TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apie žiemą primins ir naujas laikas

2008 10 25 0:00
Kad ir koks laikas būtų, vaikai visada nenori keltis.
LŽ archyvo nuotrauka

Ateinančią naktį laikrodžių rodykles atsuksime valanda atgal - bus atšauktas vasaros laikas. "Pelėdos" nudžiugs galinčios ilgiau pamiegoti, o "vyturiai" bet kuriuo atveju pabunda anksti.

Etnologas profesorius Libertas Klimka LŽ priminė pasaką apie poną, kuris norėjo prailginti baudžiauninkams dieną. Kažkas patarė jam sukti veleną. Suko ponas, suko... Kokia ilga jam tapo diena! "Kaitalioti valandas pradėta siekiant sutaupyti elektros. Tačiau dabar kiti laikai - daug pažangesnė technika ir technologijos, todėl abejoju, ar verta tai daryti", - svarstė profesorius. Jis prisipažino, kad kaskart keičiantis laikui pora savaičių būna ne savo kailyje. Mūsų protėviai valandų nekeisdavo. Gamtiškąją šviesos kovą su tamsa jie matė ir gerbė, net švęsdavo rudens ir pavasario lygiadienius. "Iš čia ir Velykos, Gandrinės, Pempinės. Tik rudens lygiadienį švęsti primiršome. Kadaise šiai šventei būdavo daromas pirmasis alus, o dabar alų vyrai pupina kasdien, gal todėl ir šventės neliko", - juokavo L.Klimka.

Gyvūnų laikrodis - Saulė.

Dažnas gamtininkas mėgsta keltis kartu su Saule - esą tada gamta gražiausia. "Ne mažiau ji graži ir per saulėlydį", - atšovė Aukštaitijos nacionalinio parko Gamtos ir paveldo skyriaus vedėjas, gamtos mokslų daktaras Bronius Šablevičius. Jam išsiristi rytais iš lovos - kančia. Tamsiuoju paros metu B.Šablevičius gali darbuotis nors iki ryto. Neretai jis taip ir daro, todėl pastebi tai, ko nemato daug "dieninių" gamtininkų. Pavyzdžiui, įamžino fotonuotraukose reto ir sunkiai pastebimo paukščio - žvirblinės pelėdos - gyvenimą. B.Šablevičiaus nuomone, teisinga, kad šalys susitaria dėl vienodo laiko. O gamta? "Gamta tų žaidimų nežaidžia, tai mes, žmonės, juos sugalvojome. Gyvūnams ir augalams valandos nerūpi, jų laikrodis - Saulė, be to, vieni yra dieniniai, kiti naktiniai. Mes žaidžiame, esą ekonomiška, taupiau ir t. t. Neįžiūriu jokios ekonomijos", - sakė gamtininkas.

Laiko kaitaliojimas nepatinka mokytojams, darželių auklėtojoms ir, žinoma, vaikams bei jų tėvams. "Kai atsuks laikrodžius valanda atgal, iš pradžių rytais bus kiek šviesiau, bet vėliau tiek ryte, tiek vakare tamsu. Ypač blogai tiems vaikams, kurie mokosi antroje pamainoje - jiems namo tenka grįžti naktį. O dėl kėlimosi - kad ir koks laikas būtų, vaikai visada nenori keltis. Mokiniai nuolat vėluoja ir ateina užsimiegoję", - pasakojo Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos mokytoja Regina Urbonienė.

Svarbu ir požiūris

Psichologės, socialinių mokslų daktarės Ramutės Orenienės nuomone, vienos valandos pokytis skaudžių pasekmių nesukelia. "Daugiausia priklauso nuo požiūrio. Čia kaip su pusiau tuščia ar pusiau pilna stikline: kaip nusiteiksi, taip matysi - puspilnę arba pustuštę. Aš nedramatizuoju. Perėjus prie žiemos laiko rytas pailgės valanda. "Pelėdos" gaus papildomą miego valandą, o anksti pakirdę "vyturiai" nemažai nuveiks namuose iki darbo pradžios", - dėstė psichologė.

