Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Apie universitetų jungimą – pašnibždomis

 
2016 12 09 6:00
Pasigendama aiškios pozicijos, kaip būsimasis ministrų kabinetas planuoja pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą, nors apie tokios reformos būtinybę kalbama ne vienus metus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiuo metu svarstomos Vyriausybės programos Švietimo skirsnyje politikai ir ekspertai pasigenda aiškios pozicijos, kaip būsimasis ministrų kabinetas planuoja pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą, nors apie tokios reformos būtinybę kalbama ne vienus metus. Nelaukdamas programos patvirtinimo, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša įregistravo nutarimo projektą, kuriuo būsimoji Vyriausybė įpareigojama parengti siūlymus dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo.

Vyriausybės programos projekto pateikimo išvakarėse, gruodžio 2 dieną, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas prof. Eugenijus Jovaiša įregistravo Seimo nutarimą, kuriuo Vyriausybei arba jos įgaliotoms kompetentingoms institucijoms pavedama parengti siūlymus, kaip pertvarkyti valstybinių universitetų tinklą, ir juos pateikti parlamentarams. Jo teigimu, toks žingsnis žengtas siekiant vykdyti parlamentinę kontrolę, taip pat norint gauti išsamius duomenis apie valstybinių aukštųjų mokyklų pertvarkos perspektyvas, kad Seimas, kaip jų steigėjas, galėtų daryti savas išvadas bei teikti rekomendacijas.

Apie aukštųjų mokyklų pertvarką kalbama ir Vyriausybės programos projekte – bent taip teigia paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pasak jos, ši mintis yra užkoduota programos punkte, kuriame skelbiama, jog siekiant, kad aukštasis mokslas ir moksliniai tyrimai taptų išskirtine pažangos galimybe, „svarbu sutelkti aukštųjų mokyklų, mokslo institutų žmogiškuosius išteklius, racionaliai ir tikslingai panaudoti mokslo infrastruktūrą“.

„Lietuvos žinių“ kalbintų ekspertų manymu, aptakiose Vyriausybės programos projekto frazėse sunku įžvelgti aiškią būsimųjų pertvarkų viziją bei sprendimus, kita vertus, dokumente palikta daug erdvės interpretacijoms. „Kaip optimizmo teikiantį dalyką atsargiai įvardinti būtų galima tai, kad ši programa vis dėlto neužkerta kelio imtis šiek tiek ryžtingesnių ar radikalesnių veiksmų. Sakyčiau, kad premjeras Saulius Skvernelis drauge su švietimo ir mokslo ministre J. Petrauskiene, patvirtinus programą, pasilieka laisvas rankas daryti absoliučiai viską, ką nori“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos vicepirmininkas dr. Paulius Subačius.

Tikslus paslepia retorika

Paskirtosios ministrės J. Petrauskienės, ne vienus metus vadovavusios Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA), teikiančiam rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo, teigimu, aukštųjų mokyklų optimizavimas yra paminėtas Vyriausybės programos projekte. Pasak jos, tai, kad būsimąją reformą apžvelgiančias nuostatas dokumente atrasti sudėtinga, yra jo teksto „retorikos klausimas“. „Bet mintis labai aiški“, – tvirtino paskirtoji ministrė.

Jurgita Petrauskienė: "Mokslo ir studijų sistema yra labai segmentuota, resursai - išskaidyti, taigi, tinklo pertvarka yra būtina.“ /Alinos Ožič nuotrauka

Jos teigimu, šiuo metu mokslo ir studijų sistema yra labai segmentuota, resursai – išskaidyti, ir tai nekuria sąlygų tiek studijų, tiek mokslo kokybei. „Vienas iš žingsnių – ne tikslas savaime, bet svarbi prielaida – optimizuoti turimus išteklius, siekiant išsaugoti ir sėkmingai plėtoti turimą potencialą. Taigi, tinklo pertvarka yra būtina“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo J. Petrauskienė.

Ji tikino, kad tokioms nuostatoms pritaria ir paskirtasis premjeras S. Skvernelis. „Premjeras labai aiškiai pasakė – tai sudėtingas procesas, todėl svarbu kalbėtis tiek su akademine bendruomene, tiek su kitomis suinteresuotomis šalimis ir rasti sinergijas, kad aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas užtikrintų kokybę, o ne taptų vien mechaniniu procesu. Bet yra bendras matymas ir sutarimas, kad kryptis turi būti tokia“, – pažymėjo paskirtoji ministrė.

Prieš pat Seimo rinkimus, spalio pradžioje, J. Petrauskienės vadovaujama MOSTA pristatė mokslo ir studijų potencialo analizę. Joje siūloma, optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą, iki 2025 metų Lietuvoje palikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją. Pagal šį dokumentą, Vilniuje galėtų veikti du universitetai – manoma, Vilniaus (VU) bei Gedimino technikos (VGTU), Kaune – vienas ar du, Klaipėdoje – vienas universitetas ar jo padalinys, Šiauliuose – universiteto padalinys arba kolegija.

Šiuo metu Lietuvoje yra 47 aukštosios mokyklos – 22 universitetai ir 23 kolegijos, iš jų – 14 valstybinių universitetų ir 12 valstybinių kolegijų. Tuo metu studentų skaičius vien per pastaruosius penkerius metus sumažėjo 32 proc., tiesa, akademinio personalo padaugėjo 4 proc., o valdžios išlaidos aukštajam mokslui išaugo 33 procentais. Vien šiemet į šalies aukštąsias įstojo 10 proc. mažiau studentų nei pernai – 23 703. Kai kuriuose universitetuose studentų skaičius sumažėjo drastiškai – pavyzdžiui, studijas Šiaulių universitete šįmet pasirinko tik 217 studentų.

