TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apleista diagnostika: lėšos švaistomos vaistams

2006 05 12 0:00
Vilniaus universiteto Santariškių klinikos Radiologijos centro direktorius doc. Algirdas Tamošiūnas demonstruoja, kaip veikia modernus kompiuterinis tomografas.
Irmanto Gelūno nuotrauka

Dėl neteisingos ar pavėluotos diagnozės kaltinami medikai, skaudžiai netektį išgyvena artimieji. Po ligoninių koridorius vaikšto pacientai, ieškantys savo ligos, o jos nerandantys medikai aklai skiria vaistus. Kol milijonai bus žarstomi vaistams ir gydymui, o ne diagnostikai, tol Lietuva pirmaus Europoje pagal mirtingumą.

Vienos pacientės iš Šiaurės Lietuvos skundas, kad Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Radiologijos centre sugedo kompiuterinis tomografas, paskatino pasidomėti, kokia naujausia aparatūra naudojama ligos diagnostikai - bene svarbiausiam atspirties taškui.

Mums paskambinusi moteris pasiguodė. Ją gydantis medikas siuntė atlikti tarpinio tyrimo kompiuteriniu tomografu. Nurodytu laiku atkakusi tris šimtus kilometrų sužinojo, kad tomografas sugedęs. Bus pataisytas po poros savaičių. Pacientei anksčiau nustatyta diagnozė - kraujo vėžys. Šis patikrinimas - veikiau profilaktinis, tad gal nieko nenutiks, jei ji vėliau pasitikrins? Radiologijos centro direktorius Algirdas Tamošiūnas mums paprieštaravo: "Kitąsyk ir dvi savaitės gali būti lemtingos". Beje, tąsyk sugedęs Radiologijos centro kompiuterinis tomografas - vienintelis Santariškių ligoninių miestelyje. Antrą tokį Vilniuje įsigijusi Greitosios pagalbos ligoninė, o trečiasis veikia privačiame Medicinos diagnostikos centre.

Lietuviška diagnostika

Valstybinės ligonių kasos atstovas spaudai Kazys Žilėnas mus informavo, kad kompiuterinės diagnostikos paslaugas Lietuvoje teikia 27 viešosios gydymo įstaigos ir 1 privati.

Tomografai prieinami Marijampolės, Kėdainių, Šilutės, Rokiškio, Pasvalio, Utenos, Telšių, Mažeikių, Ukmergės, Alytaus gyventojams. Iškart pasakysime, kad šiose ligoninėse kompiuteriniai tomografai pasenę, dažnai genda. Šiuolaikinius modernius tomografus turi Klaipėda, Kaunas, Vilnius. Kalbame apie daugiapjūvį tomografą, gebantį atlikti daugybę funkcijų. Svarbiausia jų - atlikti vaizduojamąjį tyrimą, t. y. kompiuterine grafika atvaizduoti žmogaus kūną tokį, koks jis yra.

Toks tomografas diagnostikai naudojamas Klaipėdos ligoninėje. Jos vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis patikino, kad šiuo savo įsigytu aparatu gali ištirti kone dvigubai daugiau ligonių negu senesniu tomografu. "Iš viso tokių tyrimų atliekame daugiausia šalyje. Per parą ištiriame 50 pacientų", - sakė ligoninės vadovas. Jis prisipažino ir pats išmėginęs stebuklingo aparato pranašumus. "Teko po juo lįsti ir man. Reikėjo nustatyti diagnozę. Rado tai, ką ir turėjo rasti", - nesileido į smulkmenas medikas, tik pridūrė, kad lėšų aparatui įsigyti Sveikatos apsaugos ministerija neskyrė nė lito.

Onkologai be tomografo

Naujo modernaus kompiuterinio tomografo neturi Vilniaus universiteto Onkologijos institutas. Diagnostinės radiologijos skyriaus vedėja Rūta Grigienė patvirtino, kad jų ligoninėje kompiuterinis tomografas daugiau naudojamas planuojant gydymą spinduliais, tačiau naujo modernaus aparato dar neturi. Institutas yra sudaręs sutartį su Vilniaus universiteto Santariškių vaikų ligonine, tad prireikus atlikti tyrimus ten siunčia pacientą. Gydytoja pasidžiaugė, kad netrukus jų institutas įsigis daugiapjūvį spiralinį kompiuterinį tomografą. Gydymo įstaiga dar kovo mėnesį pateikė paraišką dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse. Dalį lėšų tam skyrė Vyriausybė iš investicijų fondo.

