtų juos gerbti ir mylėti. Tai galėtų būti skulptūrinis monumentas, vaizduojantis esminius Tėvo ir Motinos (vyro ir moters) skirtingumus. Beje, galėtų būti padaryta net čiuožykla nuo Tėvo skulptūros į Motiną, kad vaikučiams besivažinėjant vyktų ne tik dieviškosios šeimos pagarbinimas, bet ir švietimas... Tuo būdu būtų įveiktas marazminis lietuviškasis drovumas, vedantis į iškrypimus ir neleidžiantis normaliai džiaugtis tuo, ką Dievas sukūrė gražiausia. Viso Pasaulio turistai plūstų į Užupį, Valstybės biudžetas augtų, vaikų (prezidentų) skaičius šeimose didėtų.

Vilių Orvidą derėtų paskelbti Lietuvos Šventuoju, o Orvidų sodyboje įkurti visos Lietuvos Dvasios centrą, Romovę, kad visi Lietuvos žmonės, prieš pradėdami gerus darbus, galėtų ten nuvažiavę pabūti tyloje su savo dievais, savo mirusiaisiais ir savo mintimis.

Žmonės taptų mylintys, ne tokie pikti ir nervingi, atleistų sau ir savo kaimynams, imtų mylėti savo artimą kaip patys save. Ir tada jiems imtų sektis, nes į juos žiūrėdamas Dievas džiaugtųsi ir gėrėtųsi jų išmintingumu.

Tokiu nesudėtingu būdu Lietuva galėtų tapti "Šiaurės Atėnais", ką ir pranašavo Oskaras Milašius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"