TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apledėję šaligatviai laukia naujų aukų

2013 01 16 4:32
Vilnietė L.Arnatkevičiūtė ir vakar lankėsi pas traumatologą. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Vėl spustelėjus šaltukui ir sniegui apklojus šaligatvius medikai jau žino, kad į juos kreipsis daug susižalojusių žmonių. Pirmosios šios žiemos aukos vis dar gydosi traumas ir svarsto, ar įmanoma išreikalauti patirtą žalą iš apsnūdusių miesto tvarkytojų.

"Gražų gruodžio penktosios rytą skubėdama į darbą tapau miesto tvarkytojų taupumo auka: slystelėjau ant ledo eidama Antakalnio gatve ir... jau daugiau kaip mėnuo guliu lūžus stuburui ir dešinės rankos riešui", - taip pasakojimą apie patirtas traumas pradėjo vilnietė Laima Arnatkevičiūtė.

Ji - tik viena iš daugelio šios žiemos "ledo aukų". Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) duomenimis, iškritus pirmajam sniegui, gruodį, į skubiosios pagalbos skyrių kas trečias žmogus kreipėsi dėl sužalojimų, patirtų pargriuvus slidžiose sostinės gatvėse ir šaligatviuose.

L.Arnatkevičiūtė žada siekti, kad už sugadintą sveikatą ir gydymą jai atlygintų sniegą valyti turinti bendrovė. Teisininkų teigimu, nukentėjusieji turi galimybę išieškoti žalos atlyginimą, tačiau pergalei teisme pasiekti reikėtų itin svarių įrodymų.

Nuostolis ir valstybei

Sužalojimų patyrusi vilnietė beveik mėnesį praleido įvairiose gydymo įstaigose, šiuo metu ji sveikatą stiprina namie. "Stuburas per tris savaites nesugyja, o dešinioji ranka taip pat netaps darbinga vos nuėmus gipso tvarstį, kuriuo sutvarstyta ji privalo būti šešias savaites. Taigi dar kelis mėnesius gausiu nedarbingumo pašalpas iš "Sodros" ir nesukursiu jokios pridėtinės vertės", - LŽ teigė L.Arnatkevičiūtė.

Ji pabrėžė, kad šis nelaimingas atsitikimas žalos padarė ne tik jai, - nuostolių dėl to patiria ir valstybė. Moteris tikino apskaičiavusi, kad jos 22 dienų gydymas ir dalinė reabilitacija sanatorijoje valstybei turėjo kainuoti daugiau kaip 3 tūkst. litų. L.Arnatkevičiūtės teigimu, užuot leidus lėšas, skirtas traumas patyrusiems žmonėms gydyti ir jų nedarbingumui kompensuoti, būtina pasirūpinti, kad žiemą būtų tinkamai prižiūrimos gatvės, šaligatviai, negailint jiems druskos. "Spėju, kad kiemsargiai už tokias sumas galėtų "pasūdyti" visą Vilnių ir dar kelininkus su miesto vadovais", - ironizavo vilnietė.

Sieks žalos atlyginimo

L.Arnatkevičiūtė guodėsi, kad tol, kol po traumos atgaus darbingumą, dar ne vieną mėnesį turės samdyti žmogų, kuris jai pagelbėtų buityje. "Teks pirkti sveikimą skatinančius maisto papildus ir paslaugas, jei gausiu ambulatorinį gydymą - mokėti už taksi, kad greitai - tai svarbu norint kuo mažiau traumuoti stuburą - galėčiau pasiekti reikiamą gydymo įstaigą", - tikino moteris.

Ji sieks, kad patirta žala būtų išieškota iš miesto gatves prižiūrinčių bendrovių. "Jei mano griaučių sąskaita kelininkai sutaupo savo biudžetą, ar ne jie ir turėtų padengti šias visas išlaidas, įskaitant kompensaciją už invalidumą, kuris jau nebeleis man kokybiškai nugyventi likusio gyvenimo, pablogins sveikatą apskritai?" - svarstė L.Arnatkevičiūtė.

Siūlo kreiptis į teismą

Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotojos Liudvikos Meškauskaitės teigimu, nukentėjusieji turi galimybę kreiptis į teismą, jeigu dėl slidžios šaligatvių dangos patyrė susižalojimų ir traumų. "Jeigu būtų įrodyta, kad keliai nebuvo nuvalyti ir dėl to žmogus paslydo, patirtą žalą turėtų atlyginti ta įmonė, kuriai privalu tvarkyti teritoriją", - LŽ sakė teisininkė.

L.Meškauskaitė pažymėjo, jog tokio ieškinio baigtis priklausytų nuo išradingumo teisme įrodinėjant, kad teritorija, kurioje žmogus parkrito, nebuvo tinkamai prižiūrima. "Čia daugiausia tiktų liudytojų parodymai, dokumentai apie oro sąlygas", - aiškino advokatė.

Ji priminė prieš kelerius metus teisme svarstytą bylą, kai žmogus prisiteisė patirtą žalą iš vienos įmonės, kurios teritorijoje įkrito į duobę ir susižalojo. "Įmanoma teisinėn atsakomybėn patraukti tuos, kurie neatlieka savo darbų", - tvirtino L.Meškauskaitė.

Trūksta teisinių svertų

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (VTLK) direktoriaus Vytauto Mockaus teigimu, įstatymas įpareigoja išieškoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. "Pavyzdžiui, jei per eismo įvykį sužalojami žmonės, kuriems vėliau prireikia gydymo įstaigų paslaugų, dirbame išieškodami iš kaltininko padarytą žalą", - LŽ aiškino jis.