Vaikščiojantys pinigėliai

Pavedimą naujajai Vyriausybei išnagrinėti aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo galimybes parengęs E. Jovaiša „Lietuvos žinioms“ teigė, kad MOSTA atlikta analizė vertintina teigiamai, tačiau Seimas norėtų gauti daug išsamesnius duomenis. „Akademinė bendruomenė yra nuolat purtoma amžinų pertvarkymų, amžinų kalbų – „tą sujungsime“, „tą nupjausime“. Atėjo laikas visiems susėsti ir, ant stalo padėjus tyrimų rezultatus, galvoti, kuria kryptime judėsime. Nuoširdžiai manau, kad Seimo, kaip valstybinių universitetų steigėjo, rekomendacijos pasuks mūsų aukštąjį mokslą reikiama kryptimi“, – tikino jis.

Eugenijus Jovaiša: "Įvedus studentų „krepšelį“, Lietuvos mokslo jaunuomenė buvo paversta „vaikščiojančiu pinigėliu"." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasak E. Jovaišos, iki darbo Seime ėjusio Lietuvos Edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas, įvedus studentų „krepšelį“, Lietuvos mokslo jaunuomenė buvo paversta „vaikščiojančiu pinigėliu“, dėl kurio kovodamos aukštosios mokyklos masiškai kūrė vis naujas studijų programas.

„Tokia logika tam tikru metu gal ir teisinga, bet ateina laikas, kai ji nebeveikia: studentai nebesirenka Lietuvos aukštųjų mokyklų, emigruoja ir panašiai. Laikas mokėti pinigus ne už galvelę, bet už produktą, kurį išleidžiame, ir kontroliuoti jo kokybę. Šios kadencijos pabaigoje turi atsirasti tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kurie leistų įvertinti, ar parengtas žmogus atitinka mūsų ūkio poreikius, ir tada žiūrėti, ar konkretus universitetas pateisina savo veiklą ir valstybės lūkesčius, ar vis dėlto yra pernelyg silpnas ir jo atžvilgiu reikia priimti sprendimus“, – aiškino Seimo ŠMK vadovas.

Programa – lyg lietuvių poezija

Seimo ŠMK pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD, konservatorių) frakcijos narys Mantas Adomėnas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad naujosios Vyriausybės programos projekte tėra užuomina į aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą. „Svarbiausias klausimas – kaip šis procesas bus suprantamas. Optimizacijos idėją galima diskredituoti, jeigu ja bus įvardytas toks sprendimas, kaip Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetų (LEU) susijungimas bei ta proga papildomų finansų mirštančiai institucijai išprašymas iš valstybės. Aiškios nuorodos į ryžtingą aukštųjų mokyklų stambinimą ir nepajėgų institucijų uždarymą Vyriausybės programoje tikrai nėra“, – tvirtino parlamentaras.

Paulius Subačius: "Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis drauge su švietimo ir mokslo ministre pasilieka laisvas rankas daryti absoliučiai viską, ką nori.“ /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Dr. P. Subačiaus manymu, pagrindiniame naujojo ministrų kabineto dokumente galima įžvelgti skirsnyje apie mokslą esantį konstatavimą, kad šioje srityje mokslo potencialas yra pernelyg išskaidytas ir kad reikia koncentruoti pastangas. „Šioje vietoje be kabučių cituojama išvada, kurią daugybę kartų yra teikę įvairūs užsienio ekspertai, bet Vyriausybės programoje nėra aiškiai pasakoma, kaip tai bus daroma. Ši programa – lyg lietuvių poezija, kur labai daug žodžių, bet nieko nepasakyta. Matome skambias frazes, bet neformuluojamas joks konkretus tikslas, jau nekalbu apie priemones. Programa turėtų nurodyti kryptį, kuria ketinama eiti, bet ten jos nėra“, – teigė mokslininkas.

Buvusio švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Dainiaus Pavalkio, šiuo metu einančio Europos komisaro moksliniams tyrimams, inovacijoms ir mokslui Carloso Moedo patarėjo pareigas, manymu, naujosios Vyriausybės programos Švietimo ir mokslo dalyje norint galima įžvelgti prielaidas pokyčiams, apie kuriuos prieš rinkimus kalbėjo beveik visos politinės partijos.

Mantas Adomėnas: "Aiškios nuorodos į ryžtingą aukštųjų mokyklų stambinimą ir nepajėgų institucijų uždarymą Vyriausybės programoje nėra.“ /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Programos Švietimo, mokslo ir inovacijų dalis gana plati. Kartais susidaro nuomonė, kad programoje nėra viskas parašyta, bet paskaitę detaliau galime matyti, jog pagrindiniai siekiai bei tikėtinas rezultatas yra pateikti, o jų įgyvendinimo, kuris dažnai būna sunkiausia viso proceso dalis, klausimai paliekami spręsti ministrui su socialiniais partneriais, diskutuojant, demokratiškai. Dokumente gana aiškiai įžiūrima nuostata gerinti studijų kokybę per programų peržiūrą, taip pat minimas konsolidavimas, yra labai aiškus siekis stiprinti ir apjungti jau esamą išbarstytą mokslo infrastruktūrų ir žmogišką potencialą tarp atskirų slėnių, institutų bei universitetų, kad pasiektume geresnių mokslo ir inovatyvumo rezultatų“, – aiškino jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"