Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Aplinkos ministerija brandina naują reformą

 
2017 04 09 6:00
Aplinkos ministerija neatskleidžia net gairių, kaip ketinama pertvarkyti saugomų teritorijų valdymą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Neužbaigusi miškų urėdijų pertvarkos, Aplinkos ministerija rengiasi dar vienai – ketinama reformuoti saugomų teritorijų valdymą. Kol kas viešai neskelbiama, ką ir kaip žadama daryti, o tuo metu aplinkosaugos specialistus pasiekiančios nuogirdos šiurpina.

Aplinkosaugininkai baiminasi, kad ir šįkart gali nutikti taip, kaip su miškų urėdijų reforma – iš pradžių nutariama reformuoti, o tik paskui apie tai prabylama viešai ir diskutuojama apie pertvarką.

Pertvarka neišvengiama

Dar sausį aplinkos ministras Kęstutis Navickas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) bei valstybinių parkų ir rezervatų direkcijoms išplatino pranešimą dėl planuojamų permainų saugomų teritorijų sistemoje ir paprašė teikti pasiūlymus, kaip ją tobulinti. Visi suinteresuoti asmenys paraginti aktyviai diskutuoti, kaip saugomų teritorijų valdymo srityje galima būtų sukurti naują, efektyviai veikiančią struktūrą.

Mat, ministerijos nuomone, šiuo metu saugomų teritorijų sistemos institucijos užtikrina gamtos apsaugos užduočių vykdymą apie 17 proc. šalies teritorijos. Esą šios užduotys likusioje šalies dalyje įgyvendinamos fragmentiškai, matomos su kitomis institucijomis besidubliuojančios funkcijos, pasigendama strateginių prioritetų, analitinių pajėgumų.

Laikas pareikšti nuomonę ir pateikti pasiūlymus baigėsi prieš gerą savaitę. Tačiau atspirties taškas toliau nežinomas. Pats ministras K. Navickas nerado laiko apie tai pasikalbėti su „Lietuvos žiniomis“. Jo atstovas spaudai Mindaugas Bajarūnas teigė, kad kol kas jokių sprendimų dėl būsimos pertvarkos nepriimta. Kol jų nėra, nebus ir komentarų. „Viešos konsultacijos dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pertvarkos dar neprasidėjusios. Šiuo metu ministerija dėmesį sutelkusi į valstybinių miškų urėdijų valdymo reformą“, – aiškino M. Bajarūnas.

Tik kalbos

Vis dėlto į viešumą jau kyla kai kurie sumanymo aspektai, verčiantys aplinkosaugininkus sunerimti ir suabejoti jo realumu bei pagrįstumu. Vienas užmojų – atimti nacionalinio parko statusą iš Žemaitijos nacionalinio parko ir suteikti jį Varnių regioniniam parkui. Žemaitijos parkas tenkintųsi regioninio parko statusu.

„Apie tokį sumanymą girdėjau, bet jokių oficialių dokumentų negavau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis. Jam sunkiai suvokiama, kam būtų reikalinga tokia pertvarka ir kas iš jos laimėtų. Mat parkų administracinis valdymas labai panašus, tad vargu ar tokią pertvarką lemtų siekis į aukštesnį lygmenį pakelti Varnių regioniniame parke saugomas gamtos, kultūros paveldo bei kraštovaizdžio vertybes. „Nematau jokių priežasčių taip daryti“, – pažymėjo R. Lydis.

Noru sukeisti dviejų parkų statusą stebėjosi ir VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Pasak jos, oficialių dokumentų tarnyba nėra gavusi, apie užmojus užsiminta tik prieš beveik porą savaičių vykusiame aplinkos ministro K. Navicko ir saugomų teritorijų vadovų susitikime. „Mus toks sumanymas daugiau nei nustebino“, – prisipažino R. Baškytė.

