Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Apie maisto papildus siūlo kalbėti pašnibždomis

 
2017 03 23 10:00
Jau tapo įprasta, kad reklamuojamus vaistus bei maisto papildus galima rinktis tarsi saldainius ar makaronus. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Parlamentarai užsimojo uždrausti maisto papildų reklamą. Esą taip bus apribotas neracionalus maisto papildų, kurių galima nusipirkti ne tik vaistinėse, bet ir prekybos centruose, degalinėse ar net turguje, iš privačių platintojų, pirkimas ir vartojimas.

Įteisinus tokį draudimą, maisto papildai atsidurtų vienoje gretoje su receptiniais vaistais, vaistiniais bei homeopatiniais preparatais, kurių reklama labai ribojama. Gyventojams skirtoje reklamoje leidžiama minėti tik nereceptinius vaistinius preparatus pateikiant būtiną sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją ir nuorodas. Tačiau verslo atstovai perspėja, kad įvedus reklamos draudimą žmonėms bus sudėtingiau sužinoti apie rinkoje atsiradusius naujus ir galbūt geresnės kokybės gaminius.

Gina vartotojų interesus

Keisti Reklamos įstatymą pasiūlė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis. Pasak politiko, reklama skatina neracionalų vaistų bei maisto papildų pirkimą ir vartojimą, o tai yra žalinga ir kenkia žmonių sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos surinktais duomenimis, neracionalus vaistų vartojimas – rimta viso pasaulio problema.

Remigijus Žemaitaitis: „Tai, kas dabar vyksta, yra baisiausias dalykas – susiviliojusios reklamomis aštuoniasdešimtmetės močiutės perka maisto papildus, kad nežiltų jų plaukai arba jaunėtų širdis.“

R. Žemaitaičio teigimu, medikai vis dažniau prabyla apie žmonių neatsakingumą. Esą jau tapo įprasta, kad reklamuojamus vaistus bei maisto papildus galima rinktis tarsi saldainius ar makaronus. „Dažnas pirkėjas savitarnos skyriuose pats, be vaistininko pagalbos, prisirenka kelių rūšių panašių vaistų ar maisto papildų, nes vis dar tiki, kad maisto papildai – tarsi vaistai. Tačiau iš tiesų taip nėra“, – „Lietuvos žinioms“ teigė parlamentaras. Jis pažymėjo, kad tai, kas dabar vyksta, yra pats baisiausias dalykas – susiviliojusios reklamomis aštuoniasdešimtmetės močiutės perka maisto papildus, kad nežiltų jų plaukai ar jaunėtų širdis.

Kartu su Reklamos įstatymo pataisomis R. Žemaitaitis pateikė ir panašias Maisto bei Farmacijos įstatymų pataisas, kuriomis taip pat būtų įteisinta nuostata uždrausti maisto papildų reklamą.

Asta Kubilienė: "Neabejoju, kad ką nors reikia daryti - dabar vyraujanti maisto papildų reklama daro didelę žalą.“ Alinos Ožič nuotrauka

Tampa vis populiaresni

Beje, nuo praėjusių metų vasario jau sugriežtinti reikalavimai maisto papildų reklamai. Reklamoje privalo būti nurodyta, kad siūlomas produktas yra maisto papildas, be to, nurodyta, ar jo sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, ar produkto negalima vartoti kartu su alkoholiu. Tokia nuostata taikoma bet kokiai reklamos formai – rašytinei, garsinei ar vizualinei. Raštu pateikiama informacija privalo būti paryškintu šriftu, aiškiai įskaitoma, kontrastiškame fone. Informacija negali būti paslėpta, neryški ar kaip nors užgožta.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės-valstybinės maisto produktų inspektorės Renatos Steponavičiūtės, maisto papildai priskiriami maisto produktams ir jais prekiauti gali ne tik vaistinės, bet ir maisto produktų parduotuvės. Svarbiausia – gauti VMVT leidimą. „Pastebime, kad prekyba maisto papildais plečiasi – vis daugiau verslininkų nori jais prekiauti bei jų įsivežti“, – teigė R. Steponavičiūtė.

Tiesa, ne visi Lietuvoje parduodami ar įvežami maisto papildai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dažniausiai pasitaikantis reikalavimų neatitikimas – netinkamas ženklinimas. Kiek anksčiau VMVT specialistai, patikrinę 257 skirtingų pavadinimų maisto papildus, nustatė, kad 38 proc. jų neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dažniausiai etiketėse rašomi neleistini ir vartotojus klaidinantys teiginiai apie sveikumą, pateikiamos draudžiamos nuorodos į gydomąsias ar profilaktines savybes.

Taip pat pasitaikė atvejų, kai patys gamintojai ant pakuotės netiksliai nurodė, maisto papildų sudėtį – kokios jų sudedamosios dalys ir kiek jų yra. „Tačiau tai jau vienetiniai, nelabai dažni atvejai“, – pabrėžė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė.