V.Mockus tvirtino, kad dėl susižalojimų, patirtų pargriuvus slidžiame ir prastai nuvalytame kelyje, turėtų atsakyti savivaldybės. "Teoriškai kalta savivaldybė, jeigu ji neprižiūri savo šaligatvių ir gatvių", - pažymėjo jis. Tačiau siekį "prispausti" savivaldybę, pasak VTLK vadovo, sunkina tai, kad tokie nelaimingi atsitikimai nėra fiksuojami, nėra dokumentuojama ir tiriama susižalojimo vieta. Anot V.Mockaus, dėl to dažnai pristingama teisinių mechanizmų žalai išieškoti.

Esą VTLK žiemos pradžioje jau kreipėsi į sostinės meriją, ragindama rūpestingiau valyti kelius ir užtikrinti miestiečių saugumą. "Mes jau keletą metų apeliuojame į savivaldybės atsakomybę, primename ir pagąsdiname", - tvirtino V.Mockus.

Vilniaus merija, pasak jo, atsiuntė formalų raštą, kuriame nurodė prižiūrinti ir kontroliuojanti miesto teritorijas valančias bendroves. "Kas iš to, kad jie kontroliuoja, jeigu rezultatų nėra..." - piktinosi VTLK vadovas.

Atsakomybę verčia valytojams

Sostinės savivaldybės administracija, kaip LŽ teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė, per šiųmetį žiemos sezoną jau sulaukė miestiečių skundų dėl prastai valomų šaligatvių. Tačiau valdininkė neturėjo žinių, ar pastaraisiais metais būta atvejų, kai teismuose žmonės siekė prisiteisti žalą dėl traumų, patirtų paslydus gatvėse.

Merija esą nėra atsakinga už tokius nelaimingus atsitikimus. "Už darbus yra atsakingos valymo bendrovės, kurios turi vykdyti sutartinius įsipareigojimus: privaloma laiku ir kokybiškai valyti, esant apledėjimui, barstyti šaligatvius, užtikrinti saugias eismo sąlygas pėstiesiems", - LŽ tvirtino I.Mikalauskienė.

Ji pažymėjo, kad esant sudėtingoms oro sąlygoms - per lijundrą ar plikledį - žmonėms reikėtų būti atsargesniems. "Pėstieji taip pat turėtų įvertinti eismo sąlygas ir apsirūpinti, kaip pataria medikai, tinkama avalyne, eiti atsargiau", - aiškino merijos valdininkė.

Vien gruodį - 1000 "ledo aukų"

RVUL atstovė spaudai Vanda Grigaliūnienė LŽ tikino, kad praėjusių metų gruodį į skubiosios pagalbos skyriaus gydytojus traumatologus iš viso kreipėsi 3051 asmuo, iš jų net 1000 buvo patyrę traumą, kai paslydo gatvėje. RVUL duomenimis, šių metų sausio pirmosiomis savaitėmis taip susižalojo ir į medikus kreipėsi 318 žmonių.

V.Grigaliūnienės teigimu, žiemą į ligoninę nuolat kreipiamasi dėl tokių traumų, tačiau tokių besikreipiančiųjų daugiausia fiksuojama pablogėjus oro sąlygoms - pradėjus snigti, susidarius plikledžiui.

Stebisi ir medikais

Nelemta trauma L.Arnatkevičiūtei leido patirti ir sveikatos apsaugos sistemos paradoksų. Moteris tikino vis dar nesuprantanti, kaip į nelaimės vietą iškviesti greitosios pagalbos medikai, perspėti apie stuburo skausmus, pastatė ją ant kojų ir tik vėliau paguldė ant neštuvų. "Nuvežta į ligoninę patyriau antrą šoką - buvo pasiūlyta pačiai kaip nors peršliaužti ant ligoninės neštuvų ir grąžinti įtvarą. Sužinojau, kad ir atvirus lūžius patyrę nelaimėliai valandų valandas kenčia be įtvarų, kuriuos "greitukė" pasiima vos atlikusi savo darbą", - stebėjosi vilnietė.

Ji guodėsi, kad jau antras mėnuo gyvena be pajamų, mat pagal esančią tvarką nedarbingumo išmokos iš "Sodros" gaunamos tik tuomet, kai ligonis parašo prašymą. "Aš traumą patyriau eidama į darbą, tad prašymą dėl išmokos privalau pateikti pasirašiusi jį elektroniniu parašu, tačiau neturiu tam techninių galimybių, arba nuvažiavusi į "Sodrą", - pasakojo moteris. L.Arnatkevičiūtė tikino pasinaudojusi dar kita alternatyva ir prašymą išsiuntusi registruotu laišku, tačiau jos sąskaita vis dar tuščia. Ji LŽ vakar tikino, kad telefonu susisiekusi su "Sodros" darbuotojais buvo informuota, kad laiškas adresato dar nėra pasiekęs. "Gyvenu dabar iš savo pačios, kiek esu susitaupiusi, ir Dievo malonės", - sakė moteris.

L.Arnatkevičiūtė vis negalinti atsistebėti tokiomis absurdiškomis situacijomis, su kuriomis jai teko susidurti pirmąkart gyvenime. "Gyvenu vien tikėjimu, kad visos reformos Lietuvoje vykdomos dėl piliečių gerovės", - ironizavo vilnietė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"