Tarp šarlatanų ar XXI amžiaus diagnozuotojų

Ar iš tiesų Santariškėse sugedus kompiuteriniam tomografui beveik visą mėnesį nebuvo atliekami svarbūs tyrimai? To pasiteiravome Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Radiologijos centro direktoriaus doc. Algirdo Tamošiūno. Jis patvirtino faktą.

- Iš tiesų buvo sugedęs ir porą savaičių neveikė daugiapjūvis kompiuterinis tomografas. Jį įsigijome 2004 metais ir turime tik vieną. Šis tomografas gali atlikti šiuolaikinius tyrimus. Kitas tomografas, įsigytas 1997-aisiais, yra moraliai ir fiziškai pasenęs. Jo renovuoti neapsimoka, nes pigiau kainuotų įsigyti naują. Turėdami vieną veikiantį kompiuterinį tomografą, neišgalime pacientams suteikti reikiamo paslaugų kiekio. Tokio dydžio klinikoms reikėtų mažiausiai trijų daugiapjūvių kompiuterinių tomografų. Sugedus tam vieninteliam, automatiškai grįžtame į ikikompiuterinės tomografijos erą. Mūsų ligoninės diagnostika tuomet tampa tokia pat kaip prieš 20 metų.

- Kaip sprendžiate problemas, iškylančias sugedus tomografui?

- Galime siųsti pacientą į kitas ligonines, turinčias veikiantį tomografą. Iš valdiškų ligoninių Vilniuje tokį daugiapjūvį šiuolaikinį aparatą turi tik Greitosios pagalbos ligoninė. Kompiuterinių tomografų stoka - didžiulė problema. Visa ekstra patologijos diagnostika neįsivaizduojama be daugiasluoksnės tomografijos, duodančios visą informaciją per keletą sekundžių.

- Koks buvo gedimas?

- Teko keisti iš pradžių vieną detalę, o ją pakeitus sugedo dar viena, keitėme ir ją.

- Paprastai pacientas tiriamas tomografu, kai įtariama rimta liga. Ar gali turėti įtakos jo sveikatos būklei tos dvi savaitės, kai neveikė tomografas, kuriuo būtų buvusi nustatyta tiksli ligos diagnozė?

- Be jokios abejonės, gali. Kai kuri patologija nustatoma ne tik planiniams pacientams, t. y. pagal siuntimus atvykstantiems, bet ir ūmiems ligoniams. Tada mums reikia verstis kitais tyrimo metodais, kurie ne visada pakankamai informatyvūs.

Rašėme prašymus ministerijai, kad skirtų lėšų antram moderniam tomografui įsigyti. Įsigyti tokį aparatą, kainuojantį per 3 mln. litų, iš ligoninės vidinių resursų neįmanoma. Juolab didžiausioms šalies klinikoms reikia ir kitokios modernios aparatūros. Turėdami menkus finansus nespėjame įsigyti šiuolaikinės technikos. Jau atgyveno pirmykščiai medicinos metodai. Vien paciento apžiūra bei apčiuopa išsivysčiusiose pasaulio šalyse neišsiverčiama. Tiksli diagnozė nustatoma modernia kompiuterine technika. Jei to nėra, belieka nebent kviestis senosios kinų medicinos specialistus arba ieškoti ekstrasensų pagalbos. Jei norime gydyti šiuolaikiškai, tam reikia didžiulių investicijų.

- Kiek jų reikėtų?

- Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos yra parengta radiologijos optimizacijos programa. Joje fiksuojamas, koks yra brangios aparatūros poreikis Lietuvoje. Tam reikėtų apie 60 mln. litų per metus, o šiemet jai įsigyti skirta tik 3 mln. litų. Visi supranta, tik nesiima šios problemos spręsti radikaliai.

- Ar ne daugiau lėšų iššvaistoma gydant ligonį, nenustačius jam tikslios diagnozės?

