TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apleisti vaikų gynybos forpostai

2012 06 01 3:38

Mūsų krašte vaiko teisių apsaugos sistema yra neefektyvi, o Garliavos įvykių kontekste ji patyrė visišką fiasko. Tokia išvada peršasi šiandien minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną. 

Nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacijos valdybos pirmininkė dr. Giedrė Žilinskienė pabrėžia, kad vaikų globos sistema Lietuvoje veikia blogai, su smurtu kovojama nesėkmingai, o Garliavos įvykiai - tiesiog bendros vaiko teisių padėties mūsų krašte atspindys.

Sisteminės bėdos

- Ar Lietuvoje gebama užtikrinti vaikų teises?

- Vaiko teisių tarnyboms mūsų šalyje trūksta kompetencijos, profesionalumo, o kartais atrodo, kad ir paprasčiausio žmogiškumo. Sistemai būtina reforma. Vos prasidėjus vadinamajai Garliavos bylai, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasiūlė tokią reformą įgyvendinti. Buvo sudaryta speciali grupė, ji dirbo ilgiau nei pusmetį, bet dabar vėl tylu - reforma nevyksta.

- Kokios pagrindinės šios sistemos problemos?

- Dalis jų yra struktūrinės. Pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos tarnybos priklauso savivaldybėms ir yra pavaldžios tik joms. Jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kartais ir randasi gerų iniciatyvų, minėtos tarnybos gali jų tiesiog nevykdyti. Pačiose savivaldybėse vaiko politikos padėtis labai įvairi. Vienos, be to, ką gauna iš nacionalinio biudžeto, skiria lėšų vaikų reikmėms, kitos neskiria. Apie bendrą vaiko politikos koncepciją kalbėti neįmanoma.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas rekomendavo Lietuvai įsteigti centrinę vaiko politikos instituciją. Ji koordinuotų veiklą ir turėtų vykdomosios valdžios galias. Tačiau tokia institucija nesukurta. Galių trūksta ir Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybai. Kai kuriais kritiniais atvejais ji padarė ne viską, ką galėjo. Sistemos neįgalumą atskleidė "dingusių vaikų" istorija.

- Kaip įmanoma, kad valstybei nepavyksta surasti ir suskaičiuoti savo vaikų? 

- Man atrodo, kad valstybė tiesiog nenori to žinoti. Nėra vaiko - nėra problemos. Ši istorija iškilo į viešumą, kai Dingusių žmonių šeimų paramos centras iškėlė problemą, kad 6,5 tūkst. vaikų nerasta, ir niekas jų neieško. Kreipėmės į įvairias valdžios įstaigas, prašėme išsiaiškinti padėtį ir pavesti kuriai nors institucijai ieškoti dingusių vaikų. Galiausiai kelias mus nuvedė į prezidentūrą - ten pritarta, kad šią problemą iš tiesų reikia kelti, ją analizuoti ir bandyti spręsti. Dabar nerastų vaikų skaičius sumažėjo - tokių yra 3318. Suprantu, kad dėl to gali būti kalta ir migracija, bet vis dėlto tai labai didelis skaičius. Paskelbta vos 250-260 vaikų paieška.

G.Žilinskienė pabrėžė, kad iš globos namuose gyvenančių vaikų tik mažiau kaip 3 proc. yra tikri našlaičiai. /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka  

Vaikai nėra rinkėjai

- Kita skaudi problema - smurtas šeimoje. Pernai įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Policija skundžiasi, kad pareigūnų darbo krūvis labai padidėjo. Jos duomenimis, didžiulę dalį smurto aukų sudaro vaikai.

- Per metus užfiksuojama apie 1000 smurto atvejų. Šie skaičiai kasmet po truputį mažėja, bet reikia žinoti, kad registruojami ne visi smurto atvejai. Iš tikrųjų jų gerokai daugiau. Lietuvoje nekokybiškai atliekamas socialinis darbas, nėra dirbama su smurtautojais. Remiantis minėtu įstatymu smurtautojas pašalinamas iš namų, bet po tam tikro termino jis grįžta ir problemos lieka tos pačios.

