TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apklausa: didžioji dalis užsienio lietuvių nesidomi grįžimo galimybėmis

2016 05 04 16:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Didesnė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių nesidomi galimybe grįžti į Lietuvą, grįžimas labiau domina Jungtinėje Karalystėje ir Rusijoje gyvenančius tautiečius, kurių socialinė ir ekonominė padėtis pablogėjo, rodo apklausa.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu pernai rudenį atlikta užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa parodė, kad 40 proc. respondentų domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis, 17 proc. – nesidomi, dar 43 proc. teigė, kad jiems tai nėra aktualu.

Daugiau besidominčiųjų grįžimo galimybėmis yra tarp gyvenančiųjų Rusijoje (61 proc.), Jungtinėje Karalystėje (51 proc.). Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis sudaro 43 procentus.

Didesnė dalis tų, kurių asmeninė socialinė ir ekonominė situacija buvimo šalyje pagerėjo, nesidomi arba kol kas nesidomi grįžimo galimybe.

„Kas mus labai nustebino, kad gyvenimo užsienyje trukmė tik labai fragmentiškai lemia lietuvių svarstymus sugrįžti. Tai reiškia, kad nori ar svarsto apie grįžimą ir tie, kurie išvyko visai neseniai, prieš metus-dvejus, ir lygiai taip pat svarsto prieš dešimt metų išvykusieji. Nors intuityviai mes buvome linkę galvoti, kad tie, kurie gyvena ilgiau, yra įleidę šaknis, jiems kažkiek sunkiau būtų grįžti“, – pristatydamas apklausos rezultatus Seimo Užsienio reikalų komitete sakė užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius.

Paklausti apie svarbius veiksnius, svarstant grįžimo į Lietuvą galimybes, dauguma – 70 proc. – respondentų nurodė, kad jiems būtų svarbu darbo galimybės arba geras atlyginimas, karjera Lietuvoje. Ekonominę šalies padėtį paminėjo 30 proc. apklaustųjų, asmeninę situaciją šeimoje – 27 proc., požiūrį į žmogų, toleranciją – 18 procentai. Savo kalbos, gimtinės ilgesį nurodė 6,4 proc., dvigubą pilietybę – 5,5 proc. respondentų.

Užpernai atliekant panašią apklausą, mažiau nei trečdalis respondentų teigė neplanuojantys grįžti į Lietuvą. Kaip didžiausią postūmį grįžti dauguma tuomet nurodė šalies ekonominį augimą (36 proc.), psichologinio klimato pagerėjimą, pagarbą žmogui (34 proc.).

Be to, 2015 metų tyrimas atskleidė, kad 42 proc. apklaustųjų ketina balsuoti šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose, 31 proc. prisipažino neplanuojantys to daryti, o 26 proc. dar buvo neapsisprendę. Dauguma (73 proc.) neketinančių dalyvauti rinkimuose žmonių tvirtino, kad juos balsuoti paskatintų galimybė savo valią pareikšti internetu.

„Apklausoje žmonės dalyvavo savanoriškumo principu, tai yra tie, kurie domisi, rado laiko ir matė prasmę atsakyti į 61 klausimą. (...) Labiau kelia nerimą, kad beveik pusė žmonių, kurie skyrė asmeninį laiką, išsiuntė anketą, neketina balsuoti“, – sakė M.Bekešius.

Apklausos duomenimis, absoliučiai daugumai užsienio lietuvių (89 proc.) lietuvybės išlaikymas yra svarbus. Daugiau nei pusė jų kasdieninį lietuvių kalbos vartojimą ir lietuviškų knygų skaitymą, jų rekomendavimą kitiems įvardijo kaip savo asmenines pastangas siekiant išsaugoti lietuvybę.

Apklausą URM užsakymu praėjusių metų rugsėjo-spalio mėnesiais atliko bendrovė „Vilmorus“. Joje dalyvavo 1720 užsienio lietuvių iš 55 šalių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"