TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apie referendumo dėl VAE teisinį statusą - iš skirtingų pozicijų

2012 10 09 9:00
vvi.ukmin.lt nuotrauka

Sekmadienį rinksime ne tik valdžios atstovus, bet atitinkamai turėsime tarti ir savo verdiktą ties teiginiu „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“. 

Klausimų ir debatų viešojoje erdvėje tebėra daugiau nei pačių faktų, o gal pastarieji yra tiesiog užgožiami nuolatinių ginčų bei diskusijų? Dar kartą apie artėjantį referendumą, jo teisinį statusą ir Visagino atominę elektrinę LŽ teiraujasi skirtingose barikadų pusėse stovinčių politinių partijų.

Krikščionių partija: dar vienos nuostolingos atominės elektrinės Lietuvai tikrai nereikia

Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius teigia, kad VAE projektas tiektų Lietuvai nekonkurencingą elektros energiją, neužtikrintų nepriklausomybės nuo Rusijos rinkų dėl jungčių su Vakarais nebuvimo, o elektros kaina išaugtų pusantro karto. Per referendumo iniciatorių surengtą susitikimą su ”Hitachi” atstovais, pastarieji nesugebėjo atsakyti, kokia bus būsimos elektros kaina, kiek kainuos pats reaktorius, kada bus atlikta saugumo patikra pagal ES reikalavimus ir kokia yra pačios kompanijos finansinė atsakomybė. Anot G.Vagnoriaus, ”Hitachi” neatitinka investuotojo, kuris atsakymus į tokius klausimus turi žinoti, apibrėžimo.

G.Vagnorius mano, kad referendumo rezultatai neturėtų būti tik patariamojo pobūdžio, o privalomi, žinoma, tuo atveju jeigu susirinks reikalingas balsuojančiųjų skaičius (pagal dabartinį įstatymą, referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame pasisakė ne mažiau kaip 50% šalies gyventojų – aut.).

G.Vagnorius atkreipia dėmesį, kad valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 2008 m. Seimo rinkimų programoje buvo skelbiama, kad „netinkamai suplanuotas naujosios AE projektas gali pakenkti nacionaliniam saugumui“. Atsakyta nėra į pernelyg daug klausimų, norint būti užtikrintiems, kad šis projektas yra tinkamai suplanuotas. Pavyzdžiui, kodėl statomas verdančio vandens reaktorius, kai pasaulyje tokių reaktorių jau atsisakoma, kaip ir už kiek bus statomi atliekų saugojimo rezervuarai. Prioritetu politikas įvardija elektros tinklų su Vakarais tiesimą ir teigia, kad dar vienos nuostolingos atominės elektrinės Lietuvai tikrai nereikia. 

„Drąsos kelias“: norime praskolinti pusę šalies?

„Drąsos kelio“ pirmininkė Neringa Venckienė mano, jog referendumai turi būti organizuojami visais svarbiausiais valstybei reikalais. Jie turi būti sprendžiamieji, o ne patariamieji, ir inicijuojami prieš priimant konkrečius sprendimus Seime, o ne atvirkščiai, kaip yra šiuo metu.

„Ar reikalingas tokio galingumo reaktorius Lietuvai? Juk pirminė idėja buvo statyti AE su dviem mažesniais reaktoriais, daugiausia 800 MW, “, - klausia neseniai Visagine apsilankiusi N.Venckienė.

„Senasis AE reaktorius dar ir dabar neuždarytas. ES atsisako skirti lėšų uždarymui, o ankstesni pinigai nuėjo neaišku kur. Klausimų begalės, kurių esminis: dabartinė Lietuvos padėtis ir baisi korupcija. Jei joks nacionalinis projektas iki šiol nebuvo pavykęs, ar galima tikėtis, kad ši nauja elektrinė bus pastatyta be korupcijos? Šiuo metu paskaičiuota AE kaina yra 17 mlrd. litų, bet gali būti, kad esant tokiam kyšininkavimui ir korupcijos lygiui, galutinė AE kaina gali būti ir apie 50 milijardų litų. Šiuo metu valstybės skola apie 52 milijardai litų, o šalies turtas siekia 200 milijardų litų. Negi praskolinsime pusę šalies?“, - kalbėjo N.Venckienė.

Socialdemokratai: pajėgumų jau dabar turime pakankamai

Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Juozas Olekas mano, kad šiuo metu Lietuva turi pakankamai generacinių elektros energijos pajėgumų, o energetinė nepriklausomybė ir naujos darbo vietos būtų užtikrintos toliau vystant kogeneracinę elektros gamybą. J.Olekas siūlo palaukti keletą metų ir pažiūrėti kokios bus pasaulinės tendencijos, t.y. ar bus kuriami naujos kartos reaktoriai, kurie būtų mažesni ir saugesni. „Paskutiniais metais įvykusios avarijos, ypač Fukušimoje, parodė, kad ne tik rusiškos, bet net ir japoniškos technologijos gali neatlaikyti“, - teigia J.Olekas. Jis taip pat abejoja projekto tinkamumu, kai statomas yra vienas didelis, o ne du mažesnio galingumo reaktoriai.

„Jeigu bus toliau vykdomos sujungimo sistemų su Švedija, Lenkija programos, mes tikrai turėsime pakankamai elektros energijos. Tai būtų pakankamai pigi, saugi bei diversifikuota energija, tiekiama tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų“, - akcentuoja politikas.