- Ar smurto aukos sulaukia pakankamos pagalbos?

- Nėra sukurtos prievartą patyrusių vaikų reabilitacijos ir reintegracijos programos, nėra būtinos infrastruktūros. Tokius centrus, kurie dirbtų su smurtą patyrusiais vaikais, turime tik Vilniuje ir Kaune, visos kitos teritorijos yra probleminės. Ankstesnės kadencijos Seime kalbėta apie galimybę kurti papildomą nacionalinį centrą, bet ir tai liko tik pažadu. Vaikai nėra rinkėjai, ir jų problemos politikams nėra prioritetinės. Jei smurto atvejis yra identifikuojamas, tolesnis vaiko kelias yra labai problemiškas, mažesnėse vietovėse visiškai nėra kur jo nukreipti. Kad ir kiek diskutuojame su Sveikatos apsaugos ministerija, visada sulaukiame vieno atsakymo - pas psichiatrą. 

- Jau seniai daug kalbama apie patyčių mokyklose problemą. Ar čia vyksta kokių nors teigiamų poslinkių?

- Man itin daug nerimo kelia du su tuo susiję dalykai - savižudybės ir vaikų mirtys dėl nelaimingų atsitikimų bei traumatizmo. Pagal abu šiuos rodiklius pirmaujame Europos Sąjungoje, o kovai su šiomis problemomis skirtų programų, juolab adekvataus finansavimo - visiškai nėra.

Socialiniai našlaičiai

- Kodėl Lietuvoje tiek daug vaikų gyvena globos namuose? Juk daugelyje šalių tokių įstaigų apskritai nėra, nes visus našlaičius įvaikina šeimos.

- Iš globos namuose esančių vaikų tik mažiau kaip 3 proc. yra tikri našlaičiai. Visi kiti yra socialiniai našlaičiai - iš rizikos šeimų arba "euronašlaičiai", kaip juos dabar vadiname. Per metus globos netenka kiek mažiau nei 3 tūkst. vaikų. Iš jų tik 40 proc. patenka į šeimas, 60 proc. - į globos namus. Galbūt toks kelias tarnyboms yra tiesiog lengvesnis - atiduoda vaiką į globos namus, durys užsidaro ir ramu. Atidavus vaiką į šeimą reikėtų su ja palaikyti ryšį, domėtis, kaip vaikui sekasi.

- Galbūt problema ir ta, kad trūksta šeimų, kurios norėtų įsivaikinti?

- Su šeimomis taip pat reikia dirbti. Lietuvoje įtėvių ir globėjų rengimo kursai buvo pradėti 2007 metais. Bandoma motyvuoti žmones, kad jie imtų globoti vaikus, bet ryškesnių pokyčių kol kas nematyti. Suprantama, kad auginti ar globoti ne savo vaiką yra sunku. Globos pašalpa tesiekia 520 litų, ji neindeksuojama jau daugelį metų. Pagal vaiko poreikius ji yra maža.

- Juolab kad globos namuose kiekvienam vaikui skiriamos lėšos gerokai didesnės.

- Globos namuose sumos yra tūkstantinės. Neįgaliems vaikams skiriama daugiau kaip 3 tūkst. litų per mėnesį, kitiems - bent pusantro ar 2 tūkst. litų. Žinoma, didžiąją dalį išlaidų globos namuose sudaro darbuotojų atlyginimai. Kai kuriose įstaigose darbuotojų yra daugiau nei vaikų. Tačiau globos namai neparuošia vaikų gyventi. Nuolat kalbama apie šeiminio buvimo principą, bet jis įgyvendinamas tik formaliai. Geriausiu atveju su vaikais gyvena koks nors kačiukas, bet realaus gyvenimo įgūdžių beveik neįgyjama. Visą laiką pabrėžiame, kad reikėtų kuo daugiau beglobių vaikų atiduoti į šeimynas. Valstybės parama globojamam vaikui, kad ir kur jis būtų - globos namuose, šeimynoje ar šeimoje, turi būti tokia pati. O taip nėra. Išmokos šeimynoms padidintos dvigubai - dabar jose augantis vaikas gauna 1040 litų. Tuo iškart labai pasipiktino globos namų vadovai.

