TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apkartusi žodžio laisvė

2015 12 17 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimui panaikinus Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnį, kuriame buvo įvardyta teisinė atsakomybė už kito asmens įžeidimą, užtikrinta žodžio laisvė. Tačiau aiškėja, kad kodekso pakeitimai sukėlė sumaištį, o interneto komentatorių sutryptiems žmonėms apsiginti tapo itin sudėtinga.

Žodžio laisvę užtikrinantis dokumentas, nuo belangės išlaisvinęs garbės ir orumo žemintojus, sukėlė sumaištį kitoje barikadų pusėje. Tiems, kuriuos su purvais sumaišė interneto komentatoriai, policija nuo šiol atsisako padėti.

Baudžiamojo kodekso pakeitimus inicijavęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pataria nekreipti dėmesio į įžeidimus internete. Jam pritaria ir Seimo nariai, tačiau žada taisyti padėtį tobulindami dokumentą, kad nepelnytai įžeidinėjami ir užgauliojami žmonės galėtų apsiginti ir nebūtų pažeisti žodžio laisvės reikalavimai.

Sulaukė neigiamo atsakymo

Kaišiadorių gyventoja Gabrielė M., apie kurią šį pavasarį straipsnį išspausdino vienas populiarus interneto portalas, perskaičiusi komentarus apstulbo – ji ne tik niekinta, žeminta, išvadinta nepadoriais žodžiais, bet ir sulaukė „linkėjimų“ mirti. Komentaruose minėta ne tik pati straipsnio herojė, bet ir jos mama – jai riebių epitetų taip pat nepagailėta.

Gabrielė M. buvo priblokšta to, ką perskaitė, ir sakė turėjusi gerokai pagalvoti, kaip elgtis esant tokiai situacijai. Pasikonsultavusi su nukentėjusiaisiais nuo internautų ji vis dėlto nutarė kreiptis į advokatą ir inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradžią. Merginos atstovas surašė raštą Kaišiadorių rajono policijos komisariatui. Dokumente prašyta pagal kompiuterių IP adresus nustatyti jų savininkus. Tačiau pareigūnai atsakė, jog, pagal įstatymus, pranešant apie galimą nusikalstamą veiką kreiptasi per vėlai. Be to, IP adresų savininkų duomenų baze policija nedisponuoja, o gauti duomenis iš jos pareigūnai gali tik atlikdami ikiteisminį tyrimą. Policijos komisariato atsakyme akcentuota ir tai, kad nuo 2015 metų liepos 10 dienos Baudžiamojo kodekso 155 straipsnis – įžeidimas – yra netekęs galios. „Policija nebenori imtis tokio pobūdžio bylų. Nejaugi nuo šiol internete gali rašyti ką tik užsigeidi ir liksi nenubaustas?“ – stebėjosi mergina, pasijutusi bejėgė.

Pasikeitė tvarka

Iki šios vasaros vidurio Lietuvoje galiojo kitokia praktika. Netinkamo turinio komentarus apie save paskaitęs asmuo kreipdavosi į policiją. Kreipimosi tikslas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal IP adresą nustatyti ryšio priemonės, iš kurios rašytas įžeidimas, savininką. Kai duomenys jau būdavo gauti, spręsta, ar tęsti tyrimą ir pradėti bylą pagal BK 155 straipsnį. Jei būdavo pagrindo įrodyti nusikaltimą, asmeniui, padariusiam neteisėtą veiką, grėsdavo ir reali kalėjimo bausmė.

Mantas Adomėnas: "Metas ieškoti sprendimo, kaip padėti apsiginti nepelnytai įžeidinėjamiems žmonėms. Tačiau tai reikia daryti nepažeidžiant žodžio laisvės reikalavimų.“Romo Jurgaičio nuotrauka

Turėdami IP adresų savininkų duomenis įžeistieji galėjo bylinėtis ir civiline tvarka. Tačiau dažniausiai, anot pareigūnų, būdavo vadovaujamasi baudžiamąja teise, nes pagal BK pradedant procesą kreipiantis į teismą nereikėdavo mokėti žyminio mokesčio, o ir atsakomybė kaltinamajam tapdavo gerokai didesnė.

Komentatoriai lengviau atsipūtė

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Donatas Mažeika LŽ sakė, kad, vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu, duomenis apie IP adresų savininkus ir kitą su tuo susijusią informaciją paslaugų teikėjai privalo saugoti pusmetį. Tačiau ir vėliau jie neišnyksta. „Be to, duomenis iš ryšių paslaugų teikėjo gali gauti ir teismui dokumentus rengiantis advokatas“, – aiškino pašnekovas. Jo teigimu, BK nebelikus 155 straipsnio „įžeidimas“, savo teises galima ginti civiline tvarka.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius tikino, kad BK pakeitimai susiję su noru užtikrinti žmogaus žodžio laisvę. Lietuva esą buvo viena iš nedaugelio šalių, kuriose asmens nuomonė būdavo kriminalizuojama. „Šiuo straipsniu itin dažnai naudojosi asmenys, tvirtinantys, kad juos įžeidė rašinyje išdėstyti teiginiai ar net faktai. Užtekdavo kreiptis į policiją, parašyti pareiškimą ir būdavo pradedamas tyrimas, o atsakovui grėsdavo realiai netekti laisvės“, – sakė D. Radzevičius.

