TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aplaidumas virsta Temidės klaidomis

2009 12 28 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Patekti į teisingumo nemalonę galima net nepadarius nusikaltimo. Tačiau ir įkliuvus policijai išsisukti nuo bausmės taip pat galima. Pakanka prisistatyti kitu asmeniu ir tikėtis, kad pareigūnai savo darbą atliks aplaidžiai - nepasistengs įsitikinti, ar į protokolą įrašė tikrojo nusikaltėlio pavardę.

Viena po kitos teisme atsidūrė dvi smulkias vagystes įvykdžiusio Valerijaus Sucharevskio bylos - administracinė ir baudžiamoji. Pirmuoju atveju grobis neviršijo vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio (MGL) - 130 litų, antruoju ši riba buvo peržengta. Tačiau pričiuptas vagis V.Sucharevskis pagudravo - prisistatė savo broliu. Planas išdegė, policininkai juo patikėjo. Teisme pareigūnų kompetencija nesuabejota, o įtariamasis - nieko apie šį nusikaltimą nežinantis brolis - posėdžiuose nepasirodė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Tik teismui išsiuntus niekuo dėtam žmogui pranešimą apie jo atžvilgiu išnagrinėtą bylą, vyriškis nedelsdamas kreipėsi dėl įvykusio nesusipratimo.

Apsivogė parduotuvėse

Per pirmąją vagystę padaryti nuostoliai tesiekė vos 12 litų 70 centų. V.Sucharevskis, viename prekybos centrų į krepšelį prisidėjęs mėgstamų maisto produktų ir pasiėmęs keletą drabužių, įsitaisė persirengimo kambaryje. Ten išalkęs vyras padėjo drabužius į šalį ir ėmė puotauti. Pasisotinusį "valgytoją" parduotuvės apsaugos darbuotojai sulaikė išeinantį iš persirengimo kambario. Rasta ir maisto likučių. Apsaugos darbuotojų teigimu, pirkėjas įkliuvo, nes jo elgesys nuo pat pradžių jiems kėlė įtarimų. Sulaikytasis tąkart prisistatė brolio vardu.

Kitą vagystę V.Sucharevskis įvykdė statybinių prekių parduotuvėje. Jis pavogė 20 pakuočių montažinių putų, kurių vertė - beveik 240 litų. Šįkart neteisėtai pasisavinti bandyto turto vertė viršijo vieną MGL, todėl pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Įkliuvęs vagis pasinaudojo kartą jau išbandyta taktika - vėl prisistatė brolio vardu. Tačiau dėl iškeltos bylos jam išsisukti nepavyko. Po teismo išsiųsto pranešimo nekaltai nubaustas žmogus negaišdamas kreipėsi į šią instituciją. "Įstatymo pažeidimo nepadariau. Sulaikytasis prisistatė mano vardu. Taip brolis pasielgė jau ne pirmą kartą. Iš bylos duomenų matyti, kad surašant protokolą sulaikyto asmens tapatybė buvo nustatinėjama tik pagal duomenų bazėje esančius įrašus, asmens dokumento mano brolis nepateikė", - aiškino "pakištas" vyras.

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių byla buvo grąžinta Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktojo nusikalstamų veikų skyriaus prokurorei Editai Anforavičienei. "Teisme paaiškėjo naujos aplinkybės, todėl privalėjome atsakyti į staiga kilusius klausimus. Teismo procesas bus pradėtas iš naujo", - LŽ pasakojo prokurorė.

Už aplaidumą moka kiti

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo, kuriame buvo nagrinėjamos V.Sucharevskio bylos, atstovas spaudai Audris Kutrevičius pasakojo, kad teismai ne be pagrindo turi priekaištų policijos pareigūnams, kuriems kartais nepavyksta tinkamai nustatyti asmens tapatybės.

"Šiais metais teismas išnagrinėjo tūkstantį administracinių bylų dėl smulkių vagysčių. Daugelis jų kaltininkų teisme nepasirodė. Jei teismas, norėdamas išvengti nesusipratimų, būtų prašęs policininkų atvesdinti visus kaltinamus 600-700 asmenų, pareigūnai būtų nežmoniškai apkrauti beprasmiu darbu ir neturėtų laiko rimtesniems tyrimams. Tad teisėjams belieka ateityje tikėtis daugiau atsakomybės tų, kurie tikrina prasikaltusių asmenų tapatybes", - aiškino A.Kutrevičius. Pašnekovas pasidžiaugė, kad LŽ aprašytu atveju nekaltam žmogui pavyko laiku kreiptis į teismą. Jis pataria kiekvienam, gavusiam kvietimą į teismą, to netraktuoti kaip nevykusio pokšto. "Tuomet gerokai lengviau išpainioti bylą ir nubausti nusikaltusį asmenį. Tačiau jei neteisingai apkaltintas žmogus, tarkime, būtų išvykęs gyventi į užsienį, teismo įsakymas įsiteisėtų, o bauda liktų nesumokėta. Pinigų išieškojimo imtųsi antstoliai ir nekaltai apkaltinto žmogaus nuostoliai būtų gerokai didesni", - teigė 1-ojo apylinkės teismo atstovas spaudai.

