TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apie šventes byloja ir kunigų liturginiai drabužiai

2013 12 23 6:00
Liturginiuose drabužiuose itin svarbios spalvos. Erlendo Bartulio nuotrauka

Per didžiąsias žiemos šventes džiaugsmas dėl Kristaus gimimo bažnyčiose reiškiamas ne tik maldomis. Mišiose dėvimi kunigų drabužiai tikintiesiems taip pat skelbia džiaugsmingą šv. Kalėdų žinią.

Balta ir auksinė spalvos kunigų drabužiuose ir bažnyčios puošmenose šv. Kalėdų metu simbolizuos džiaugsmą, tyrumą ir nekaltumą. „Šv. Kalėdos – reikšminga šventė, todėl nenuostabu, kad jos metu kunigai Dievą garbina vilkėdami tuo, ką turi gražiausia“, - sakė Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas.

Iki šv. Kalėdų ryto kunigai vilkės violetinės spalvos arnotą, simbolizuojantį susikaupimo, apmąstymų metą.

Reikia išmanyti simbolius

Lietuvoje yra tik dvi siuvimo įmonės, aprūpinančios dvasininkus tinkamai apdarais. Nors norintieji siūti liturginius drabužius neprivalo gauti jokio Bažnyčios sutikimo, dėl mažos rinkos ir būtinybės išmanyti simbolių prasmę retas ryžtasi tokiai veiklai. Lietuvos Vyskupų Konferencija yra paaiškinusi, kad kiekvieno drabužio grožį ir prakilnumą lemia ne papuošimų gausa, o rūbo medžiaga ir forma. Puošti drabužį galima tik jo paskirtį atitinkančiais paveikslais, figūromis ar simboliais.

„Ar liturginiai drabužiai pasiūti tinkamai, išmanant simbolių ir spalvų prasmę, iš kokybiško audinio ir yra patogūs, nusprendžia tie, kam jie yra skirti“, - sakė Kauno arkivyskupijos kurijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas.

„Mes tikrai daug laiko mokėmės, kaip ir kas turi būti siuvama. Todėl informacija dalytis su kitais nenorėčiau“, - tvirtino siuvimo įmonės vadovė Ingrida Račkauskienė. Per 15 darbo metų ji sako įsitikinusi, kad liturginių drabužių rinka nėra didelė ne tik Lietuvoje. I.Račkauskienės įmonė šiek tiek gaminių yra pardavusi Lenkijoje.

Kiekvienai šventei - kitas drabužis

Liturginiuose drabužiuose, kuriuos dvasininkai pradėjo dėvėti VI amžiuje, norėdami pabrėžti savo statusą, itin svarbios yra spalvos.

Arnotas – prašmatniausias šv. Mišių drabužis – gali būti penkių spalvų: žalios, baltos, violetinės, juodos arba raudonos, tai priklauso nuo šventės. Taip pat kunigai dėvi albą, ant jos ir velkamas arnotas. Kunigui privaloma yra ir stula, bažnytiniais simboliais papuošta audeklo juosta.

„Liturginių drabužių rinka iš tiesų maža, nes kunigai nelinkę jų dažnai keisti“, - sakė prieš aštuonerius metus jais pradėjęs domėtis ir retsykiais gaminantis Arnoldas Stasiulis.

Drabužių modeliavimo patirties turintis LŽ pašnekovas pabrėžė, kad arnotui ir stulai pasiūti reikia iki keturių metrų medžiagos. Nebrangų audinį kunigas dažniausiai išsirenka pats. Pasitaiko dvasininkų, pageidaujančių arnotų ir iš brangesnių audinių, pavyzdžiui, itališkos vilnos. Tuomet už metrą medžiagos tenka mokėti maždaug 280 litų.

Seniau drabužius kunigams siūdavo dievobaimingos moterys, padedančios prižiūrėti bažnyčią. Dabar tai daro siuvimo įmonės, kuriose liturginiai simboliai siuvinėjami mašinomis, dėl to ir drabužio kaina mažesnė negu siūto rankomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"