Jos teigimu, prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus, kai Lietuvoje buvo kuriama nacionalinių ir regioninių parkų sistema, būta užmačių Varnių parką priskirti nacionalinių parkų kategorijai, nes jo teritorijoje kultūrinio paveldo yra daugiau nei Žemaitijos parko teritorijoje. Tačiau viską lėmė tai, kad suteikiant nacionalinio parko statusą Varnių parkui būtų tekę iš agrarinių naudmenų išbraukti didžiulius žemės plotus, o su tuo kategoriškai nesutiko tuometė Žemės ūkio ministerija. „Dabar pasakyti, kuris parkas yra vertesnis nacionalinio parko statuso, vargu ar galima. Be to, vargu ar kas nors keistųsi dėl statuso pakeitimo, nebent tik garbės vienam parkui tektų daugiau, kitam – mažiau“, – svarstė R. Baškytė.

Rūta Baškytė: "Galima tobulinti saugomų teritorijų institucijų veiklą. Bet tai neturėtų būti griovimo kelias."

Daug nežinomųjų

Lietuvoje yra 37 saugomų teritorijų direkcijos. 33 direkcijos yra pavaldžios VSTT, 3 – Kultūros ministerijai ir 1 – Vilniaus miesto savivaldybei. Dauguma jų – labai mažos įstaigos, kuriose dirba mažiau nei 20 darbuotojų. Teigiama, kad vien dėl to direkcijas reikėtų pertvarkyti.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys „Lietuvos žinioms“ teigė, jog dar prieš mėnesį jie kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir prašė paaiškinti planuojamos pertvarkos tikslus bei siekius. Tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukta. „Todėl mums peršasi mintis, kad ir šį kartą reformą ketinama vykdyti dėl reformos, nežinant, ko ja siekiama“, – svarstė V. Laukys. Juolab kad tai būtų jau ne pirmas bandymas pertvarkyti sistemą. Visi ankstesni dažniausiai baigdavosi tik diskusijomis.

Profsąjungos lyderiui teko girdėti, kad ne tik ketinama jungti saugomų teritorijų direkcijas, bet ir atimti iš jų kontrolės funkcijas ir jas perduoti kontrolės funkcijų prieš metus netekusiai Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai.

R. Baškytė sakė, kad per minėtą susitikimą su ministru K. Navicku buvo įvardytos dvi galimos reformos gairės – įkurti vieną nacionalinį arba penkis regioninius saugomų teritorijų valdymo centrus. „Neprieštaraujame, galima tobulinti saugomų teritorijų institucijų veiklą, jų struktūrą. Ir patys matome tokių galimybių. Bet tai neturėtų būti griovimo kelias. Kartu su Suomijos kolegomis esame parengę ne vieną projektą, parengta ne viena rekomendacija, kaip ir ką daryti. Tereikia jas įgyvendinti“, – kalbėjo ji.

Rūta Baškytė: „Galima tobulinti saugomų teritorijų institucijų veiklą. Bet tai neturėtų būti griovimo kelias.“

Kai kurių šaltinių teigimu, iš parkų direkcijų ketinama atimti ne tik kontrolės funkcijas, bet ir statybų derinimo parkuose ir draustiniuose funkciją. Viską spręstų savivaldybių architektai, o tai esą gali paskatinti korupciją.

Kol kas nesitarė

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Kęstutis Mažeika, vakar viešėjęs Maltoje, aiškino, kad iki jo išvykimo jokių galimos pertvarkos gairių komiteto nariai dar nebuvo matę. „Su ministru K. Navicku buvo kalbėta, jog apie planuojamus pokyčius jie mums praneš kaip galima greičiau, nes iki gegužės planuojama turėti aiškią pokyčių viziją“, – teigė K. Mažeika.

AAK pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas „Lietuvos žinias“ tikino, kad visos žinios apie aplinkosaugos pertvarką politikus pasiekia tik iš neoficialių šaltinių. „Kiek žinoma, Lietuvoje ketinama pritaikyti Suomijos patirtį – konsoliduoti visų saugomų teritorijų administracinį valdymą – įkurti vieną juridinį asmenį, o regionų aplinkos apsaugos departamentai esą perimtų septynių institucijų kontrolės funkcijas“, – pasakojo jis.

S. Gentvilas teigė manantis, kad Aplinkos ministerijos vadovybei reikia pasimokyti iš savo klaidų rengiant miškų urėdijų pertvarką ir jų nekartoti – pirmiausia sužinoti politikų nuomonę dėl būsimos reformos, sulaukti jų pritarimo ir tik paskui pradėti pasirengimą pertvarkai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"