TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aplinkosaugininkai gali pasikliauti tik lemtimi

2008 05 06 0:00
Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas įpareigoja aplinkosaugininkus gavus informaciją imtis visų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias pažeidimui arba jis atskleistas, tačiau darbuotojams nesuteikia jokių socialinių garantijų.
LŽ archyvo nuotrauka

Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas aplinkosaugininkus įpareigoja gavus informaciją imtis visų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias pažeidimui arba jis išaiškintas, tačiau darbuotojams nesuteikia jokių socialinių garantijų.

Kas būtų, jei žmogus, pastebėjęs brakonierius, praneštų aplinkos apsaugos inspektoriui ir išgirstų atsakymą, jog šiandien penktadienis, 17 valanda, darbo laikas baigėsi, bei prašymą paskambinti pirmadienį 8 valandą ryto, kad jis galėtų užregistruoti pranešimą ir imtis atitinkamų veiksmų.

"Daugiau tas žmogus nebeskambintų, nes jei valstybės institucijai, kuri atsakinga už gamtos išsaugojimą, nusispjauti į pažeidimus, tai net pilietiškiausiai nusiteikęs žmogus nusiviltų ir ja, ir valstybe", - teigia Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Česlovas Meržvinskas.

Anot Č.Meržvinsko, dabar, nors ir netobuli įstatymai, daugelis aplinkosaugininkų dirba iš patriotizmo ir fanatizmo, užkirsdami kelią brakonieriams siautėti, kiek širdis geidžia, rizikuodami savo sveikata, o kartais ir gyvybe.

Reglamentuoja įstatymai

Visi valstybės aplinkos apsaugos inspektoriai ir kiti departamento darbuotojai yra karjeros valstybės tarnautojai. Valstybės tarnybos įstatymu nenumatyta, kad jiems būtų rengiamas specialus darbo grafikas. Jų darbo diena, kaip ir visose valstybinėse įstaigose, prasideda 8 valandą ryto ir baigiasi 17 valandą. Kadangi aplinkosauga yra specifinė sritis ir patikrinimo reidai organizuojami laisvadieniais arba pasibaigus oficialiai darbo dienai, leidžiami vidaus įsakymai dėl aplinkos apsaugos inspektorių darbo nedarbo laiku. Tada, jei darbuotojas neprieštarauja, jam patikima atlikti užduotį.

Problemų beveik nekyla Aplinkos kokybės sektoriuje, atsakingame už pramonės įmonių tikrinimą. Čia viskas aišku - darbas telpa į darbo grafiką. Vidury nakties tikrinimai vyksta tik esant ypatingoms aplinkybėms - įvykus avarijai, esant didžiulei oro ar vandens taršai, užfiksavus neleistiną atliekų šalinimą.

Kitaip yra Gyvosios gamtos sektoriuje, kur brakonieriai, pievų degintojai ir kitokie pažeidėjai kenkimo veiklos dažniausiai imasi nedarbo laiku - naktimis, savaitgaliais, švenčių dienomis ir per atostogas (ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais). Aplinkosaugininkai į tokio pobūdžio pažeidimus privalo reaguoti operatyviai, neatsižvelgdami nei į paros metą, nei į darbo grafiką, vadovaudamiesi vien pareigybės, aplinkos kontrolės įstatymais ir paprasčiausiais žmogiškumo kriterijais. Todėl ir pažeidimų tuo metu išaiškinama beveik du kartus daugiau nei oficialaus darbo grafiko valandomis.

Brakonieriauja be planų

Anot aplinkosaugininkų, galima organizuoti planinius reidus, tačiau dažniausiai jie nebūna rezultatyvūs, jei veikiama ne pagal konkrečią informaciją. "Pagal aplinkosaugininkų reidų planą brakonieriai neina brakonieriauti. Planiniai reidai - daugiau prevencinė priemonė, kurią tikri brakonieriai vertina su šypsena. Tokių reidų metu pakliūva tik patys kvailiausi pažeidėjai, o tokių nėra daug. Dažniausiai brakonieriai turi ne tik galingus visureigius, gerus ginklus, bet ir būna iš anksto apsvarstę su savais teisininkais, kaip išsisukti iš keblios padėties", - neslepia sudėtingos situacijos Č.Meržvinskas.

Nedarbo metu gavus pranešimą apie pažeidimą privaloma tokia tvarka: informuojamas įstaigos vadovas, jis turi gauti rašytinį darbuotojo sutikimą dirbti nedarbo metu, tada išleisti įsakymą, supažindinti pavaldinį su įsakymu ir tik tada nusiųsti jį patikrinti pranešimo. Taip geriausiu atveju bus sugaištamos 3-4 valandos. Nors visi gerai žino, kad norint brakonierius sulaikyti su įkalčiais įvykio vietoje reikia atsidurti maždaug per pusvalandį nuo pranešimo gavimo.

"Operatyviai reaguojant į pranešimą, kai skubama nelaukiant įsakymo, susiduriama ir su kita problema - darbuotojas lieka kaip fizinis asmuo, jam negalioja darbo draudimas, o kas gali garantuoti, kad neįvyks nelaimingas atsitikimas. Žinomas ne vienas atvejis, kai sulaikydamas pažeidėjus nukenčia aplinkosaugininkas. Mūsų regiono darbuotojas Linas Truska net du kartus smarkiai nukentėjo sulaikydamas brakonierius. Šalyje yra ir žuvusių aplinkosaugininkų", - teigė Č.Meržvinskas.

