TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aplinkosaugos valdininkai tampo vienas kitą už atlapų

2007 02 09 0:00
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Aurelija Stancikienė įsitikinusi, kad kasybos darbams būtinas UNESCO atstovybės pritarimas. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys pavojaus Kuršių nerijai neįžvelgia.
Autoriaus nuotraukos

Aplinkosaugininkų vienybę suskaldė projektas, kuriuo siekiama papildyti Palangos paplūdimius smėliu, iškastu jūroje ties Kuršių nerija

Dar 2003 metų rugsėjį aplinkos ministro Arūno Kundroto įsakymu patvirtinta Pajūrio juostos tvarkymo programa šiemet sulaukė aktyvaus visuomenės pasipriešinimo. Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovės Aurelijos Stancikienės buriami aktyvistai baiminasi, kad Palangos paplūdimių "maitinimas" Baltijos jūroje ties Kuršių nerija iškastu smėliu neigiamai paveiks į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą vietovę.

Palangos paplūdimiams daug žalos padarė metų pradžioje pajūrį nusiaubusios audros. Bangos nuplovė pernai į paplūdimius iš karjerų atgabentą smėlį, kurio čia buvo suversta net 40 tūkst. kubinių metrų. Įgyvendinti šį sumanymą kainavo 5,6 mln. litų.

Sunaikins paplūdimius

Pagal Pajūrio juostos tvarkymo programą šiemet į Palangos paplūdimius vėl bus gabenamas smėlis, tik dabar - iš Baltijos jūros. Taip bus siekiama apsaugoti nuo erozijos 1,3 tūkst. metrų pakrantės ruožą centrinėje kurorto dalyje nuo jūros tilto į pietus, atkurti šiam ruožui būdingą krantą.

Šio sumanymo oponentai būgštauja, kad iškasus tiek smėlio ties Kuršių nerija jūros dugne rasis duobių, kurias užpils nuo Juodkrantės ir Preilos paplūdimių nuplautas smėlis.

"Darbai vyks greta UNESCO saugomos teritorijos. Todėl bet kokiems veiksmams tokioje vietoje būtinas šios organizacijos atstovybės pritarimas. Aš jo nemačiau", - LŽ sakė Stancikienė.

Kaip teigiama, KNNP direkcija jau surinko per 1300 parašų, kad sustabdytų smėlio kasybą Baltijos jūroje. Šią savaitę parašus ketinama pristatyti prezidentui, Vyriausybei ir UNESCO. Šioms institucijoms jau išsiųsti kreipimaisi, kuriuose raginama stabdyti kasybos darbus ir sudaryti tarptautinę komisiją ištirti poveikį aplinkai.

Svarstyta viešai

Pajūrio juostos tvarkymo programą koordinuoja Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Teigiama, kad šis iš Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamas 4,5 mln. litų vertės projektas neprieštarauja Lietuvos ir ES aplinkosaugos politikai, strateginiams dokumentams bei direktyvoms.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorės pavaduotojos Astos Raugalienės teigimu, projekto galimybių studijos svarstymai buvo vieši. "Bet kas galėjo pareikšti nuomonę ir anksčiau. Be to, projektą suderinome su aukštesne institucija nei KNNP direkcija - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba", - pabrėžė ji.

Vykdant projektą į Palangos pajūrio ruožą bus atplukdyta ir išpilta 120 tūkst. kub. metrų smėlio, apsauginis kopagūbris Palangoje bei Kuršių nerijoje bus apželdintas smėliamėgiais augalais, atlikti kiti darbai. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2008 metų rugpjūčio.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė LŽ teigė nematanti nieko bloga, kad iš jūros dugno bus kasamas smėlis: "Vieta, kur vyks kasimo darbai, nuo kranto nutolusi daugiau nei 5 kilometrus. Todėl ši vieta nepatenka nei mūsų tarnybos kompetencijon, nei tuo labiau KNNP. Kalbėjausi šiuo klausimu su geologais, jie tvirtino, kad smėlis jūros dugne nuolat juda ir jokių duobių kasimo vietoje neturėtų atsirasti."

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, buvo atlikta smėlio rezervų paieškos Baltijos jūroje studija, poveikio aplinkai analizė, padaryti gręžiniai ir įsitikinta, kad toje vietoje yra didžiausia smėlio sankaupa.

"Kuršių nerijos jūros pakrantės sąlygos yra geresnės nei Palangos paplūdimių, kurie srovių nuolat naikinami. Juk gyvename vienoje šalyje, todėl taisant vienai vietovei gamtos padarytą žalą galima atgabenti smėlio iš ten, kur ta žala minimali arba jos nėra, - kalbėjo Budrys. - Suprantu, kad esama skirtingų požiūrių į mus supančią aplinką, tačiau nereikia per daug tuo spekuliuoti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"