Prokurorė E.Anforavičienė nebuvo linkusi kaltinti policijos pareigūnų aplaidumu. "Nusikaltimo aplinkybės buvo aiškios, kaltininkas prisipažino įvykdęs vagystę, tačiau neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento", - LŽ kalbėjo prokurorė. Jos teigimu, pareigūnus suklaidino drauge su įkliuvusiu vagimi buvęs jo draugas, patvirtinęs, kad sulaikytasis yra būtent tas asmuo, kuriuo šis prisistatė policininkams. Beje, praktikoje tokie atvejai nereti. Ypač dažnai "brolis įduoda brolį", o kartais taip pasielgia ir tolimesni giminės - pusbroliai, pusseserės. "Nors tokių triukų griebiamasi dažnai, tačiau V.Sucharevskio byla mano praktikoje yra pirmoji, kuri pasiekė teismą", - tikino E.Anforavičienė.

Gelbsti ir intuicija

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis LŽ pasakojo, kad asmens identifikavimas - svarbi operacija. Jis tikino, kad dabar sulaikytieji itin retai neturi jokio dokumento, tad policijai nesudėtinga atlikti užduotį - įsitikinti, kad protokolas surašomas būtent tam asmeniui. "Tačiau gali įsivelti ir klaidų. Sakykim, atvežta 20 vagiliavusių sulaikytųjų. Jų tapatybes tikrinantis koks nors pareigūnas turi skubėti ir kruopščiai nepatikrina jų asmenybių", - aiškino T.Ulpis.

Pasak pareigūno, jeigu asmuo pagaunamas vagiant pirmą kartą, klaidos tikimybė didesnė. Tačiau jei nusikaltėlis pakliūva nebe pirmą kartą - jam sunku apgauti pareigūnus. "Tam tikrais atvejais policininkui gali nepakakti vien profesionalumo, jis turi ir intuityviai įvertinti, ar prieš jį sėdintis žmogus nemeluoja", - kalbėjo T.Ulpis.

Viešosios policijos valdybos (VPV) viršininkas Renatas Požėla LŽ pasakojo, kad visi procesiniai veiksmai yra policijos nuostatose. "Jeigu dėl teisės pažeidimo žmogui reikia surašyti protokolą, tačiau nėra galimybės įvykio vietoje nustatyti jo tapatybės, asmuo turi būti pristatytas į policijos įstaigą. Komisariate sulaikytasis gali būti fotografuojamas, filmuojamas, paimami jo pirštų antspaudai. Taip pat tikrinama sulaikytojo pateikta informacija: be vardo ir pavardės, dar prašoma pasakyti asmens kodą, kitus duomenis", - aiškino pareigūnas. Jis pasakojo, kad yra buvę ir tokių atvejų, kai apie sulaikytąjį duomenų bazėje neradus jokių įrašų žmogus buvo vežamas į jo nurodytą gyvenamąją vietą ir klausinėjama kaimynų, ar pažįsta pristatytą asmenį.

Klaida - nepiktybinė

Paprašytas pakomentuoti teismą pasiekusį konkretų V.Suchrevskio bylos atvejį, R.Požėla sakė, kad kuris nors iš policijos darbuotojų tinkamai neatliko savo darbo. "Piktybiškumo kolegų veiksmuose įžvelgti nenorėčiau. Mūsų darbe dažnokai pasitaiko įvairių nesusipratimų. Štai kartą sustabdytas sunkvežimio vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuriame įklijuota gal kokių 15 metų senumo nuotrauka. Pareigūnai surašė protokolą, o vėliau paaiškėjo, kad nubaustas ne tas asmuo. Sustabdytas sunkvežimio vairuotojas pateikė nežinia kieno pamestą vairuotojo pažymėjimą", - prisiminė VPV viršininkas.

Policijos duomenų bazėje turimos nuotraukos dažnai būna labai senos, todėl ne visada naudingos. Pareigūnams tenka pasinaudoti migracijos padalinio duomenimis. "Pareigūnai gali disponuoti beveik kiekvieno Lietuvos piliečio duomenimis. Juk kiekvienas bent kartą per visą gyvenimą yra kreipęsis dėl dokumento išdavimo, o migracijos padalinyje lieka įrašai. Tačiau vis dar pasitaiko darbo klaidų, po kurių nubaudžiamas ne tas žmogus", - apibendrino R.Požėla.

Ne pirmas atvejis

Klaipėdos miesto 3-iojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas kartą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Eugenijui U. už tai, kad jis prekybos centre pavogė prekių už 93 litus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, pripažino Eugenijų U. kaltu, skyrė jam 400 litų baudą. Nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, Eugenijus U. pateikė apeliacinį skundą. Vyriškis nurodė, kad gyvena Panevėžio rajone, Daukniūnų kaime, o Klaipėdoje pastarąjį kartą lankėsi prieš 15 metų. Vyriškis atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas, jis dirbo Bernatonių žemės ūkio bendrovėje. Tai esą gali paliudyti bendradarbiai. Eugenijus U. pabrėžė, kad nuo Panevėžio iki Klaipėdos tektų važiuoti apie tris valandas. Todėl net ir iškart po darbo išvykęs į Klaipėdą, jis nebūtų galėjęs pasiekti įvardytos parduotuvės.

"Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nebuvau informuotas, todėl į teismo posėdį neatvykau. Buvo pasinaudota mano duomenimis, o policijos pareigūnai, neatlikę iki galo savo pareigų, nenustatė tikrojo pažeidėjo", - piktinosi niekaip su nusikaltimu nesusijęs vyras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"