TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aplinkosaugininkai vejasi nuvažiuojantį traukinį

2006 07 10 0:00
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas teigė, kad daugelis projektų vėluoja dėl buvusių vyriausybių kaltės.
LŽ archyvo nuotrauka

Aplinkos ministras Seimo narius įtikinėjo, kad Lietuva nepraras Europos Sąjungos milijonų - spės įgyvendinti projektus. Tačiau jis pripažįsta, kad vėluojama atlikti darbus net dvejus metus.

Nerimą keliantys signalai iš Europos Sąjungos (ES), kad Lietuva nepanaudoja Sanglaudos fondo lėšų, tai patvirtinantis auditorių atliktas tyrimas nenutrina optimizmo nuo aplinkos ministro Arūno Kundroto veido.

Į Seimo Europos reikalų komitetą iškviestas pasiaiškinti ministras įrodinėjo, kad bloga pradžia nėra pusė darbo ir kad situacija gerėja. Tačiau problemų nuneigti neįmanoma - dėl biurokratinių kliūčių ir projektuotojų stygiaus greičiausiai bus pratęstas ne vieno projekto vykdymas.

LŽ paklaustas, ar Briuselį veikia tokie Lietuvos pasiteisinimai, Kundrotas atsakė: "Nelabai šie argumentai ten yra sakomi. Tai yra mūsų pačių rūpestis, privalome sukurti sistemą, kuri leistų panaudoti lėšas. Manau, kad dabartinis, atnaujintas proceso organizavimas leis tai padaryti iki 2010-ųjų, jei dirbsime taip, kaip suplanuota, neužgrius stichinės nelaimės ir žemės drebėjimai".

Stumiasi į priekį

Praėjusią savaitę Seimo komitete buvo aptariamos aplinkosaugos investicinių projektų įgyvendinimo problemos. Į posėdį buvo iškviesti projektus įgyvendinančių Kauno, Kėdainių, Klaipėdos ir Telšių savivaldybių vadovai ir atstovai.

Laikinai aplinkos ministro pareigas einančiam Kundrotui teko atremti abejones dėl ministerijos gebėjimo valdyti procesą. Konservatorius Rimantas Dagys priminė, kad Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo itin prastus rodiklius - per 6 metus sunaudota vos 7 proc. ES skirtų lėšų.

"Jei viskas būtų taip paprasta, Valstybės kontrolė galėtų valdyti valstybę", - sakė Kundrotas. Jis tikino, kad pirmieji metai buvo sudėtingiausi, o dabar jau vejamasi grafikų.

Ministro teigimu, šiuo metu sutartys sudarytos dėl trečdalio darbų už maždaug 630 mln. litų. Dar trečdaliu pakelti rodiklius tikimasi iki metų pabaigos. "Lėtesnis buvo įsivažiavimas", - teisinosi ministras.

Strigę Šiaulių, Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės aplinkosaugos projektai jau esą neturi didelių problemų.

Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius ir Kėdainių rajono merė Nijolė Naujokienė antrino ministrui, kad procesas įsibėgėjo. Nors pirmieji metai buvo sudėtingi, dėl biurokratinių kliūčių ir pajėgumo trūkumo vėluota po pusantro mėnesio.

Bėda - projektuotojai

Pasak ministro, naivu tikėtis, kad projektai bus įgyvendinti be problemų.

"Jie yra sudėtingi, norint juos įgyvendinti, tam reikia turėti daug institucinių gebėjimų - tiek centrinių, tiek savivaldybių. Kita dalis problemų yra mūsų rinkoje - trūksta projektuotojų, rangovų, - sakė Kundrotas. - Turbūt nėra nė vienos sutarties, kurioje nereikėtų skaičiuoti delspinigių, pyktis su projektuotojais. Tos pačios bendrovės dalyvauja rengiant daugelį projektų. Darbų yra labai daug, o kiekvienas tempia į savo pusę. Rinkos pasikeitimas kol kas yra tik į blogąją pusę. Vis daugiau pinigų, siūlymų atitenka tam pačiam rinkos dalyvių skaičiui".

Posėdyje dalyvavę savivaldybių merai vienbalsiai kalbėjo, kad projektai ir dėl biurokratinių kliūčių vėlavo po keliolika mėnesių. Baiminamasi, kad dėl vėlavimo padidės nepadarytų darbų išlaidos. Kundrotas sakė, kad visa ES susiduria su šia problema, todėl bandoma spręsti prašant didesnio finansavimo iš ES, taip pat svarstytinas iš biudžeto skirtų lėšų didinimas.

Perduoda savivaldybėms

"Lietuva vėluoja dvejus metus. 2000 metais pradėti gauti ES pinigai, o procesą organizuojanti institucija - Aplinkos projektų valdymo agentūra sukurta tik 2002 metais", - Kundrotas nenorėjo tik sau prisiimti kaltės.

Socialdemokratų ministras ugnį nukreipė į ankstesnes konservatoriaus Andriaus Kubiliaus ir tuomet su liberalais valdžioje buvusio Rolando Pakso Vyriausybes: "Kai esame lyginami su kitomis valstybėmis, reikia turėti galvoje tas Vyriausybes, kurios nepadarė reikiamų sprendimų".

Tačiau dabartiniam ministrui priekaištaujama dėl per vėlyvo sumanymo decentralizuoti sistemą - viešojo pirkimo funkciją perduoti savivaldybėms.

"Perleisti funkcijas ir pareigas galima tada, kai savivaldybėse yra tam tikras pasirengimas. Galbūt buvo galima pačią sistemą kurti šiek tiek kitaip - iš pradžių mažiau centralizuoti. Gal jau būtume pasiekę savivaldybių aktyvumo šiek tiek anksčiau. Tačiau buvo pasirinktas kitas modelis", - dėstė ministras.

Aplinkos projektų valdymo agentūros vadovas Kastytis Tuminas LŽ sakė, kad dar ir dabar ne visos savivaldybės yra vienodo lygio. Kelios mažosios, pavyzdžiui, Kelmės ar Kalvarijų, vargiai vienos gali susidoroti su brangiais projektais.

Posėdyje dalyvavę merai Seimo narių prašė nekliudyti savivaldybėms, kurios yra pajėgios įgyvendinti šiuos projektus, o ragino suteikti joms daugiau funkcijų ir atsakomybės šioje srityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"