TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apleistoji Neris: neišnaudotos galimybės

2006 08 29 0:00
Architektas Gintaras Čaikauskas (dešinėje) turi idėjų, kaip upę paversti gyva miesto dalimi.
Gintaro Mačiulio nuotrauka

Klausimėliai vilniečiams ir ne tik jiems: ar nors sykį plaukėte Nerimi? Ar teko ilsėtis prie upės Vilniaus ribose? Abejoju, ar nors kas dešimtas miestietis atsakytų teigiamai.

Net karštą šiemetę vasarą, nekalbant apie žiemą, Neries pakrantės tiek Vilniuje, tiek priemiesčiuose - tuščios. Rymo vienas kitas žvejys, tik per karštymetį į krūvą susispiečia poilsiautojai Valakampių paplūdimiuose. Apytuštis ir palmėmis apstatytas "Zuoko pliažas" prie Baltojo tilto. Tiesa, pasaulio krepšinio čempionato dienomis prie minėto tilto pastatytas didžiulis ekranas ir alaus palapinė. Neris apleista ir vieniša, nors jos dėl jos šioje vietoje kadaise ėmė formuotis sostinė.

Įspūdžiai

Sėdame į kanoją ir nuo Ožkinių per porą valandų nuplaukiame apie 15 kilometrų iki miesto centro. Pakrantės - beveik ištisa tankių krūmų juosta. Yra pramintų takų link upės ties sodybomis, platesnių ir nušienautų - ties Turniškėmis, po to pora 10-15 metrų ilgio atvirų properšų su Valakampių paplūdimiais.

Viename iš upės vingių atsiveria žadą gniaužiantis Trinapolio bažnyčios bokštų vaizdas. Smalsu paspėlioti, iš kur į upę vamzdžiais plūsta vanduo ties Verkių malūnu. Deja, tai ir viskas...

Plaukti nuobodu ne tik iki miesto, bet ir mieste - aukšti upės krantai sukaustyti betono. Niekuo neišsiskiria Neries ir Vilnios santaka. Ji beveik ir nepastebima. Nuotaiką kiek pataiso užrašai prie Žaliojo tilto: "Aš tave myliu" ir atsakymas - "Ir aš tave". Jie priverčia paspėlioti, ką myli menininkas Gytenis Umbrasas, sumanęs užrašus iš gėlių upės šlaituose.

Neįsivaizduoju, kad tokį plaukimą galima būtų pasiūlyti svetimšaliams turistams. Ir saviems nelabai.

Laivas-baras

Nuo gegužės 1 dienos iki spalio 1-osios Nerimi nuo Mindaugo tilto iki Valakampių plaukioja vienintelis motorlaivis, priklausantis "Bennet Distributors" - bendrovei, prekiaujančiai alkoholiniais gėrimais. Laive telpa 70 žmonių. Pavieniai turistai į jį nepriimami. "Reikia nuomoti visą laivą. Darbo dienomis jo kaina - 1500, savaitgaliais - 1770 litų. Kelionė nuo Mindaugo tilto iki Valakampių ir atgal trunka 2,5 valandos, dar 3 valandas laive galima linksmintis jam stovint", - paaiškino bendrovės atstovė. Ir pridūrė, kad plukdyti pavienius turistus ir už tai rinkti po 10 litų - neapsimoka.

Klausiu, gal į kelionės kainą įskaičiuotos ir vaišės. "Ne, vaišėmis reikia pasirūpinti patiems. Tačiau motorlaivyje yra garso aparatūra, baras, šaldytuvas, dvi kajutės. Dažniausiai jį išsinuomoja įvairios įmonės - renginiams, jubiliejams ar kitokioms datoms švęsti. Per mėnesį jis išplaukia 6-8 kartus", - bėrė duomenis moteris.

Suprantama, Neris - ne Temzė, didesni motorlaiviai atsiremtų į dugną. Tad gal plaukioti Nerimi mėgsta aktyvaus sporto gerbėjai?