Tačiau ji priminė, jog žmoguje tiksi vidinis biologinis laikrodis - vadinamieji cirkadiniai organizmo ritmai. Pagal juos kinta medžiagų apykaitos aktyvumas, kūno temperatūra, kraujospūdis, hormonų išskyrimas, pagal šį "laikrodį" užmiegame ir pabundame. "Kai turime keltis anksčiau arba vėliau nei pratę, įprastas ritmas sutrinka. Kiekvienas pokytis yra stresas, organizmas turi prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, eikvoti tam energiją. Tad kai laiko juosta keičiasi dažnai arba itin žymiai, taip pat, kai dirbama trimis pamainomis ir jos dažnai keičiamos - nelengva. Tačiau vienos valandos pokytis revoliucijos nesukels", - aiškino R.Orenienė.

Tačiau yra jautrių žmonių, kurie prie laiko keitimo prisitaiko sunkiau. Tai, pasak R.Orenienės, susiję ne tik su laikrodžio rodyklių pasukimu - daugiau veikia bendras šviesaus paros laiko trumpėjimas. Štai kodėl rudenį paūmėja psichikos ligos, padažnėja depresijų. Beveik 10 proc. Lietuvos gyventojų dėl šviesos trūkumo serga sezonine depresija.

"Šiuolaikiniame pasaulyje laiko juostos ima prarasti savo prasmę, vis daugiau valstybių pereina prie vieningo laiko skaičiavimo, nes taip patogiau bendradarbiauti, keliauti", - apibendrino psichologė.

Keleto bičiulių paprašiau paatvirauti, patinka jiems laiko kaitaliojimas ar ne. Paaiškėjo, jog vasaros laiką labiau mėgsta "vyturiai".

Atrodo, "vyturius" laiko kaitaliojimas veikia mažiau. Dauguma pašnekovų buvo už pastovumą. Tad ne be pagrindo visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės "Vilmorus" atlikta apklausa rodo, jog 55 proc. Lietuvos žmonių laiko kaitaliojimui nepritaria.

Poveikio sveikatai netyrė

Laikas Europos Sąjungos (ES) šalyse kaitaliojamas Europos Parlamento (EP) ir Tarybos nurodymu. Stumtelėti rodyklę valanda į priekį Briuselis nutarė dar 1980 metais, o po 10 metų apsispręsta ir dėl žiemos laiko. Lietuva ES nare tapo tik 2004 metais, tačiau mūsų Vyriausybė dėl europinio vasaros laiko apsisprendė dar 2002-aisiais: nutarta jį įvesti kasmet kovo paskutinįjį sekmadienį, 3 val. ryto pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o spalio paskutinįjį sekmadienį 4 val. ryto - vasaros laiką atšaukti pasukant laikrodžio rodyklę valanda atgal.

Vasaros laikas įvedamas norint efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Pirmą kartą jis buvo įvestas per Pirmąjį pasaulinį karą 1916 metais Vokietijoje, vėliau Jungtinėje Karalystėje, JAV.

Šiuo metu vasaros laikas naudojamas visose Europos valstybėse, išskyrus Islandiją, ir daugelyje JAV bei Meksikos valstijų, taip pat Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse.

EP įsipareigojo kas penkerius metus įvertinti laiko kaitaliojimo poveikį Bendrijos šalių ūkiui ir gyventojų sveikatai bei apsispręsti, ar verta toliau tai daryti. Dabartinis susitarimas galioja iki 2011 metų ir tada bus svarstoma, ar šį "žaidimą" tęsti.

Ūkio ministerijoje LŽ tikino, jog šalies ūkiui laiko kaitaliojimas naudingas. Ar tos naudos labai daug, mūsų kalbinti valdininkai nežinojo, mat tyrimai daryti seniai.

Kaip veikia valandų stumdymas žmonių sveikatą, dar nesiaiškinta. Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus Haroldo Baubino nuomone, prie vienos valandos "šen ar ten - žmogus nesunkiai prisitaiko." Matyt, tik prieš 2011 metus, kai Europos Komisijai vėl reikės apsispręsti dėl laiko kitam penkmečiui, šalių vyriausybėms bus nurodyta ištirti, verta ar ne, kaip anam ponui, ilginti dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"