TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apie estiškas algas galime tik pasvajoti

2014 12 06 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nors lietuviai dirba ne mažiau negu kitų Baltijos šalių gyventojai, iki latviškų ar juolab estiškų atlyginimų mums dar toli. Mažiausiai uždirbantys gyventojai skundžiasi, kad išgyventi iš 1035 litų vargiai pavyksta, tačiau dalis valdžioje esančių politikų tikina, kad sparčiau kelti „minimumą“ nėra galimybių.

Mūsų šalyje nustatyta minimali mėnesio alga (MMA) yra viena kukliausių Europos Sąjungoje (ES). Mažesni atlyginimai mokami tik Bulgarijoje ir Rumunijoje. Pagal šį rodiklį nemažai atsiliekame net nuo artimiausių kaimynų. Latvijoje nuo kitų metų MMA ūgtelės iki 360 eurų (apie 1240 litų), o Estijoje – iki 390 eurų (1340 litų). Tiesa, nuo kitų metų vidurio dabar 300 eurų Lietuvoje siekiantis „minimumas“ turėtų padidėti iki 325 eurų.

Pinigai keliauja kompensacijoms

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Broniaus Bradausko teigimu, atotrūkį tarp algų Baltijos šalyse lemia kelios priežastys. Pirmiausia, kad dabartinei valdžiai tenka kompensuoti su krize susijusius įvairius sumažinimus (darbo užmokesčio, pensijų). Esą tam skiriamas išlaidas būtų galima panaudoti spartesniam MMA didinimui. „Nei Latvijoje, nei Estijoje nebuvo pridirbta tiek bėdų, kiek jų mums paliko valdžioje buvę konservatoriai“, - tvirtino socialdemokratas.

Kaip greitai toliau į viršų stiebsis lietuviškas „minimumas“, pasak B. Bradausko, priklausys nuo daug veiksnių. „Nežinau, kiek pareikalaus pastarieji įvykiai su Rusija. Suskaičiuota, kad tai gali kainuoti net iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kiti sako, jog net 7 proc. BVP. Jeigu bus tiek, ne juokai“, - pažymėjo jis.

Anot B. Bradausko, MMA didinimas turi ne tik naudos. Jis dažniausiai skaudžiai atsiliepia smulkiajam verslui. Seimo BFK pirmininkas turi duomenų, kad per 50 tūkst. įmonių vadovų dirba puse etato, o jų algos siekia vos 500 litų. „Ar jie iš tikrųjų tiek gauna? Be abejo, gauna daugiau, bet kai MMA per didelė, lietuviai išradingi ir nueina į „šešėlį“. Nustumti viską į „vokelius“, labai neteisinga. Galbūt MMA reikėtų didinti tik biudžetinėms įstaigoms, o visiems kitiems palikti rinkos sąlygas, kad jie išeitų iš „šešėlio“, ir taip surinktume daugiau gyventojų pajamų mokesčio bei galėtume spręsti kitas problemas. Reikėtų panagrinėti“, - svarstė B. Bradauskas.

Priekaištas ir darbdaviams

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys prisiminė, kad net ikikriziniu laikotarpiu mūsų šalies ekonomika augo gerokai sparčiau nei MMA. „Kitos valstybės minimalią algą didino gerokai daugiau. Pas mus priešingai – socialinė diferenciacija didėjo. Krizės metai lėmė kitas žaidimo taisykles, bet ikikrizinis laikotarpis buvo pagrindinė priežastis, kodėl atsilikome“, - aiškino jis.

Kalbėdamas apie atlyginimų skirtumus Baltijos šalyse R. J. Dagys pabrėžė, kad Lietuvoje darbo apmokestinimas yra labai didelis. Ši priežastis lemia kuklesnį MMA didėjimą. Prie to prisideda ir pernelyg išsipūtęs valstybinis sektorius – MMA didinimas paliečia labai daug biudžetinio aparato darbuotojų, o tai valstybei brangiai atsieina. „Kita vertus, galima pasakyti ir tam tikrą priekaištą darbdaviams, kad jie gana silpnai konkuruoja dėl darbo jėgos“, - pažymėjo R. J. Dagys.