- Koks pilnametystės sulaukusių ir globos namus palikusių vaikų likimas?

- Jie gauna vienkartinę įsikūrimo pašalpą, šiuo metu siekiančią 9750 litų. Dabartinėmis sąlygomis tai nėra dideli pinigai - didmiestyje būsto problemos turėdamas tokią sumą neišspręsi. Be to, tokie asmenys neparuošti savarankiškai gyventi, jie gali per vieną dieną minėtą sumą iššvaistyti ir likti be nieko. Šeimos globa yra daug geresnė ir tuo požiūriu, kad pilnametystės sulaukę vaikai visada gali į ją grįžti. 

Bent kartą reikėtų pasimokyti

- Kokia su vaikais dirbančių nevyriausybinių organizacijų nuomonė apie Garliavos įvykius? 

- Nenorėčiau komentuoti abiejų ginčo šalių santykių. Mes nekvestionuojame teismo sprendimo byloje. Tačiau akivaizdu, kad sprendimo vykdymo būdas buvo smurtinis, o tai vaiko atžvilgiu neleistina. Atvyko didžiulės pajėgos, rado barikadas, užrakintas duris, tuomet pradėjo daužyti langus, pjauti duris - tai tikrai nėra civilizuotas vaiko paėmimas. Valstybės vadovams išplatinome pareiškimą, kuriame siūlome priimti teisės aktus, užtikrinančius, kad tokie įvykiai nepasikartotų. Manau, kad Lietuvos įvaizdžiui dabar pakenkta taip, kad labiau pakenkti jau neįmanoma.

Mūsų, nevyriausybininkų, nuomonė yra tokia, kad iki visų teisminių procesų baigties mergaitė turėjo būti neutralioje aplinkoje. Nei pas motiną Laimutę Stankūnaitę, nei pas tetą Neringą Venckienę. Taip būtų buvę išvengta didelės žalos mergaitei.

- Ar galima teigti, kad Garliavos įvykiai atspindi vaiko teisių padėtį Lietuvoje?

- Taip, atspindi. Esama vaiko teisių apsaugos sistema iš tiesų yra neefektyvi, Garliavos įvykių kontekste ji patyrė visišką pralaimėjimą. Man labai gaila, kad net ir po to Seimo pirmininkės siūlyta reforma neįgyvendinama. 

Kitas atvejis, labai panašus į Garliavos, jau bręsta Prienų rajone. Ten mergaitė lyg ir neteisėtai paimta globoti, globa numatyta kitai šeimai, bet jai mergaitės atiduoti nenorima. Suprantu, kad gali būti įvairių niuansų, bet kodėl tas procesas tiek ilgai trunka?

Mergaitė paaugo, įprato ten būti, o dabar taip pat bus paimama ir perkeliama kitur. Kodėl negalima iš karto numatyti teisingo kelio?

Taip buvo ir su Garliava. Man kyla daug klausimų, kodėl vyksta tokie dalykai. Galbūt pritrūko politinės valios? Tiesiog profesionaliau turėjo dirbti tarnybos.

Reikėtų bent kartą pasimokyti iš tokio įvykio, bent kartą pareikalauti atsakomybės už neteisingus sprendimus. Galbūt tuomet tokie atvejai nepasikartotų. Kitaip praeis šiek tiek laiko ir panašūs dalykai vyks vėl. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"