TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aplinkosauga pagal socialliberalus

2008 06 19 0:00
Tuo metu, kai mėginama susidoroti su dviem principingomis aplinkosaugininkėmis, Aplinkos ministerijos valdininkai nemato savo vadovo socialliberalo Artūro Paulausko ir jo partijos kolegų akivaizdžių nusižengimų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Seimo Aplinkos ir Audito komitetai vakar svarstė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės Aurelijos Stancikienės ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovės Rūtos Baškytės "kenkėjišką" veiklą. Tuo metu Aplinkos ministerijos valdininkai nemato savo vadovo socialliberalo Artūro Paulausko ir jo partijos kolegų akivaizdžių nusižengimų.

Abi pareigūnės aiškintis Seimo politikams esą turėjo dėl gausybės skundų. Pasak Aplinkos komiteto pirmininko socialdemokrato Broniaus Bradausko, tie skundai "eina ir eina, nėra galo". Svarbiausias per posėdį keltas klausimas - kaip KNNP direkcija naudoja jai patikėtą turtą. Mat mėginama įteigti, kad parke viskas apleista, tam tikrose vietose net pilamos statybinės šiukšlės.

Prieš kelis mėnesius apsilankę Kuršių nerijoje Seimo Audito komiteto nariai prie dabar jau buvusio socialliberalo Rolando Zujevo marių pakrantėje nelegaliai pastatyto namelio su ratais aptiko ir krūvą statybinių atliekų. Jos kai kuriems politikams kliuvo labiau nei minėtas statinys.

Audito komitetą domino, kaip Kuršių nerijoje elgiamasi su valstybine žeme. Komiteto pirmininko, buvusio socialliberalo, o dabar Valstiečių liaudininkų frakcijai priklausančio Artūro Skardžiaus teigimu, esama įtarimų, kad valstybinė žemė parko teritorijoje yra skaidoma mažais sklypeliais ir "dalijama giminėms".

Kiek anksčiau ministro A.Paulausko nurodymu Aplinkos ministerija atliko KNNP veiklos auditą ir rado smulkių pažeidimų. Pastaruoju metu ministerija, remdamasi Neringos bendruomenės atstovais prisistatančių asmenų skundais, tiria galimą A.Stancikienės ir R.Baškytės piktnaudžiavimą tarnyba. Jos abi ne kartą yra sakiusios, kad patiria nemenką politikų spaudimą, o anoniminius skundus siejo su asmenimis, kurie su KNNP bylinėjasi teismuose dėl galbūt nelegalių statybų. Skundai prieš aplinkosaugininkes pasipylė, kai aplinkos ministru tapo socialliberalų lyderis A.Paulauskas.

Įžvelgia naikinimą

A.Stancikienė dar gegužės pradžioje kreipėsi į A.Paulauską ir paprašė stabdyti Neringos bendrojo plano tvirtinimą Vyriausybėje, nes jis numato pernelyg didelę urbanizaciją. Šis dokumentas, anot jos, prieštarauja dabartinio KNNP generalinio plano strategijai ir prezidento Valdo Adamkaus ne kartą išsakytai nuostatai, kad Kuršių nerija neturi tapti dar vienu urbanizuotu kurortu. Tačiau Neringos savivaldybė, A.Stancikienės teigimu, pasiryžusi plėsti kurortą.

KNNP vadovė pabrėžia, kad norimame tvirtinti bendrajame plane pažymėti ir tie pastatai, kurių teisėtumas dar ginčijamas. Tarp jų yra Arvydo Sabonio klubo Preilos botelis, Juodkrantės žuvų restoranas, restoranas "Seklyčia", buvusi Juodkrantės pionierių stovykla ir kiti. A.Stancikienė daro išvadą, kad naujuoju Neringos bendruoju planu bandoma šiuos pastatus įteisinti.

Aplinkosaugininkė savo rašte mini ir tai, kad plane numatytas Nidos oro uostas, kurio įrengimas veikiausiai prieštarautų įstatymams ir įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams. "Kuršių neriją norima pasmerkti greitam sunaikinimui, kaip tai vos neįvyko prieš kelis šimtus metų, kai dėl pražūtingos ir savanaudiškos žmogaus veiklos šis trapus pusiasalis buvo paverstas smėlio dykyne", - teigia A.Stancikienė.

Tiria visi, kas netingi

Po kovo 11-ąją įvykusio piketo prieš KNNP direktorę, kurią Seimo narys socialliberalas Gediminas Jakavonis tąkart išvadino stribe, įvairios institucijos gavo beveik 40 skundų, nukreiptų prieš A.Stancikienę. Kai kuriuos jų pasirašė asmenys, kurių statybos užginčytos teismuose, kaip Neringos tarybos narės Irmos Baltrušaitienės, arba kurių biografijas puošia nebaigtos bylos dėl valstybės lėšų iššvaistymo, kaip buvusio Klaipėdos "Sodros" direktoriaus Viktoro Valcerio.