"Turime teisę ir pareigą kovoti su brakonieriais, tačiau patys esame neapsaugoti", - neslėpė apmaudo aplinkosaugininkai ir tvirtino, kad juos padarius statutiniais darbuotojais nemaža dalis problemų išsispręstų.

Žinoma, būtų naivu tikėtis, kad aplinkosaugininkams tapus statutiniais pareigūnais brakonieriavimas išnyktų. Labai svarbus ir visuomenės požiūris į mus supančios aplinkos išsaugojimą.

Trūksta darbuotojų

"Kad galėtume dirbti griežtai laikydamiesi įstatymų, turėtų būti budintis ekipažas. Dirbant slankiuoju grafiku, reikėtų mažiausiai 8 etatų, o Gyvosios gamtos sektoriuje yra tik 5 darbuotojai. Kitas dalykas - darbo užmokestis. Už darbą naktį, švenčių dienomis, šeštadieniais, sekmadieniais mokama dvigubu tarifu, kaip numatyta Darbo kodekse, arba už išdirbtas 8 valandas reikėtų atiduoti dvigubai daugiau laisvų valandų", - aiškino Alytaus departamento vadovas.

Anot aplinkosaugininkų, valstybei gal ir per didelė našta iš karto padidinti etatų skaičių, tačiau jei aplinkosaugininkai būtų statutiniai darbuotojai, jiems atsirastų kitų garantijų. Galiotų darbo laiko apskaita, be to, žmogus, išdirbęs 20 metų, turėtų teisę išeiti į pensiją nelaukdamas, kol sukaks 65 metai.

Dabar padėtis kurioziška. "Koks tu gyvosios gamtos inspektorius, jei tau per 60 metų. Kaip vaikytis brakonierius? Dažnai tenka panaudoti fizinę jėgą, o kartais ir tarnybinį ginklą, kad suvaldytum agresyviai nusiteikusius pažeidėjus. Mažai kuris brakonierius paklūsta inspektoriaus nurodymams, beveik visi stengiasi pasinaudoti miško ar nakties priedanga ir pasprukti, kad išvengtų atsakomybės už padarytus pažeidimus. Juk žmogus neturi ant nugaros šviečiančių identifikavimo žymių, jei nesuspėjai sulaikyti, nufotografuoti arba neatpažinai, jo kaltę įrodyti bus labai sunku ar net neįmanoma", - teigė Č.Meržvinskas.

Apsiribota išsilavinimu

Dabar aplinkosaugininku gali dirbti kiekvienas, turintis atitinkamą išsilavinimą. Jokie kiti reikalavimai, susiję su fiziniu ir psichologiniu pasirengimu, ateinant į šią valstybės tarnybą, nekeliami.

Aplinkosaugininkų nuomonė šiuo klausimu vienareikšmiška - būtinas ne tik fizinis ir psichologinis pasirengimas, bet ir amžiaus cenzas, nes visa tai tiesiog būtina gyvosios gamtos inspektoriams.

Vertinant pagal darbo funkcijas, aplinkosaugininkų darbas atitinka statutinių pareigūnų darbo specifiką. Reikia operatyviai bet kuriuo paros metu reaguoti į pranešimus, leidžiama turėti ginklą, naudoti specialiąsias priemones - antrankius, kovinius veiksmus. Tačiau yra ir skirtumų. Policijos pareigūnai specialiai apmokomi kovinių veiksmų, parengiami psichologiškai, o aplinkosaugininkams šiuos klausimus palikta spręsti savarankiškai. Vieni savo iniciatyva lanko treniruotes, kiti mokosi žiūrėdami kovinius filmus, skaitydami specialią literatūrą. "Tokio pobūdžio kursuose dar neteko dalyvauti, nors jie labai reikalingi", - sakė Alytaus ir Varėnos aplinkosaugininkai.

"Rizika sulaikant brakonierius tikrai būna ne mažesnė nei policininkams kriminalinius nusikaltėlius. Be to, policininkai įstatymų pažeidėjus sulaiko kokiame nors būste ar gatvėje, kur reikalui esant greitai gali prisišaukti pagalbą nurodydamas adresą. Aplinkosaugininkams kitaip - gaudynės vyksta atokiose vietovėse, kartais net nesusigaudai, kur esi, todėl ir pagalbą prisišaukti sudėtinga. Juk nepasakysi, esu prie didelės eglės", - sakė Č.Meržvinskas.

Aplinkosaugininkai niekaip nesupranta, kodėl iki šiol nepriimti reikalingi įstatymai, kad būtų pasirūpinta čia dirbančiais žmonėmis.

Baigiasi analize

Ne kartą aplinkosaugininkai savo nuomonę šiais klausimais buvo išsakę Seimo Aplinkosaugos komitetui, aplinkos ministrui ir ministerijos Teisės departamento specialistams. "Viskas prasideda nuo analizės, kiek tai kainuos, kiek reikės papildomų etatų, ir iš karto baigiasi. Neabejoju, kad pinigai čia pagrindinis svertas, kodėl nesiryžtama imtis reformų. Tačiau jeigu gyvename teisinėje valstybėje, tai teisės turi būti laikomasi nuo pradžios iki galo. Pavojingą darbą dirbantis žmogus turi būti apsaugotas socialiai", - įsitikinęs Č.Meržvinskas.

Pasak aplinkosaugininkų, išbalansuoti gamtą lengva, o atkurti sunku arba neįmanoma. Brakonierių gaudymą jie galėtų perduoti policijai, dažnai suteikiančiai pagalbą, bet policijos darbo prioritetas - kriminaliniai nusikaltimai, nes visuomenės saugumas svarbiau už žvėrių medžiojimą ar žuvų gaudymą, nors ir neteisėtą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"