TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apklausa atskleidė lietuvių požiūrį į migrantus

2016 01 07 17:20
AFP/Scanpix nuotrauka

Visuomenės nuostatų apklausa buvo atlikta praėjus savaitei po Paryžiaus teroristinių išpuolių (lapkričio 19–29 dienomis). Apklausos metu didelis dėmesys buvo skiriamas Lietuvos gyventojų nuostatoms pabėgėlių atžvilgiu. 

2015 m. lapkričio mėn. įvykdytos teroristinės atakos Paryžiuje, kiti šiemet įvykdyti teroro aktai ir jų aptarimas Lietuvos viešojoje erdvėje turėjo neigiamos įtakos Lietuvos gyventojų nuostatoms musulmonų ir pabėgėlių atžvilgiu.

Lietuvos socialinių tyrimų centro užsakymu visuomenės nuostatų apklausa buvo atlikta praėjus savaitei po Paryžiaus teroristinių išpuolių (lapkričio 19–29 dienomis), todėl gautus rezultatus reikėtų vertinti kaip pirminę žmonių reakciją į naujienas apie įvykdytą smurtą.

Lyginant su ankstesnių metų apklausomis, galima pastebėti, kad žymiai išaugo Lietuvos gyventojų dalis, teigiančių, kad pablogėjo jų nuomonė apie musulmonus (73 proc.) ir pabėgėlius (72 proc.) (palyginimui – 2014 m. atliktos apklausos metu pasiskirstymas buvo atitinkamai 42 ir 38 proc.).

2015 m. taip pat išaugo žmonių dalis, teigiančių, kad jie nenorėtų gyventi vienoje kaimynystėje su musulmonais (58 proc.) ir pabėgėliais (50 proc.). Dirbti vienoje darbovietėje su musulmonais nenorėtų 38 proc., su pabėgėliais – 28 proc., išnuomoti būsto – atitinkamai 57 ir 52 proc. Lietuvos gyventojų.

2015 m. vykę debatai dėl pabėgėlių priėmimo programos įgyvendimo Lietuvoje neišsklaidė žmonių baimių ir abejonių dėl programos įgyvendinimo sėkmės. Lietuvos gyventojai iki šiol palyginti mažai žino tiek apie Lietuvoje pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą turinčius žmones, tiek apie šiuo metu dėl pabėgėlio statuso Europos Sąjungoje besikreipiančius žmones iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos.

Nors naujausiais skelbiamais duomenimis per pirmąjį 2015 m. pusmetį Lietuvoje pabėgėlio statusas buvo suteiktas 10 asmenų (papildoma apsauga 38 asmenims), o per pastaruosius penkerius metus pabėgėlio statusas kasmet suteikiamas tik 10–25 asmenims (papildoma apsauga – 80–150 žmonių), 74 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje pabėgėlių skaičius kasmet didėja, o 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje jau pakanka pabėgėlių ir negalima leisti, kad jų atvyktų daugiau. Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuva turėtų atsisakyti dalyvauti pabėgėlių perkėlimo programoje.

Atliktos apklausos duomenys rodo, kad Lietuva išlieka kultūriškai uždara visuomenė. Nors Lietuvos gyventojai patys aktyviai dalyvauja šiuolaikinės globalios migracijos procesuose, tačiau į naujai į šalį gyventi atvykstančius žmones žvelgia įtariai.

Nepriklausomai nuo naujai atvykstančių užsieniečių statuso – tai yra, ar jie būtų į Lietuvą dirbti atvykstantys migrantai, ar pabėgėliai – Lietuvos gyventojai visų pirma yra linkę įžvelgti ne teigiamą naujai atvystančių žmonių indėlį į ekonominį ar kultūrinį šalies gyvenimą, o galimas grėsmes socialiniam saugumui.

2015 m. apklausos duomenimis 82 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad pabėgėliai gali sukelti socialinius neramumus Lietuvoje, 86 proc. – kad gali padidinti nusikalstamumo lygį šalyje (palyginimui – 2010–2014 m. tas pats klausimas buvo užduodamas klausiant apie imigrantus.

Teiginiui „Į Lietuvą atvykstantys imigrantai gali sukelti socialinius neramumus“ pritaria apie pusė Lietuvos gyventojų). Lietuvos gyventojai gana neigiamai mato ir savo visuomenę bei valstybę. Absoliuti dauguma (80 proc.) respondentų mano, kad į Lietuvą atvykę pabėgėliai susidurs su neigiamomis visuomenės nuostatomis, 87 proc. mano, kad jie turės sunkumų ieškant darbo, 78 proc. – kad turės sunkumų išsinuomojant būstą. Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų mano, kad į Lietuvą atvykę pabėgėliai patirs smurtą, susidurs su sunkumais sveikatos priežiūros (62 proc.) ar vaikų švietimo (73 proc.) srityse. Didelė dalis Lietuvos gyventojų (74 proc.) mano, kad pabėgėliai nesiruošia čia gyventi ir siekia pasinaudoti Lietuva kaip tranzito šalimi.

Apklausos metu kiek daugiau nei trečdalis respondentų (35 proc.) pritarė teiginiui, kad „pabėgėliai yra pažeidžiama grupė, todėl Lietuva privalo jiems padėti“, dar penktadalis (20 proc.) į šį klausimą negalėjo atsakyti/ neatsakė.

Lietuvos gyventojų nuostatos į šalį atvykstančių pabėgėlių atžvilgiu iš tiesų išlieka konservatyvios, todėl tiek įgyvendinant pabėgėlių perkėlimo programą, tiek vėliau vykdant integracines priemones didelę svarbą turės visuomenės lyderių pozicija ir šalies vadovų bei politikų pasirengimas priimti svarbius, tačiau visuomenėje nepopuliarius sprendimus.

Didelė atsakomybė dėl visuomenėje vykstančių debatų kokybės tenka ir žiniasklaidai – ypatingai, didinant visuomenės informuotumą apie priežastis, dėl kurių žmonės išvyksta iš Sirijos, Irako bei Eritrėjos, bei apie pabėgėlių perkėlimo programos įgyvendinimą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

2015 m. lapkričio 19 – 29 d. (apklausa vyko iš karto po Paryžiaus teroro aktų lapkričio 13 d.) reprezentatyvią apklausą vykdė UAB „Baltijos tyrimai“ Tyrimo metu apklausti 1078 Lietuvos gyventojai (nuo 15 metų ir vyresni), apklausa vyko 124 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka tokio amžiaus Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą ir apskritis. Tyrimo paklaida tokiai imčiai iki 3,2 proc.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"