TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apsaugos policijai gresia likvidavimas

2008 05 29 0:00
Privačios saugos bendrovės veikia ne visoje šalies teritorijoje, tad nuogąstaujama, kad kai kur žmonės gali likti be apsaugos.
LŽ archyvo nuotrauka

Policijos apsaugos skyriai atsidūrė ties praraja. Jei kitą savaitę įsigalios Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, vadinamoji apsaugos policija per 3 mėnesius turės būti panaikinta arba teks apriboti joje dirbančių pareigūnų teises.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dar galima apskųsti ir bandyti gelbėti apsaugos policiją, kuri kaltinama Konkurencijos įstatymo pažeidimais.

Nevienodos galimybės.

Apsaugos policijos nemalonumai prasidėjo dar 2005 metais, kai į Konkurencijos tarybą kreipėsi saugos bendrovė "Falck Security". Ji pareiškė, kad ši policijos tarnyba, už tam tikrą užmokestį pagal sutartis saugojanti turtą ir asmenis, nesąžiningai konkuruoja su nevalstybinėmis saugos įmonėmis.

Konkurencijos taryba atliko tyrimą ir dar užpernai konstatavo, jog "Falck Security" skundas pagrįstas. Buvo nustatytos kelios sritys, kuriose komercine veikla užsiimanti policija turi išskirtines sąlygas.

Saugos bendrovių darbuotojai, dirbdami savo darbą, yra kur kas labiau suvaržyti nei policininkai. Pavyzdžiui, pareigūnai turi teisę persekiodami įtariamąjį bet kuriuo paros metu įeiti į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti ir patekti į transporto priemones. Policininkų teisėtam nurodymui privalo paklusti visi. Be to, apsaugos policija gali važiuoti įjungusi mėlynus švyturėlius, sirenas ir nepaisyti Kelių eismo taisyklių. O skubantiems apsaugininkams tik leidžiama naudotis geltonais švyturėliais, bet jie nesuteikia teisės nepaisyti eismo taisyklių, ir t. t. Todėl policininkai turi galimybę greičiau nuvykti į reikiamą vietą. Visos minėtos ir kitos didesnės pareigūnų teisės klientams gali atrodyti patrauklesnės.

Saugos tarnybos turi pačios užsidirbti, o policija finansuojama iš biudžeto. Dėl to apsaugos policija esą galinti mažinti savo paslaugų kainas. Policijos departamentas Konkurencijos tarybai ir teismui teigė, kad apsaugos skyriai iš biudžeto gauna tik tiek, kiek perveda į jį uždirbtų pinigų. Tačiau Konkurencijos taryba konstatavo, jog apsaugos skyrių finansavimas neskaidrus. Taryba savo nutarime parašė, kad dėl neaiškaus apsaugos skyrių finansavimo ir saugos bendrovių darbuotojams suteikiamų daug mažesnių įgaliojimų "atsiranda galimybė daryti įtaką teikiamų paslaugų kainoms bei kokybei ir sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje".

Be to, Konkurencijos įstatymą pažeidžia ir tai, kad policija licencijuoja saugos bendrovių veiklą: ji sprendžia, ar leisti tokioms įmonėms dirbti, ar ne, gali sustabdyti jau išduotos licencijos galiojimą ir t. t. Pasak Konkurencijos tarybos, policijai suteikta teisė "daryti tiesioginį spaudimą savo konkurentui".

Atims švyturėlius?

Konkurencijos taryba įpareigojo Policijos departamentą per 3 mėnesius pakeisti generalinio komisaro įsakymų, kuriais apsaugos skyriams leidžiama komercinė veikla, nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Konkurencijos įstatymui. Tačiau nutarime nenurodyta, kokiu būdu tai padaryti. "Reikia viską sutvarkyti taip, kad policija, jei norėtų teikti tas paslaugas, turėtų tokias pat teises ir įgaliojimus kaip ir privačių saugos tarnybų darbuotojai. Ne didesnes. Ar pareigūnai apribos teises, ar išvis atsisakys šios veiklos, jų reikalas. Bet taip, kaip yra dabar, daryti negalima", - LŽ paaiškino Konkurencijos tarybos Teisės skyriaus vedėjas Elonas Šatas.

Tačiau policija nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Jo sprendimas buvo palankus apsaugos skyriams. Tada Konkurencijos taryba kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą, o šis nurodė apygardos teismui skundą nagrinėti iš naujo. Ir praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija Policijos departamento skundą atmetė ir paliko galioti Konkurencijos tarybos nutarimą.

Vakar saugos bendrovės "G4S Lietuva" (buvusi "Falck Security") Verslo vystymo departamento direktorius Gražvydas Zulanas teismo sprendimą LŽ pakomentavo taip: "Teismas atmetė Policijos departamento skundą ir paliko galioti Konkurencijos tarybos sprendimą, kuris įpareigojo policijos vykdomą apsaugos veiklą suderinti su Konkurencijos įstatymu. Kokiu būdu policija tai padarys (perkels veiklą į kokią valstybės įmonę, nustos teikti tas paslaugas ar dar kitaip), matyt, paaiškės artimiausiu metu. Tikimės, jog naujoji policijos vadovybė, kitaip nei prieš tai buvusi, nustos švaistyti valstybės lėšas teismams ir įrodinėti, kad juoda yra balta. Viliamės, jog buvusią pigaus teisinio išvedžiojimo taktiką pakeis konstruktyvus klausimų sprendimas."

Verslo atsisakys

Viešosios policijos apsaugos tarnybos viršininkas Jonas Lazarenka vakar LŽ sakė, kad šis teismo sprendimas bus apskųstas: "Praeitą kartą jie apskundė, dabar skųsime mes. Taip ir žaidžiame."

Jo manymu, skundas bus išnagrinėtas negreitai. Jei Vyriausiasis administracinis teismas padėtų tašką šioje ilgoje istorijoje ir Konkurencijos tarybos nutarimą tektų vykdyti, J.Lazarenka tikino nenumanąs, kaip tai būtų galima padaryti: "Neįsivaizduoju, kaip reikėtų koreguoti mūsų nuostatus."

Generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno teismo sprendimas labai nesuglumino: "Plėtros programoje, patvirtintoje Seimo, numatyta apsaugos policiją dekomercializuoti iki 2011-ųjų pabaigos. Dabar kuriame planą. Procesas turi vykti etapais. Nesvarbu, kokie bus teismų sprendimai, mūsų kryptis aiški. Nebent teismai mus priverstų paskubėti. Bet viską pakeisti per 3 mėnesius nerealu - juk yra finansiniai įsipareigojimai. Be to, privačios saugos bendrovės veikia ne visoje šalies teritorijoje. Vadinasi, kai kur žmonės liktų be apsaugos."

Pasak V.Telyčėno, atsisakius komercinės veiklos apsaugos policija neišnyks - ji turės susilieti su rinktine "Vytis" ir saugoti svarbius valstybės objektus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"