Seimo kontrolierių vadovas skundus pripažįsta pagrįstais vien dėl jų gausos. Aplinkos ministerija ta pačia tema sukurptus "dokumentus" tikrina po tris kartus, buvo nurodyta pradėti net tris tarnybinių nuobaudų skyrimo A.Stancikienei procedūras. O kur dar Aplinkos ministerijos auditas, kurio viešai paskelbtos išvados apie nusižengimus buvo pakeistos įsikišus visuomenei ir prezidentui. Prokuratūra, Aplinkos ministerija ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija baigė tirti ar dar tebetiria G.Jakavonio "įžvalgas" apie A.Stancikienės mamos namus Juodkrantėje. A.Skardžiaus paragintas Seimo Audito komitetas vyko į Neringą apžiūrėti KNNP direktorės tėvų vilos Nidoje, vaiko teisių apsaugos kontrolierė net dukart liepė ištirti, ar tikrai A.Stancikienės vaikai nuodijami smalkėmis, kankinami ir nesugeba normaliai mokytis, mokesčių inspektoriai jau geras pusmetis krato įmones, su kuriomis A.Stancikienė, dar nebūdama valstybės tarnautoja, turėjo reikalų kaip architektė restauratorė. Tačiau niekas nenustato, už ką būtų galima atleisti ją iš pareigų.

Nusipelnė gyventi geriau

"Negali sakyti, kad mūsų neįspėjo. Juk ateidami sakė: "Nusipelnėme gyventi geriau." Ar pavyko?" - neseniai klausė LNK laidos "Paskutinė instancija" vedėja Rūta Grinevičiūtė. VTEK pateiktoje A.Paulausko deklaracijoje puikuojasi vienas sklypas, vienas namas ir du butai. Nuo anksčiau skelbtos deklaracijos praturtėta tais dviem butais, tačiau milijonierių kupiname Seime tokiu turtu nepasigirsi.

A.Paulauskas puikiai suvokia, kad politikas gali saugiai "pamėtėti" turtą kitam asmeniui. Tėvui, uošvei... Ir deklaruoti nereikia, ir iš šeimos turtas neišeina. Yra sklypas Vilniaus pašonėje, prie Maišiagalos. Jis priklauso Aksenijai Stankevič - A.Paulausko uošvei. Kitas sklypas - prie Varėnos - politiko tėvo Stasio Paulausko, to paties pagarsėjusio KGB pulkininko.

Paulauskams Varėnos rajonas - neatsitiktinė vieta. Iš čia S.Paulausko sūnus Artūras, eilinis sovietinis prokuroras, buvo pakviestas dirbti į sovietinės komunistų partijos centro komitetą, administracinių organų skyrių, vėliau visai jaunutis komunistas, palaimintas Maskvoje, tapo Lietuvos SSR generalinio prokuroro pavaduotoju. Sąjūdžio laikais A.Paulauskas netikėtai deklaravo ištikimybę atkurtai valstybei ir tapo generaliniu prokuroru.

Varėnai A.Paulauskas turi jausti sentimentų. Pagal skelbimą laikraštyje iš privataus žmogaus buvo nupirktos trys panašios grybų supirktuvės. Viena jų atiteko A.Paulausko tėčiui, antra - politinio bendražygio A.Skardžiaus sūnui, trečia - G.Jakavoniui. Pagal įstatymus tų supirktuvių vietoje galima statyti tik panašias supirktuves, tačiau toliau valdant šiems uoliems "gamtosaugininkams" neatmestina galimybė, kad netrukus čia iškils prašmatnūs kotedžai. Patirties jau turima.

Iš Varėnos - į Trakus

Trakus socialliberalai valdo jau kelias kadencijas. Neseniai rajono meru tapęs rašytojas Edmundas Malūkas turi vadinamąjį malūną, tačiau jis miltų nemala. Prie pat Šiemečio ežero riogso didžiuliai betono luitai. Statybos buvo pradėtos neturint leidimo, tačiau tai, kas iškilo, iki šiol nenugriauta.

Kita įdomi vieta - prie Margio ežero. Pagal vienus dokumentus čia yra elingas - valčių pašiūrė. Ją iš santaupų statosi Trakų gyventoja pensininkė, sovietmečiu ilgai dirbusi vietos vartotojų kooperatyvo sandėlyje.

Nacionalinės mokėjimo agentūros tinklalapyje esama duomenų apie paramą, skirtą kaimo turizmo projektams. Čia rašoma apie ponią Stasę Petkevičienę ir kaimo turizmo sodybą ant to paties Margio ežero kranto lopinėlio. Kiek siekiama gauti Europos Sąjungos pinigų šiam elingui-sodybai? 1 mln. 271 tūkst. 751 litą.

Kaimo turizmo sodybos taip arti ežero statyti negalima, net griežtai draudžiama... Baisiau - ją reikėtų nugriauti ir perkelti aukštai ant kalnelio, įrengti sudėtingus kanalizacijos ir vandenvalos įrengimus. Juk įstatymai net kaimo turistams neleidžia atlikti gamtinių reikalų į ežerą.

Tačiau neįtikimiausias dalykas, kad provincijos pensininkė samdo savo statyboms drūtus vyrus, laiku jiems moka. Didžiausias stebuklas tas, kad ponia S.Petkevičienė dėl sodybos reikalų nesumokėjo nė vieno lito kyšio. Iš tiesų tai ne stebuklas, mat ponia S.Petkevičienė, nors ir pensininkė, ji turi sūnų - dabar jau buvusį Trakų merą socialliberalą Vytautą Petkevičių.

Taigi jokiai kitai statybai Penkininkų kaime ant Margio ežero kranto S.Petkevičienė neturi leidimo. Jo neturėjo ir tuo metu, kai teikė paraišką ES paramai gauti. Ar tai, kas leidimuose buvo įvardyta kaip elingas, dokumentuose, pateiktuose Nacionalinei mokėjimo agentūrai, pavadinta kaimo turizmo sodyba? Švelniai tariant, agentūra buvo suklaidinta? Tačiau šių statybų istorijos nedomina nei A.Paulausko, nei kitų "kovotojų" su dviem principingomis aplinkosaugininkėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"