Nežinoma Neris

Turizmo bendrovės "Kelrodis", nuomojančios plaustus, baidares ir kanojas, direktorius Algirdas Valantiejus papasakojo, kad dažniausiai plaukimo priemones nuomojasi moksleiviai, jaunimo grupės, švenčiančios bernvakarius ar mergvakarius. Pavieniai turistai - retai.

"Trumpos kelionės galėtų būti įdomios šeimoms, kompanijoms. Maršrutas Nerimi gali tęstis iki pat Kauno ir trukti keletą dienų. Be to, mes siūlome dalį kelio plaukti baidarėmis, o kitą dalį - važiuoti dviračiais. Yra maršrutas upe iki Kernavės, tačiau iki pat jos jokios infrastruktūros prie upės nėra. Turiu omenyje normalias vietas, kuriose būtų galima išlipti į krantą, ir visa kita, kas jose galėtų būti. Prie Kernavės jau yra", - pasakojo turizmo paslaugas teikiančios bendrovės direktorius.

Ar užsienio turistai domisi plaukimu baidarėmis ar valtimis? "Domisi, bet tik ne Nerimi. Bet jūs geriau paklauskite Vilniaus gyventojų, kiek iš jų matė miestą iš upės. Abejoju, ar nors 0,05 proc. vilniečių yra bent kartą paplūduriavę Neryje. Daugelis žino tik upės vardą, bet apie tai, pro kokius miestus ir istorines vietas ji teka - nieko. Nežino, nei kur ji prasideda, nei kur baigiasi", - įsitikinęs Valantiejus.

Regioninio parko studija

"Jūs negalite įsivaizduoti, kokio grožio upę mes turime. Žemiau Vokės santakos prasideda tokios atodangos, kad ne vienos egzotiškos užsienio šalies vaizdai prieš jas nublanktų", - įsimylėjęs Nerį "Kelrodžio" direktorius. Jis apgailestauja, kad Neries regioninio parko direkcijai nepavyko net įsiterpti į ES pinigų turizmo infrastruktūrai prašančiųjų sąrašą.

Neries regioninio parko direktorė Audronė Žitkutė patvirtino, kad jų parengta galimybių studija įrengti 40 kilometrų vandens turizmo trasą Neryje nerado pritarimo nė vienoje institucijoje - nei Valstybiniame turizmo departamente, nei Vilniaus apskrities viršininko administracijoje. Negavusi dalinio finansavimo parko direkcija negalėjo teikti paraiškos.

Valstybinio turizmo departamento Turizmo paslaugų skyriaus vedėjas Gintautas Indriūnas sakė, kad departamentas neprisidėjo prie Neries regioninio parko ketinimų, nes neturi pakankamai lėšų. Tačiau pats departamentas rengia globalų Lietuvos vandens kelių planą.

Turizmo departamento trasos

Iki šių metų pabaigos Valstybinis turizmo departamentas turi baigti rengti nacionalinių vandens trasų specialųjį planą. Anot Indriūno, Neries regioninio parko galimybių studijoje nagrinėjamas ne turizmas, o ekskursija ar vienadienė iškyla, pramoga. O jų rengiamas specialusis planas bus strateginis ir ilgalaikis, jį įgyvendinti galės kitos institucijos.

"Mūsų numatomos trasos tęsis šimtus kilometrų. Ar trasa drieksis ir Neries upe - kol kas nežinau. Galbūt bus įtraukta ir Neris", - sakė valdininkas. Jo nuomone, turizmas ir pramoginis pasiplaukiojimas - skirtingi dalykai.

Valstybinis turizmo departamentas parengęs specialųjį planą paramos iš ES fondų greičiausiai negalės gauti. "Tačiau planas ilgalaikis, galios apie 20 metų ir juo remdamosi paramos galės prašyti savivaldybės ar kitos institucijos", - mano Indriūnas.

Savivaldybės užmojai

Vilniaus miesto savivaldybė irgi parengė turizmo Neryje galimybių studiją bei pateikė paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti.