Remigijus Žemaitaitis: "Tai, kas dabar vyksta, yra baisiausias dalykas – susiviliojusios reklamomis aštuoniasdešimtmetės močiutės perka maisto papildus, kad nežiltų jų plaukai arba jaunėtų širdis." Alinos Ožič nuotrauka

Laukia karštos diskusijos

Pasiūlymas uždrausti maisto papildų reklamą kol kas neaptartas Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK). Pats R. Žemaitaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad jis jau sulaukė kai kurių kolegų parlamentarų palaikymo.

„Visu šimtu procentų dar nesu įsitikinusi, kad reikėtų uždrausti minėtą reklamą, tačiau neabejoju, jog ką nors reikia daryti – dabar vyraujanti reklama daro didelę žalą“, – teigė Seimo narė Asta Kubilienė. Medicininį išsilavinimą turinti parlamentarė tikino, jog jai pačiai ne kartą teko susidurti su atveju, kai sergantis žmogus vartojo maisto papildus, manydamas, kad bus sveikesnis, o iš tikrųjų tik dar labiau pakenkė savo organizmui, kartais – net ir rizikavo savo gyvybe.

Seimo SRK nario Antano Matulo manymu, nevertėtų radikaliai keisti Reklamos įstatymo nuostatų dėl maisto papildų reklamos, gal tik reikėtų jas pakoreguoti. „Kiek man žinoma, nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje maisto papildų reklama nėra uždrausta“, – svarstė jis. Anot parlamentaro, galbūt pakaktų neprilyginti maisto papildų vaistams. A. Matulas teigė, kad dabar žmonės, girdėdami siūlymą „prieš vaisto vartojimą pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, klaidinami.

Žmonės liktų be informacijos

Lietuvoje maisto papildus platinantys verslininkai nepritaria tokiems politikų užmojams. UAB „Losbalt“ direktorius Algis Šyvokas neslėpė nuostabos dėl tokio sumanymo. Pasak jo, šiuo metu Lietuvos rinkoje esantys maisto papildai nėra pigi prekė, kuriai gyventojai negailėtų leisti savo pinigų ir beatodairiškai pirktų maisto papildus. „Maisto papildus perka tik tie, kam jie iš tiesų reikalingi“, – pabrėžė A. Šyvokas. Jo teigimu, maisto papildai – viena iš prekių, padedančių sveikai gyventi Lietuvos gyventojams.

A. Šyvoko ironizavo, kad einant tokiu keliu tikrai daug ką Lietuvoje galima uždrausti. Bet, jo nuomone, tai būtų panašu į ankstesnius laikus, kai Lietuvoje buvo žinomi vos trijų rūšių vitaminai. „Žmonės turi turėti galimybę rinktis, jie turi žinoti, iš ko gali rinktis“, – tikino UAB „Losbalt“ direktorius. Jis pabrėžė, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti kovai su nelegalių prekių invazija į rinką, o ne drausti legalios produkcijos reklamą.

Asta Kubilienė: „Neabejoju, kad ką nors reikia daryti – dabar vyraujanti maisto papildų reklama daro didelę žalą.“

Šio verslininko minčiai, kad maisto papildų reklamos draudimas tikrai neprisidėtų prie visuomenės švietimo, jos supažindinimo su naujai sukurtais maisto papildais, pritarė ir UAB „Gamtos šalis“ direktorė Kristina Kalinaitė. „Ne visi maisto papildai sukurti sintetinių medžiagų pagrindu. Kai kurie yra natūralios kilmės. Maisto papildų iš įvairių augalų sukuriama vis daugiau. Todėl netikslinga, kad žmonės apie juos nebūtų informuojami“, – svarstė ji. UAB „Gamtos šalis“ direktorė pažymėjo, kad uždraudus maisto papildų reklamą į rinką patekti naujiems gaminiams būtų itin sunku.

Naudos gali ir nebūti

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas užmojus uždrausti Lietuvoje maisto papildų reklamą vadina neprofesionaliais ir skubotais. „Vienam parlamentarui užkliuvo maistų papildų reklama, todėl sugalvojo pasiūlyti ją uždrausti. Tačiau čia nematau nei logikos, nei ekonominio ar teisinio pagrindimo“, – teigė Ž. Šilėnas. Pasak jo, uždraudus maisto papildų reklamą, gyventojai prarastų informacijos šaltinį, iš kurio sužino apie maisto papildus. Kito šaltinio beveik nėra.

Tačiau, Ž. Šilėno nuomone, svarbus ir kitas aspektas – realiai Lietuvoje konkuruoja ne maistų papildų gamintojai, bet vaistinių tinklai, siūlydami kuo pigiau įsigyti maisto papildus. Todėl nelikus maisto papildų reklamos potencialūs vartotojai praras informacijos apie kainas šaltinį – turės bėgioti iš vienos vaistinės į kitą, kol išsirinks pagal tinkamą kainą. „Tad akivaizdu, kad realios naudos žmonėms toks draudimas nesuteiktų“, – pabrėžė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"