Jis tikisi, kad darbo jėgos trūkumas, atsigaunanti ekonomika ir dėl to atsirandančios papildomos lėšos leis didinti atlyginimus privačiame sektoriuje ir politikams svarstyti didesnį MMA kėlimą. Taip pat R. J. Dagys pridūrė, kad staigiai didinamas „minimumas“ gali skaudžiai atsiliepti smulkiajam verslui. „Viskas turėtų būti daroma palaipsniui, kad visas verslas sugebėtų prisitaikyti. Kėlimas turėtų būti pastovus, bet ne staigus“, - įsitikinęs konservatorius.

Žmonės liko antrame plane

Ekonomisto Romo Lazutkos nuomone, išgyventi už lietuvišką „minimumą“ yra labai sunku. Per maži atlyginimai prisideda ir prie to, kad penktadalis gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Kuklios algos esą trukdo sparčiau augti ekonomikai, nes žmonės neišgali daugiau vartoti.

R. Lazutka pabrėžė, kad politikai nenori kelti MMA, nes bando apsaugoti verslą, manantį, jog didesnis „minimumas“ pabrangintų gamybą ir galėtų sukelti sunkumų. „Yra įsitikinimas, kad būtent verslas kuria visą gerovę, jeigu jis bus, šalis klestės, o žmonės lieka antroje vietoje“ , - sakė jis.

R. Lazutka įsitikinęs, kad verslas ir valstybė yra pajėgūs sparčiau ir solidžiau didinti „minimumą“. Įmonės, kurioms tai sukeltų sunkumų, galėtų tiesiog užsidaryti. „Bankrotai, kuriais gąsdinama, yra natūralus dalykas. Taip ekonomika atsikrato nepajėgių, prastų verslų“, - teigė jis.

R. Lazutka pasakojo, kad yra nemažai sričių, kur MMA yra susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu. Šiam kylant, atitinkamai didėja ir „minimumas“. Tačiau ir tokia tvarka mūsų šalyje būtų problemiška. Pasak eksperto, vidutinis atlyginimas irgi nėra labai didelis, be to, prastai apskaitomas.

Priklauso nuo politikų malonės

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, kad Baltijos šalyse skiriasi ne tik MMA, bet ir vidutinis darbo užmokestis. Pavyzdžiui, Estijoje vidutinė alga beveik tūkstančiu litu didesnė nei mūsų šalyje. „Natūralu, kad ir MMA yra didesnis nei Lietuvoje. Tarp mūsų šalies ir Latvijos vidutinio darbo užmokesčio tokių didelių skirtumų nėra. Latvijos politikų sprendimas didinti MMA yra politinis, nebūtinai paremtas ekonominiais argumentais“, - sakė ekspertas.

Vidutiniai atlyginimai skiriasi dėl daugybės priežasčių. Estijoje ne tik solidesnis darbo užmokestis, bet ir maždaug penktadaliu didesnės kainos negu pas mus. „Kadangi pas mus paslaugų kainos yra labai mažos, nesiekia net 50 proc. ES vidurkio, tai ir paslaugų sektoriaus darbuotojojų atlyginimai yra maži, - aiškino N. Mačiulis. - Kita priežastis, kuri sukuria atotrūkį tarp Estijos ir Lietuvos, ta, kad mūsų šalyje didesnė darbuotojų dalis gauna neoficialų priedą, atlyginimus „vokeliuose“, ypač maitinimo, statybų, apgyvendinimo sektoriuose. Todėl oficiali statistika yra iškreipta. Matome, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2,4 tūkst. litų, bet realus turbūt yra gerokai didesnis, gali siekti apie 3 tūkst. litų.“

N. Mačiulio vertinimu, erdvės didinti MMA yra nemažai. Tačiau tai sukurtų problemą – mažėtų diferenciacija tarp kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų. Planuodama didinti „minimumą“ Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad lygiagrečiai tokiu pat tempu didės ir algos kvalifikuotiems viešojo sektoriaus darbuotojams.

Politikai MMA didinimo kortą meta siekdami sulaukti politinių dividendų, šis klausimas itin paaštrėja prieš rinkimus. Todėl N. Mačiulis įsitikinęs, kad MMA reikėtų susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu, nustatyti, kiek procentų nuo šio dydžio jis turėtų siekti. Didėjant vidutinėms algoms, atitinkamai augtų ir „minimumas“. Tokia tvarka esą būtų priimtinesnė ir verslui, kuris galėtų prognozuoti, kaip keisis MMA. „Tai būtų daug skaidresnė, efektyvesnė ir teisingesnė sistema. Nes dabar politikai manipuliuoja šiuo rodikliu“, - tikino ekonomistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"