Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Aplinkos ministerija rengia ultimatumą

 
2017 06 04 12:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Europos Komisijai grasinant milijoninėmis sankcijomis už įsipareigojimų nevykdymą, Aplinkos ministerija suskubo kurti planą, kaip priversti šalies miestų ir gyvenviečių gyventojus prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

Ministerijos sumanymu abejoja vandens tiekimo įmonių atstovai. Juk dalis gyventojų, ypač kaimuose, neturi pinigų net santechnikos įrenginiams, patalpų remontui, o dalyje namų nebelikę ir pačių gyventojų. Be to, kai kuriems žmonėms reikėtų keisti ir dešimtmečiais susiformavusius įpročius ir atsisakyti šulinių bei lauko tualetų.

Bauda gali siekti milijonus eurų

Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios, kaip teigiama, padėtų įgyvendinti Miesto nuotekų valymo direktyvą ir panaikinti Europos Komisijos (EK) pradėtą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

EK nuomone, mūsų šalis įvykdė ne visus šios direktyvos reikalavimus. Pavyzdžiui, pažeidimu laikoma tai, kad Lietuva neužtikrino, jog 58 aglomeracijose – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos bei kitose, ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir tik ne daugiau kaip 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.

„Nors Miesto nuotekų valymo direktyvai įgyvendinti mūsų šalis investavo apie 1 mlrd. eurų, o pastatyti šiuolaikiški valymo įrenginiai leidžia mažinti neišvalytų nuotekų kiekius, dar turime pasistengti, kad atitiktume visus šios direktyvos reikalavimus“, – pabrėžė aplinkos viceministras Mindaugas Gudas.

Kokio dydžio bauda Lietuvai gresia už Miesto nuotekų valymo direktyvos pažeidimą, neatskleidžiama. Pasak Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorės Agnės Kniežaitės-Gofmanės, tai gali būti milijonai eurų – ir valstybei, ir atskirai įsipareigojimų nevykdančioms vandens tiekimo įmonėms.

Grasina sankcijomis

Todėl siūloma, kad teritorijose, kuriose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, veiktų centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ir prie jų prisijungtų visi namų ūkiai. Prisijungti bus privalu per devynis mėnesius nuo tos dienos, kai tam sudaromos sąlygos. Neprisijungusiems per nustatytą laiką bus taikomos sankcijos.

Aplinkos ministerijos siūlomos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos numato naujų prievolių vandens tiekėjams, o už jų nevykdymą bus taikomos sankcijos.

Vandens tiekėjai ne vėliau kaip per penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo turėtų užtikrinti, kad teritorijose, kuriose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, veiktų centralizuotos geriamojo vandens bei nuotekų sistemos ir gyventojai turėtų galimybę prie jų prisijungti.

Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad vandens tiekėjas privalo atvesti geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros įvadus bei išvadus iki būsto ribos, o ne iki gyventojo sklypo ribos, kaip yra dabar.

Pasak A. Kniežaitės-Gofmanės, planuojama, kad už prievolių nevykdymą numatytos baudos bus susijusios su sankcijomis, kurių sulauktų Lietuva, jeigu nevykdytų įsipareigojimų EK.

Preliminariais duomenimis, visiems Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų. Aplinkos ministerija teigia ieškanti galimybių šiam tikslui panaudoti ES paramos lėšas.

Neturi pinigų

Sename, beveik šimtamečiame name aštuonis dešimtmečius gyvenanti marijampolietė Janina „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad jų gatvėje vandentiekio ir kanalizacijos tinklai buvo nutiesti prieš keletą metų. Jie eina ir po jos sklypo tvorą. „Prie centralizuotų tinklų prisijungė ir vieni, ir kiti kaimynai. Tačiau jų šeimos jaunos – yra vaikų, tad jie sunaudoja daugiau vandens.

O man vienai tiek to vandens ar ko nors kito tereikia“, – kalbėjo garbaus amžiaus marijampolietė. Ji prisipažino per mėnesį gaunanti vos 235 eurus pensijos, tad tų pinigų vos užtenka būtiniausioms reikmėms, vaistams. Marijampolietė sakė esanti priversta tenkintis tuo, kas yra, ir apie jokius civilizacijos malonumus net nesvajojanti.

UAB „Sūduvos vandenys“ direktorius Algis Kadišius tikino, kad yra nemažai žmonių, dažniausiai jau garbingesnio amžiaus, per savo gyvenimą pripratusių prie vandens iš šulinio ar lauko tualeto bei neišgalinčių namie turėti visų komunalinių patogumų. Ir jokie įstatymų sugriežtinimai ar valdžios grasinimai finansinėmis sankcijomis jų neprivers pakeisti nuomonės.

„Žmogus pats turi jausti poreikį, kad jo būste būtų vandentiekis, kanalizacija, vonia, šiuolaikinis tualetas“, – teigė A. Kadišius.

Anot jo, įgyvendinti minėtus įsipareigojimus EK trukdo ir tai, kad kai kurie gyvenamieji namai, ypač kaimiškosiose vietovėse, nutolusiose nuo miestų, jau stovi tušti. Kiti – išnuomoti, tad, kaip galima numanyti, nuomininkai tikrai nesutiks investuoti į jiems nepriklausantį turtą. Būstų savininkams to taip pat nereikia. Be to, planuojant vandentiekio ir kanalizacijos tinklų plėtrą buvo atsižvelgiama ir į ateitį – tinklai nutiesti ten, kur buvo suplanuota individualių namų plėtra. Tačiau statyba kai kur net nepradėta.

Teks tartis su savininkais

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad sprendimas priversti vandens tiekimo įmones įrengti įvadus iki pat būsto, namo, būtų neteisingas. „Jei vandens tiekėjus verstų įrengti infrastruktūrą iki būsto, kiltų daug problemų. Juk patiesę savo vamzdžius jų remontuoti jie jau negalėtų“, – sakė B. Miežutavičius. Jis pabrėžė esminę problemą – vandens tiekėjų turtas negali būti svetimoje žemėje.

Agnė Kniežaitė-Gofmanė: „Gyventojams reikės nemenkų investicijų į namo vandentiekio ir kanalizacijos prijungimą prie centralizuotų tinklų. Tačiau juk bus investuojama į būsto gerinimą.“

Be to, toks įpareigojimas esą gali labai padidinti paslaugų kainas. Minėtų tinklų tiesimo išlaidos atitinkamai padidintų vandens tvarkymo kainą. Taigi, anot Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento, tai būtų socialiai neteisinga.

Alinos Ožič nuotrauka.
Alinos Ožič nuotrauka.

Tačiau Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė A. Kniežaitė-Gofmanė vandens tiekėjų nuogąstavimus vadina nepagrįstais. „Darbai svetimoje žemėje yra susitarimo reikalas, ir abi šalys tai gali lengvai padaryti“, – tikino ji ir pridūrė, kad jei įstatyme bus numatyta vandens tiekimo įmonių pareiga nutiesti tinklus ne iki sklypo ribos, bet iki būsto, jos privalės tai daryti.

Departamento vadovė pripažino, kad iš tiesų gyventojams reikės nemenkų investicijų į namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų prijungimą prie centralizuotų tinklų. Tačiau ji pabrėžė, kad bus investuojama į būsto gerinimą.

Be to, net ir įrenginiai nuo sklypo ribos iki paties būsto, dažniausiai įrengti ES projektų lėšomis, vandens tiekėjams priklausys tik penkerius metus. Vėliau atiteks būsto savininkams, kurie bus įsipareigoję jais rūpintis. O jeigu kas nors nutiktų, savininkams patiems tektų sutvarkyti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"