- Dabar dauguma klinicistų pradeda suvokti, kad nesant tikslios diagnozės optimalaus gydymo parinkti negalima. Tačiau pažiūrėkite, kokie pinigai skiriami gydymui vaistais ir kokie - diagnostikai. Didžiulė disproporcija. Didžiausi lėšų srautai plaukia vaistams. Jie šiandien labai brangūs. Pacientas turi teisę žinoti savo diagnozę. Užuot skyrę lėšų diagnostikai ir tik po to vaistams, elgiamės atvirkščiai. Peršasi mintis, kad gydoma bet kas, kad tik būtų išleisti pinigai vaistams.

- Užtat farmacijos verslas klesti. Ar gali tokio aukso amžiaus tikėtis ir diagnostika?

- Diagnostikoje lobizmui klestėti sunkiau. Firmos parduoda vieną kitą aparatą ir negali daryti didesnio spaudimo mūsų medicinai. Tad šios technikos gamintojai (tuo labiau mes) niekada neužsiims tokiu verslu, kokiu verčiasi farmacijos bendrovės.

- Kiek kompiuterinių tyrimų atliekate per dieną? Ar ši paslauga lengvai prieinama pacientui, jeigu aparatas nebūna sugedęs?

- Šiuo tomografu, jeigu gerai organizuojamas darbas, per visą parą galima atlikti 100 tyrimų. Naktį, aišku, nedirbame, tad per dieną vidutiniškai galima atlikti 50 tyrimų. Senuoju tomografu - iki 20. Tyrimo laikas pagreitėjo dešimčia, o kai kuriais atvejais - ir šimtą kartų.

- Toks tyrimas apdraustiems piliečiams atliekamas nemokamai?

- Taip, už šį tyrimą moka ligonių kasa.

- O jei žmogus pats nusprendžia išsitirti?

- Turėtų susimokėti, tačiau patariame pasikonsultuoti su specialistais, ar iš tiesų reikalingas toks tyrimas. Mat procedūra susijusi su apšvitinimu, taigi šis tyrimas gali būti kenksmingas sveikatai.

- Kokią radiacijos dozę gauna tiriamas pacientas? Ar tiesa, kad per vieną seansą jis apšvitinamas tiek, kiek gauna iš atmosferos per trejus metus?

- Labai įvairiai. Tai priklauso nuo tyrimo metodikos, parenkamos pagal klinikinę situaciją. Maksimalių tyrimų metu jis gali gauti ir 10 metų radiacijos dozę, jei reikia daug kartų nuskaityti. Jei nežinome, kas darosi žmogaus kūne, jei yra vėžio židinių, jei reikia atskirti gerybinius ir piktybinius navikus, tenka nuskaityti ne vieną, o daug kartų. Lyginti su natūraliu apšvitinimu neverta. Šio tyrimo metu žmogus gauna didelę dozę iš karto.

- Ar šis tyrimas populiarus?

- Taip, labai populiarus. Prieš 5 metus Didžiojoje Britanijoje 5 proc. visų gyventojų bent kartą turėjo atlikti tomografinį tyrimą. Tai didelis skaičius. Lietuvoje - gerokai mažiau. Ne todėl, kad mūsų žmonėms to nereikia. Tokie tyrimai dar nėra prieinami visiems, kam jų reikėtų.

- Kodėl?

- Klinicistai riboja skirti šį tyrimą. Ne iš blogos valios, o dėl to, kad stinga aparatūros, susidaro eilės.

- Kas skiria vadinamąsias kvotas?

- Mes tyrimų neribojame. Jų atliekame tiek, kiek gebame priimti pacientų. Jei ir gautume naujų aparatų, kažin ar daugiau atliktume diagnostinių tyrimų. Stigtų specialistų, ypač tų, kurie galėtų įvertinti tuos tyrimus. Ši problema yra visame pasaulyje.

- Ar radiologijos specialistai irgi emigruoja svetur?

- Ne. Radiologai neskuba emigruoti, be to, dirba labai daug pensinio amžiaus medikų. Daugiau kaip trečdalis radiologų - pensinio amžiaus. Vyresnieji mūsų kolegos labiau įgudę dirbti pagal senąją rentgeno metodiką. Septyniasdešimt ir daugiau sulaukusiam radiologui jau sunku išmokti ir perprasti naują kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso metodiką bei principus. Jaunų radiologų, galinčių atlikti tyrimus, labai trūksta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"