TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aplinkosaugininkai sukasi reformų verpetuose

2015 01 16 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tik praėjusią vasarą buvo įvykdyta šalies aplinkosaugos sistemos reforma, o Aplinkos ministerijos valdininkai jau sumanė kitą.

Naująja reforma siekiama visus regioninius aplinkos apsaugos departamentus (RAAD) prijungti prie pernai įkurtos Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT). Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas Vyriausybei jau pateikė nutarimo projektą, kuriuo būtų įteisinta tokia reorganizacija.

Tačiau Aplinkos ministerijos valdininkų užmojus kritikuoja Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK). Jis ragina pirmiau apskaičiuoti, ar iš reformos bus bent kiek naudos. Devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti taip pat siūlo aplinkosaugos sistemos darbuotojų interesus ginanti profsąjunga.

Valdys iš Vilniaus

Jei Vyriausybė pritartų, kad šiuo metu veikiantys Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus RAAD būtų reorganizuoti - prijungti prie VAAT, šiai tarnybai pereitų visos departamentų teisės, pareigos bei funkcijos. Vietoj savarankiškų RAAD liktų VAAT padaliniai. Esą taip būtų sumažinta biudžetinių įstaigų, optimizuota jų veikla, racionaliau naudojami materialiniai ir finansiniai ištekliai.

Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Jusis LŽ teigė, kad dar pernai birželį Vyriausybė pavedė ministerijai atlikti su reforma susijusius veiksmus. Lapkričio pabaigoje aplinkos ministro K. Trečioko įsakymu buvo patvirtintas RAAD reorganizavimo planas. Norima panaikinti 65 etatus. „Visiems atleidžiamiems pareigūnams, jeigu jie atitiks kvalifikacinius reikalavimus, bus siūlomas darbas. Ketinama mažinti etatus valdymo, finansų, personalo, teisės ir bendrųjų reikalų srityse“, - LŽ aiškino V. Jusis.

Tai padarius bendrosios funkcijos, pasak jo, bus centralizuojamos, o kontrolės organizavimas, planavimas ir analizė sutelkta VAAT. Esą taip tolygiau pasiskirstys darbo krūvis, o sutaupytas lėšas bus galima skirti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų skaičiui didinti.

Daugiau klausimų nei atsakymų

LŽ kalbinti šalies RAAD vadovai apie būsimą reformą buvo nelinkę atvirauti. Kur kas drąsiau savo nuomonę dėstė Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys. Vis dėlto, anot jo, vertinti pačią reformą būtų galima tik tuo atveju, jei apie ją būtų žinoma daugiau. „Tačiau informacijos turime mažai“, - patikino V. Laukys.

Jis pabrėžė, kad ministerijos ne kartą buvo prašyta argumentuotai paaiškinti, kodėl RAAD reikia prijungti prie VAAT, bet kol kas atsakymo nesulaukta. Ir tai verčia nerimauti. Mat per įvairias reformas žemutinės grandies pareigūnų, dirbančių rajonuose ir miestuose, kaskart mažėja. Negana to, nesiliauja sklisti kalbos apie norus panaikinti daugiau kaip pusę rajonuose veikiančių aplinkos apsaugos agentūrų, jas sustambinti ir sutelkti didesniuose regionų centruose. „Baiminamės, kad rajonuose dirbančių kontrolės pareigūnų mažės, nors darbų apimtis kasmet didėja“, - neslėpė profsąjungos lyderis.

V. Laukys taip pat nuogąstavo, kad sistema gali prarasti sumaniausius specialistus, nes kai vieną reformą keičia kita, darbuotojai nėra užtikrinti dėl savo ateities, nejaučia stabilumo, mažėja jų motyvacija, neretas nusprendžia ieškotis kito darbo.

LŽ kalbinti aplinkosaugininkai mano, jog didžiausias pavojus kyla dėl to, kad vienose rankose sutelkta kontrolė gali būti neatspari politikų įtakai.

Centralizacijai nepritaria

Seimo AAK pirmininkas Algimantas Salamakinas patvirtino, kad apie ministerijos sumanymą pertvarkyti RAAD veiklą komitete buvo kalbėta. Tačiau valdininkai Seimo narių pritarimo nesulaukė. Pabrėžta, jog pirmiausia reikėtų ne reorganizacijos griebtis, o pakeisti 3-4 įstatymus, kad būtų atvertas jai kelias. Dėl pataisų balsuojant Seime ir paaiškėtų, ar parlamentarai neprieštarauja tokiai centralizacijai.

„Aš asmeniškai tam tikrai nepritariu. Kaip tik reikėtų daugiau funkcijų perduoti tiems, kurie dirba vietose, o ne viską sutelkti ministerijoje. Vyriausybės sprendimas mažinti 5 proc. etatų turėtų būti nukreiptas į pačią ministeriją, bet ne į jai pavaldžias įstaigas regionuose“, - sakė A. Salamakinas.

Jis nenorėjo svarstyti, ar centralizavus aplinkosaugos valdymą nedidės ministerijos politinės vadovybės įtaka jai. Seimo AAK pirmininkui labiau rūpi, ar reforma šiuo metu apskritai reikalinga. „Dabar reforma sumanyta dėl reformos. Mūsų duomenimis, po reorganizacijos etatų nemažės, pinigų nebus sutaupyta, priešingai, išlaidų gali net padaugėti, nes iš regionų reikės dažniau važinėti į sostinę“, - kalbėjo A. Salamakinas.

Reforma po reformos

Lietuvos aplinkosaugos sistema reformuojama nuolat. 2002 metais valstybinė miškų kontrolė iš urėdijų buvo perkelta į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, o po dvejų metų patikėta RAAD. Tačiau 2012-aisiais ši funkcija iš RAAD atima ir kartu su specialistais perduota Valstybinei miškų tarnybai.

2009 metais Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir Jūrinių tyrimų centras buvo prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros. Pernai aplinkosaugos sistemą vėl purtė permainos - perskirstytos Aplinkos apsaugos agentūros ir RAAD funkcijos. Kartu įkurta nauja institucija - VAAT. LŽ šaltinių teigimu, diskutuojama ir apie Valstybinės miškų, Geologijos bei Hidrometeorologijos tarnybų jungimą.

Dar vieną reformą ministerija planuoja vykdyti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje. Norima iš 34 saugomų teritorijų direkcijų palikti aštuonių ar šešių administracinių vienetų struktūrą. Kalbama, kad juridinio statuso neteks tos įstaigos, kuriose yra mažiau nei 20 darbuotojų.

A. Salamakino manymu, reformuoti saugomų teritorijų sistemą ministerija taip pat ketina „ne nuo to galo“. „Ir šiuo atveju ji pirmiausia turėtų Seimui pateikti įstatymų pataisas. Keisti reikėtų ne keletą, o apie 30 įstatymų. Mūsų komitetas tam nepritaria. Bet neaišku, kokia yra viso Seimo pozicija“, - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"