"Turistinis vandens kelias Neries upe Vilniaus mieste" - taip vadinasi projektas. Pagal jį planuojama mieste įrengti turistinį apie 16 kilometrų ilgio vandens kelią nuo Verkių iki Lazdynų tilto ir šalia upės sukurti viešąją infrastruktūrą. Prašoma 1 mln. ir beveik 310 tūkst. litų techniniams dokumentams parengti - upės dugnui ištirti, kad būtų aišku - gilinti ją ar ne, taip pat įrengti dvi stacionarias ir tris mobilias prieplaukas bei žiemos uostą.

"Mūsų projektas skirtas ne tik baidarėms ar kanojoms, bet ir didesniems motoriniams laivams, kuriais galėtų plaukioti į Vilnių atvykstantys turistai. Numatoma įrengti prieplaukas užsieniečiams įdomiose vietose. Jeigu gausime paramą, parengti projektus, manau, truktų apie 1,5 metų. Įrengus infrastruktūrą, jos valdymą būtų galima perduoti privačioms bendrovėms", - sakė Vilniaus savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Rūta Matonienė.

Jeigu nepavyktų gauti ES struktūrinių fondų pinigų, Matonienė sako, kad vėl tektų atgaivinti prieplaukų konkursus.

Nebeliko ir prieplaukų

Vilniaus savivaldybė kelerius metus rengė konkursus prieplaukoms prie Neries statyti. Pernai buvo įrengtos dvi ar trys prieplaukos, šiemet neliko nė vienos.

Šiemetinis konkursas buvo paskelbtas kone vidurvasarį - liepos 8 dieną. Dokumentus buvo pasiėmusios trys bendrovės, tačiau nė viena konkurse nedalyvavo. Tad jis ir neįvyko.

"Apklausus konkurso sąlygas įsigijusias įmones paaiškėjo, kad jų netenkino trumpas sutarties laikas - 3 metai, o gal ir trumpesnis, jei prasidėtų projekto "Turistinis vandens kelias Neries upe Vilniaus mieste" darbai. Verslininkai nori šalia prieplaukų įrengti papildomų traukos objektų - kavines ir panašiai, tačiau tam reikia nemažų investicijų, kurios neatsipirktų per trumpą laiką. Tikėtina, kad investuotojai laukia Neries sutvarkymo projekto pradžios (darbai numatyti apie 2008 metus), kai jau bus sudarytos didesnės galimybės veiklai - pagilinta vaga laivams, sutvarkytos pakrantės, įrengtos stacionarios prieplaukos", - į klausimą, kodėl prie Neries ir Neryje šiemet visiškas štilis, atsakė savivaldybės Investicijų poskyrio laikinasis vedėjas Mindaugas Statulevičius.

Klausimėlis

Vidaus vandens kelių direkcijos pareigūnas, prašęs neminėti pavardės, sakė, kad apie Neries gilinimą nėra ko šnekėti, pirmiausia reikėtų kalbėti apie jos valymą. "Upė miesto ribose metų metus nevalyta, o jos gilinimas sudėtingas dėl aplinkosaugos reikalavimų, be to, labai brangus ir sunku prognozuoti, ar pagilintos vagos greitai neužneš sąnašos", - sakė specialistas.

"Rimta laivyba Neryje neturi jokios perspektyvos. Reikia sutvarkyti upės aplinką, pakrantes, iškirsti brūzgynus ir atidengti įdomias vietas, įrengti prieplaukas, aikšteles, kavines. Viešąją infrastruktūrą turi sukurti valstybė, nes smulkiajam verslui tai per brangu. Nereikia kurti naujųjų Vasiukų vizijos, tik sutvarkyti tai, ką davė gamta. Juolab kad dabar Europoje mėgstamas ir vertinamas neurbanizuotas peizažas", - kategoriškas buvo turizmo bendrovės direktorius Valantiejus.

Kadangi su Algirdu Valantiejumi pokalbį pradėjome nuo svarstymų apie tai, ką vilniečiai žino apie Nerį, jį užbaigėme irgi klausimu, į kurį atsakymo neradau: ar už pinigus, išleidžiamus kelių valstybinių institucijų įvairioms Neries galimybių studijoms ir planams rengti, nebūtų galima upės išvalyti bei sutvarkyti jos pakrančių?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"