Konservatoriai: referendumo rezultatas teisine prasme bus nulinis

TS-LKD partijos frakcijos seniūnas Seime Jurgis Razma prisipažįsta, jog pasakyti kaip reikės reaguoti į būsimo referendumo dėl Visagino AE rezultatus, yra nelengva. Jis atkreipia dėmesį, jog pagal referendumo įstatymą, iniciatoriai turi siūlyti teiginį, kuriam patys pritaria. Šiuo atveju klausimo „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“ formuluotė yra teiginys, kuriam iniciatoriai patys nepritaria ir tai sukelia daug painiavos.

„Dabar žmonės įsivaizduoja, kad referendume balsuojama už du alternatyvius teiginius: arba AE statoma, arba nestatoma, kai iš tikrųjų yra balsuojama už vieną teiginį: kad statyti reikia. Rezultatai gali būti tik šie: arba šitas teiginys priimamas, arba nepriimama nieko. Nėra taip, kad referendume būtų galimybė priimti priešingą teiginį. Dėl to, bet kuriuo atveju referendumo rezultatas teisine prasme bus nulinis ir tik moralinio pobūdžio. Tokiam visuomenės nuomonės išsiaiškinimui nebūtina inicijuoti referendumo, tą patį galėtų pasakyti ir kokybiški sociologiniai tyrimai“, - aiškino J.Razma.

Politikas primena, kad dauguma šiuo metu pagal reitingus pirmaujančių partijų pasisako už AE statybą ir tai yra įrašę savo programose. Už Visagino AE statybą šiuo metu pasisako Darbo partija, Tvarka ir teisingumas bei patys Tėvynė sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. „Jeigu šios partijos gaus pasitikėjimą Seimo rinkimuose, jos turės vykdyti paskelbtas programas“, - teigė J.Razma.

Atsakydamas į klausimą, kodėl 2008 metų konservatorių rinkimų programoje buvo nurodyta, kad Lietuvoje neturėtų būti statomi didesni negu 800 MW galios reaktoriai (būsimas Visagino AE reaktorius bus 1350 MW – aut.), J. Razma nurodė, kad tuo metu tiksliai nebuvo žinoma, kokia bus tiltų su Vakarais perspektyva ir galimybės užtikrinti galios rezervus nutrūkus AE darbui. Šiuo metu „Litgrid“ atlikti tyrimai rodo, kad problemos su rezervais yra išsprendžiamos ir esant 1350 MW reaktoriui.

Politikas teigia, kad nėra jokio pagrindo „Hitachi“ vadinti netikru investuotoju, o tik įrangos pardavėju, nes yra numatyta, kad jis prisiims riziką ir kaip investuotojas, ir lygiai tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos energetinės bendrovės.

„Mano nuomone, šis referendumas yra opozicinių partijų politinių žaidimų išraiška, o ne nuoširdus noras pasiūlyti žmonėms patiems spręsti klausimą. Jei tai būtų nuoširdus noras, sprendimui tiktų vėlyvesnis laikotarpis, kai projektas būtų aiškus iki techninių detalių, kai bus tiksliai žinoma būsimos elektros kaina. Tai būtų maždaug apie 2014 metus. Šiuo metu Seime padaryti sprendimai yra preliminarūs. Gaila, kad yra žaidžiama tokiais svarbiais valstybei strateginiais projektais“, - teigė J.Razma.  

G.Česnakas: turime klausti, ar apskritai norime išlikti branduoline valstybe

Vytauto Didžiojo universiteto Energetinio saugumo tyrimų centro ekspertas Giedrius Česnakas mano, jog referendumą Visagino AE klausimu reikėjo rengti prieš pradedant vystyti patį projektą, ir konkrečiai paklausti, ar Lietuva nori išlikti branduolinę energiją gaminančia šalimi, ar ne. Kitas variantas būtų referendumą rengti, kai yra žinomi atsakymai į visus klausimus: generuojamos elektros energijos kaina, skolinimosi palūkanos ir kiti dalykai. Abiem atvejais referendumas turėtų būti privalomas.

„Konsultacinis referendumas kaip toks nėra gera idėja tiek Visagino AE klausimu, tiek kitais: jis sukelia rinkėjų nepasitenkinimą, kai jų sprendimas prieštarauja politikų priimtam sprendimui, o ir politikai su tokio referendumo rezultatais nežinos kaip elgtis, todėl po referendumo atsiras daugybė spekuliacijų“, - mano G.Česnakas.

Ekspertas pabrėžia, kad svarstant Lietuvos energetinio saugumo klausimus svarbu suprasti vieną - saugumas kainuoja. Mokėdami mokesčius išlaikome policiją, kariuomenę, tas pats galioja ir energetiniam saugumui. Idealus variantas būtų šio saugumo suderinimas su ekonominiu efektyvumu. „Man asmeniškai kelia nerimą kai kurių politinių jėgų pasisakymai tiek prieš Visagino AE, tiek prieš suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, kuriuos neva reikėtų peržiūrėti ir viską pradėti iš naujo. Žinant kai kurių šalių interesus Lietuvoje ir jų finansines galimybes bei praktikas, taikytas kitų valstybių atžvilgiu, nenustebčiau, kad šios šalys darytų stiprią įtaką kai kurioms mūsų politinėms jėgoms“, - mano G.Česnakas. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"