Jo teigimu, pati frazė „įžeidimas“ yra labai plati. Be to, tai yra ne nusikalstama veika, o jausmas. D. Radzevičiaus nuomone, Baudžiamajame kodekse emocinė būklė neturėtų būti aptarinėjama. „Šiandien žmogus gali būti įsižeidęs, o ryt – viską pamiršęs. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad skirtingus asmenis gali įžeisti skirtingi dalykai. Kai ką galbūt įžeidžia ir kito nepalanki nuomonė ar netgi atvirai išsakyta tiesa“, – kalbėjo pašnekovas.

Priminus, kad BK pakeitimai gerokai palengvino gyvenimą ir taip savęs nevaržantiems komentatoriams, D. Radzevičius patarė į „rašytojus“, ypač anoniminius... nekreipti dėmesio. Na, o jei vis dėlto kyla noras su jais aiškintis teisme, tai teks daryti civiline tvarka.

Liko dalis nuskriaustųjų

Tačiau advokatė Raimonda Lazauskienė LŽ teigė, kad liepą padaryti pakeitimai teisinėje sistemoje įnešė sumaišties. „Be abejonės, įžeidimo dekriminalizavimas demokratinėje valstybėje yra pozityvus žingsnis. Juo siekiama riboti kišimąsi į žodžio laisvę ir baudžiamosios atsakomybės taikymą užtikrinti tik kaip kraštutinę priemonę. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiekviena Europos Sąjungos valstybė privalo įstatymais užtikrinti žmogaus garbės ir orumo apsaugos (gynimo) priemones. Panaikinus Baudžiamojo kodekso 155 straipsnį, kuris numatė baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, Lietuvos piliečiams iš esmės atimta teisė apginti savo pažeistas teises tais atvejais, kai apie jų asmenybę ar savybes atsiliepiama neigiamai, nepadoriai, žeminamai ar kitaip paniekinamai“, – aiškino R. Lazauskienė.

Anot advokatės, dabar susiklostė teisinio vakuumo situacija, kai tiek civilinės, tiek baudžiamosios teisės pagrindais asmuo gali apginti savo įžeistą garbę ir orumą tik tais atvejais, kai apie jį skleidžiami jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, kurie neatitinka tikrovės. Tačiau tais atvejais, kai apie žmogų paskleista žeminamo ar įžeidžiamo turinio informacija atitinka tikrovėje egzistuojančias faktines aplinkybes, savo teisių asmuo negalės apginti. R. Lazauskienė priminė, kad anksčiau buvo galima įžeisti asmenį ir vertinamuoju teiginiu – išreiškiant savo nuomonę.

„Dabar, panaikinus baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, civilinės ar administracinės teisės normose už įžeidžiamą nuomonę ar vertinimą būtina numatyti asmens garbės ir orumo gynimo taisykles. Priešingu atveju nebus užtikrintas vienas pagrindinių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtintų principų – asmens teisė į garbę ir orumą“, – sakė pašnekovė. Jos teigimu, tai jau pažymėjo Lietuvos advokatūra, pateikdama išvadas dėl šio straipsnio panaikinimo, taip pat ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Rasti išeitį užtruks

Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Mantas Adomėnas LŽ žadėjo, kad bus ieškoma išeities iš susidariusios situacijos, tačiau tam reikia laiko. „Iš vieno teisinio kraštutinumo – galimybės bausti už subjektyviai suvoktą, kartais galbūt net įsivaizduotą „įžeidimą“ – nusiritome į kitą kraštutinumą, kai tyčiojimasis iš žmogaus viešojoje erdvėje gali likti nebaudžiamas“, – sakė parlamentaras. Anot jo, įstatymai turėtų siekti protingos pusiausvyros tarp žodžio laisvės ir asmens orumo.

„Mums, įstatymų leidėjams, pribrendo pareiga ieškoti sprendimo, kaip padėti apsiginti nepelnytai įžeidinėjamiems ir užgauliojamiems žmonėms. Tačiau tai reikia daryti nepažeidžiant žodžio laisvės reikalavimų“, – teigė M. Adomėnas. Jis svarstė, kad galbūt bus galima pasinaudoti kitų kraštų patirtimi, kur laisvo žodžio dilemos egzistuoja seniau ir sprendžiamos ilgiau. „Akivaizdu, kad įstatymą reikia tobulinti, tačiau tai užtruks. O kol kas geriausias patarimas – nekreipti dėmesio į piktavalius ir nepraustaburnius žmones, kurių mūsų visuomenėje, deja, kol kas apstu“, – pabrėžė Seimo narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"